MOKSLASplius.lt

Deimantinis tostas

Penkioliktoji Juozo Elekšio knyga

Buvęs ilgametis Mokslo Lietuvos atsakingasis sekretorius J. Elekšis neseniai atšventė garbingą jubiliejų. Ką tik pasirodė jo nauja knyga Deimantinis tostas. Spausdiname Lietuvos muzikos ir teatro dėstytojos Aušros Liutkutės recenziją.

Jau ne pirmą kartą tenka paimti į rankas pagal Juozo Elekšio tekstus rašytų dainų rinkinius. Pirmoji pažintis su autoriumi Žemaičių draugijos susirinkimuose buvo kukli ir nuoširdi. Vėliau Mokytojų namų pilnutėlėje didžiojoje salėje teko dalyvauti koncerte, kur buvo pristatomos dvi knygos: Jurgio Gaižausko ir Juozo Elekšio Metai bei Jurgio Gaižausko, Juozo Elekšio, Sonatos Tamašauskaitės ir Ipolito Petrošiaus Iliuzijų valtelė. Man teko atlikti keletą dainų pagal jo tekstus ir J. Gaižausko sukurtas melodijas iš vokalinio ciklo Metai. Iš pat pradžių su koncertmeistere Jurgita Umaraite supratome, jog šis ciklas skirtas profesionaliam atlikėjui. Sausis, Balandis, Liepa, Gruodis pasižymi melodijų lankstumu, besikeičiančia dainų ritmika, spalvinga harmonija. Daina Gegužė reikalauja techniškai paslankaus balso, kad galėtum išdainuoti net trečios oktavos „do“. Įdomiai, žaismingai ir techniškai sukurtas akompanimentas padėjo atskleisti tikrai gražias bei prasmingas mėnesių nuotaikas. Dainų žodžiai apie gamtą, gyvūnus, žmones bei jų tradicijas. Tekstai nuoširdūs, paprasti ir greitai įsimenantys. Pristatymo metu pasirodė net šeši kolektyvai, kurie dainavo pagal J. Elekšio tekstus sukurtas dainas. Vienai padainuotai dainai – Gyvenimas eina – žodžius ir melodiją sukūrė pats J. Elekšis.

Nuotraukoje: Knygas „Metai“ ir „Iliuzijų valtelė“ pristato (iš dešinės) Juozas Elekšis, Sonata Tamašauskaitė, Jurgis Gaižauskas, Ipolitas Petrošius ir Arvydas Karaška.

Knyga Deimantinis tostas – išskirtinė. Tai jau penkioliktoji šio autoriaus knygelė. Šiemet liepos 29 d. J. Elekšis sulaukė gražaus jubiliejaus. Beje, J. Elekšis – Žemaičių kultūros draugijos premijos laureatas, taip pat Jungtinių tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir AIDS centro premijos laureatas. Matyt, jubiliejaus proga su kompozitoriumi Vitaliu Emilijum Petroniu J. Elekšis ir padovanojo brandų, solidų, permainingą, kaip pats gyvenimas dainų rinkinį. Rinkinys apipavidalintas labai spalvingai, malonių spalvų, gražiai bei skoningai iliustruotas dailininkių Vaidos Gailiūnienės ir Dovilės Varneckaitės. Jame –trisdešimt įvairaus turinio dainų. Šiose dainose savo gabumus atskleidė ir kompozitorius, ir tekstų autorius. Melodijos lanksčios, patogios, lengvai įsimenamos, o žodžiai lyg savaime „prilipę“ prie jų. Nesudėtingai, bet įdomiai ir išraiškingai sukurti akompanimentai, skambesiu primenantys liaudies dainų melodingumą, paprastumą. Dainose nėra šiuolaikiškų įmantrybių, o tai labai svarbu. Šias dainas gali dainuoti įvairaus amžiaus atlikėjai: nuo jauniausių iki vyriausių. Kiekviena daina turi savo charakterį, nuotaiką.

Dainų tekstai — lyg paties Juozo mažutė ekskursija po savo praeitį, dabartį ir svajones. Pirmoji rinkinio daina Audra suskamba lyg pralėkusios jaunystės pakilus, nostalgiškas valsas. Džiugia širdimi prisimenama pirmoji meilė (Bučiniais pražydo pieva, Išbučiuosiu, Sapnas, Svajonė), kuri atsiskleidžia šviesia, švelnia, subtilia lyrine melodija virstančia valsu. Meilės vynas – pakilesnės džiugesnės nuotaikos daina. Sapnas, Svajonė – abiejų dainų melodijos subtilios, paremtos tercijų arba darniai skambančių sekstų intervalais, o akompanimentas dažnai įprasmina ir palydi melodiją. Taip pat apdainuojami tėvų namai, mielos širdžiai vietos (Leiskit sugrįžti, Akmenis bučiuočiau, Mano žemė, Deimantinis tostas).Ypač lengvai ir gražiai skambiu duetu išliejama meilė Druskininkų Ratnyčėlei:.. (Jeigu dzūkas būčiau, / vandenį čia gerčiau / gėleles visokias / tau nuo tilto berčiau...)

Deimantinis tostas – labai ilgesinga, šviesi melodija, pagrįsta kuklia akordine faktūra, paliečia ne vieno klausytojo širdį. Reikia paminėti ir vaikams skirtas daineles. Jų čia yra net penkios: Dviratukas, Kregždė, Lietutis, Sninga, Žąsys. Dainelėje Dviratukas pasakojama apie mažą berniuką, smagiai važinėjantį dviratuku ir lenktyniaujantį su vėju. Judrus tempas, dvibalsė melodija imituoja vaiko dviračio minimą. Tai kompozitoriaus išradingumas. Lietutis – tai daina, kur vaikas bara lietų, kad neleidžia padūkti kieme, kad vėjas plėšo medžių lapus ir per lietų negalima išeiti į kiemą. Iš pradžių melodija atrodo kaip ir pats lietus – gana rami, bet įtampa kyla, ir priedainyje akompanimentas sukasi lyg vėjo gūsis. J. Elekšio tekstai taip pat žavi puikia humoristine gaidele: daina apie žąsis judri, lankstesnės melodijos, įdomesnės ritmikos. Kario purienos atskleidžia subtilią jaunuolio gudrybę, kaip reikia vilioti mergelę. Melodija daininga, santūri, ramaus charakterio.

Taigi ir J. Elekšis, ir kompozitorius kviečia dainuoti, kartu šokti per naktį (Šokim, Tamsią naktį dainuokit). Tai jau veržlaus charakterio, temperamentingos, linksmos dainos, išsiskiriančios ritmika, harmonijos sudėtingumu.

Už kūrybą J. Elekšiui suteiktas meno kūrėjo statusas.

Aušra Liutkutė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja

Nuotraukoje: Knygas „Metai“ ir „Iliuzijų valtelė“ pristato (iš dešinės) Juozas Elekšis, Sonata Tamašauskaitė, Jurgis Gaižauskas, Ipolitas Petrošius ir Arvydas Karaška