MOKSLASplius.lt

Neša dainą – kaip vėliavą (2)

Pabaiga, pradžia Nr. 1Rundalės pilies muziejus – vienas įspūdingiausių Latvijoje


Kovo 8 d. Lietuvos mokslų akademijos chorui sukanka 40 metų. Jo įkūrėjas, ilgametis meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Lietuvos nusipelnęs artistas Vytautas Četkauskas (1921–2000), o nuo 1994 m. chorui vadovauja respublikos kultūros žymūnas Vytautas Verseckas, jam padeda chormeisterė ir koncertmeisterė Judita Taučaitė.

Šiame rašinyje prisiminsime Lietuvos MA choro viešnagę į Rygą, praėjusių metų gruodžio 14 d., kur Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo iškilmingai paminėta Latvijos lietuvių kultūros draugijos atkūrimo 20 metų sukaktis. Choro išvyką į Rygą parėmė Cingų fondas ir Latvijos lietuvių kultūros draugija.

Rundalės pilyje


Kultūrinę ir muzikinę misiją, kurią atlieka Lietuvos MA choras, sunku pervertinti. Internete pavyko rasti žinią, kad choro įkūrėjas ir pirmasis meno vadovas Vytautas Četkauskas per 25 vadovavimo metus chorą išmokė atlikti net 800 muzikinių kūrinių. Sunku įsivaizduoti, koks turtingas choristų muzikinis akiratis, o juk jis ir toliau plečiasi. Aišku, keitėsi choristai, bet branduolys išliko. Kai daug gauni, tai gali ir su kitais dalytis. Vargu ar Lietuvoje yra miestelis, kuriame neskambėjo choro atliekamos dainos.

Pakeliui į Rygą Lietuvos–Latvijos beveik pasienyje už Bauskės, kur kadais gyventa žiemgalių, spėta apsilankyti Rundalėje (senasis pavadinimas – Ruhenthal), kur restauruotuose rūmuose įkurtas Rundalės pilies muziejus, veikiantis nuo 1972 metų.

Rundalės pilis minima Livonijos ordino pilių sąraše sudarytame 1555 metais. Tvirtinama, kad pilis galėjusi būti pastatyta Oto von Grotthusso, kuris 1505 m. pirko Rundalės dvarą. Baronų Grotthussų giminei Rundalė priklausė iki XVII a. pabaigos, o mums tai proga prisiminti vieną iš tos garsios giminės atstovų – Teodorą Grothusą (Theodor Grotthuss, 1785–1822), pirmąjį mūsų krašte fizikochemiką, fundamentinių elektrolizės ir fotochemijos dėsnių atradėją. Jis buvo kilęs iš vienos Grotthussų giminės atšakų, kuriai priklausė Gedučių dvaras netoli Žeimelio (Joniškio r.). Ten prabėgo būsimo mokslininko vaikystė, taip pat paskutiniai gyvenimo metai.

O Rundalė XVIII a. viduryje atiteko Kuršo hercogui Ernestui Johanui Bironui, Rusijos imperatorės Anos Joanovnos favoritui. Jis pasitelkė Peterburge dirbusį garsų italų architektą Bartalomėjų Frančeską Rastrelį (Rastrelli), kuris ir sukūrė Bironui vasaros rezidenciją – „Baltijos Versalį“. Palyginimas gal ne visai vykęs, nes Versalis – tai klasicizmo apoteozė, o Rundalės rūmai – baroko ir rokoko šėlsmas, kurį tik Rastrelis ir buvo pajėgus sutramdyti. Įdomu, kad restauratoriai jau mūsų laikais Rundalės pilyje rado senojo pastato liekanas ir buvusių XVII a. savininkų Hildenbergo von Grotthusso ir jo žmonos herbus.

Lietuvos MA choristai galėjo įvertinti Rundalės pilies Didžiosios salės akustines galimybes –lietuviška daina skambėjo kaip geriausiose koncertų salėse.

Ekskursija po Rundalės rūmus ir muziejų nesutrukdė laiku pasiekti Rygą, kur Šv. Jokūbo katalikų bažnyčioje Lietuvos MA chorui buvo numatyta giedoti per Rygos lietuvių katalikų pamaldas. Jos vyko po lenkų pamaldų. Bažnyčia pastatyta reikšmingoje Rygos senamiesčio dalyje: ranka pasiekiama Pilis, kur dabar yra Latvijos Respublikos Prezidento rezidencija, už kelių kvartalų į kitą pusę – Domo Katedra.


Kad lietuvių balsas ir toliau skambėtų


Renkantis lietuviams į pamaldas, bažnyčios tarnautojas kurį laiką įdėmiai apžiūrinėja besirenkančius tikinčiuosius, pagaliau jo žvilgsnis apsistoja ties mumis. Jis prieina, pasisveikina ir lietuviškai klausia, ar čia nėra Lietuvos ambasadoriaus? Mat ambasadorius naujas, dar nepažįstamas. Kartu dairomės, bet ambasadoriaus taip ir nepamatome.

Pamaldos, kaip ir visose katalikų bažnyčiose, o štai Lietuvos MA choras nuo viškų sudrebino bažnyčios skliautus kaip reikiant. Ko gero, sudrebino ne tik skliautus, bet ir Rygos lietuvių sielų stygas, bent jau sprendžiant iš pašviesėjusių veidų.

Bažnyčios priebutyje – skelbimas, kviečiantis po šv. Mišių apsilankyti Latvijos universiteto Didžiojoje auloje, kur vyks Latvijos lietuvių kultūros draugijos atkūrimo 20-mečio minėjimas. Numatytas šios draugijos pirmojo pirmininko Romualdo Ražuko pranešimas ir naujojo Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Antano Valionio sveikinimo žodis. Meninėje dalyje numatytas Latvijos MA choro Gaismas pils ir Lietuvos MA choro, taip pat Lietuvos kultūros draugijos šokių ansamblio Bijūnas ir Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokinių pasirodymas. Renginio organizatoriai – Latvijos Liaudies fronto muziejus ir Latvijos lietuvių kultūros draugija.

Kaip ir dera, šventinį renginį abiejų šalių Mokslų akademijų chorai pradėjo Latvijos ir Lietuvos valstybiniais himnais, paskui trumpai renginį pristatė pirmasis atkurtosios Latvijos lietuvių kultūros draugijos pirmininkas Romualdas Ražukas. Jis sveikinimo žodį tarti pakvietė Lietuvos ambasadorių Antaną Valionį.

Ambasadorius atkreipė dėmesį į sceną puošiančią nuotrauką: užfiksuota, kaip vyko pirmieji lietuvių susitikimai Rygoje 1988–1989 m. Džiugina tai, kad salėje minint atkurtosios draugijos 20-metį dalyvių nė buvo kiek ne mažiau, kaip ir dainuojančiosios revoliucijos dienomis, o gal ir daugiau. Pasikeitė santvarka, atkurtos Latvijos ir Lietuvos valstybės, bet Latvijoje lietuviška dvasia išliko. Savo prakalboje ambasadorius A. Valionis linkėjo toliau išlaikyti Latvijoje lietuvišką dvasią, ir kad lietuviškas balsas skambėtų kultūriniame, verslo ir ekonominiame Latvijos gyvenime. Ambasadorius pasidžiaugė gerais pokyčiais mūsų valstybių gyvenime: nėra eilių prie valstybių sienų, laisvai gali judėti kapitalas ir žmonės. Kartu tai didelė atsakomybė už Lietuvą ir lietuvių tautą.Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis pirmąjį Latvijos lietuvių kultūros draugijos pirmininką Antaną Ražuką apdovanoja garbės aukso ženklu „Už nuopelnus“


Keičiasi laikai, su jais ir kreipiniai


„Gerbiamieji!“ – šiuo kreipiniu Romualdas Ražukas pradėjo savo kalbą, kaip ir prieš 20 metų, bet skirtumas didžiulis. Anuomet be kreipinio „Draugai!“ susirinkimai buvo neįsivaizduojami. Kas tada prieš 20 metų paskatino Latvijos lietuvius telktis? Latvijos Liaudies fronto, kaip ir Lietuvos Sąjūdžio idėjos, kurios žmonėms buvo artimos, savos.

R. Ražukas priminė, kad pirmųjų žinių apie Latvijoje gyvenančius lietuvius randama iš XVI a. šaltinių. Tai amžius, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Latvija (Livonija) sudarė vieną valstybę. Net 40 metų Ryga priklausė LDK, nors apie tai kartais pamiršta ir latviai, ir lietuviai. Vėliau Latvija pateko į jungtinės Abiejų Tautų Respublikos sudėtį, LDK prarado didžiąją dalį Vidzemės ir Rygą, bet savo įtaką išlaikė Latgaloje. Kuršo hercogystės valdovas hercogas Jakobas Ketleris (Jakob Ketler, valdymo metai 1642–1682 m.), kuriuo latviai taip didžiuojasi, buvo Lietuvos vasalas. Juokai juokais, bet Latvijos kolonijos Afrikoje (Gambija) ir Centrinėje Amerikoje (dabartinio Trinidado ir Tobago dalis), pavadinta Naująja Kuržeme, formaliai žvelgiant, buvo ir LDK priklausomybėje. XVII a. šias kolonijas perėmė Jungtinės Nyderlandų provincijos ir Anglija. Įdomu, ar ką nors apie tai yra girdėję kad ir labiau apsiskaitę tų tolimų kraštų gyventojai? Tikriausiai žino tiek pat, kiek vidutinis Lietuvos gyventojas…