Kaip rašyti Lietuvos vardą?

Visai čia pat Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, apie jį nuolat primena didžiuliai spalvoti plakatai, esantys Vilniaus (o tikriausiai ir kitų miestų) reklaminėse stiklo kolonose, šį įvykį rengiamasi sutikti pakiliai. Ta proga pamąstykime, ar visada šį vardą mokame tinkamai ir teisingai rašyti?

Ne vienas tučtuojau pasakytų, kad tokio klausimo net negali būti. Ir tikriausiai dar nuo tų laikų, kuriuos mums primena Justino Marcinkevičiaus drama Mindaugas, kurios pabaigoje tas vardas lėtai dėliojamas iš raidžių: „el-i bus Li…“, kol pereinama į skanduotę „Lie-tu-va!“

Tačiau klausimas nėra visiškai paprastas. Užtenka žvilgtelti kaip tą vardą rašo kolegos mokslininkai. Ir rašo ne bet kur, o plačiai pasklindančių ir toli už Lietuvos ribų mūsų šalies vardą primenančių periodinių mokslo leidinių viršeliuose. Nemažai tokių leidinių turi lotyniškus pavadinimus, prasidedančius gana tradiciniu žodžiu acta (reiškia – darbai, naujienos ar net kronika). Tai Acta zoologica, Acta medica, Acta lingvistica, Acta hydrobiologica, Acta historica ir kiti. Ši pavadinimų dalis gana trafaretiška – tokia, kokia ir turėtų būti. Tuo tarpu trečiasis ir paskutinysis tų pavadinimų žodis, nusakantis, kad tie žurnalai yra būtent Lietuvos leidiniai, ir kuris (bent jau logiškai mąstant) turėtų būti visiems vienodas, varijuoja: dažniausiai rašoma Lituanica, tačiau pasitaiko ir Lithuanica (su raide h).

Kaip susigaudyti užsieniečiui (tikimės tarp skaitančiųjų yra ir tokių), vartančiam šiuos leidinius ar jų ieškančiam kataloguose, internete – iš vienos šalies tie leidiniai ar iš dviejų, labai panašių, bet vis dėlto skirtingų?

Mes patys žinome, kad Lietuva yra viena, tik tą vardą nelabai mokame lotyniškai parašyti. Jeigu mokėtume, vargu ar atrastume argumentų, paaiškinančių, kad tos pačios šalies pavadinimą galima rašyti įvairiai. Į nuo seno rašytą Lituanica raidė h įsiterpė ar tik ne iš angliškojo Lithuania? Beje, lotynų kalba „mirė“ gerokai anksčiau (žlugus Romos imperijai) nei Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas raštuose, todėl pasitikslinti kaip ta kalba rašyti – neįmanoma. Betgi lotynų kalba tebėra vartojama biologų, medikų ir daugelio kitų mokslo šakų terminijoje. Todėl be lotyniškojo Lietuvos vardo bent jau tų mokslo sričių leidiniuose neapsieinama. Jei rašybos dilemą bandysime spęsti vartydami lietuvių-lotynų kalbos žodynus, teks nustebti, kad ten be Lietuvos vardo kažkodėl apsieinama. Tad lieka susitarti. Skirtinga to paties krašto pavadinimo rašyba tikrai niekam nereikalinga.

Kaip lotyniškai rašyti Lietuvos vardą? Prioritetas paprastai teikiamas senesniam variantui – tą puikiai žino lotynų kalbą tebevartojantys taksonomijos (botanikos, zoologijos, mikologijos ir kt.) specialistai. Be to, senesni vediniai, tokie kaip lituanus, lituanistika sudaryti be įterptos h. Tad rašybą vienodinti būtina.

Keisti kad ir vieną raidę žurnalo pavadinime – labai blogai (ir ne tik dėl daugybės techninių kliūčių), tačiau tiek pat keisti šalies pavadinimą tikrai nėra geriau. Kam teiktinas prioritetas?

Būtų labai naudinga, kad žodį viešai tartų kalbininkai, kiti kalbų žinovai, ir ypač dabar, kai švenčiame Lietuvos vardo tūkstantmetį ir ieškome būdų, kaip jį kuo geriau paminėti.

P.S.

Negi tarp mokslo žmonių atsirastų negirdėjusių Dariaus ir Girėno orlaivio Lituanica pavadinimo, nemačiusių, kaip tas pavadinimas užrašytas? O gal yra tokių, kurie ryžtųsi čiupti dažų ir taisyti, „moderninti“ lotyniškai užrašytą jo pavadinimą?..

Habil. dr. Vincas BŪDA