MOKSLASplius.lt

Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių?

Svarbių renginių prisodrintoje Simpoziumo programoje į visus tiesiog fiziškai buvo neįmanoma spėti. Labai gaila, bet neteko išklausyti ir Violetos Rutkauskienės pranešimo Dvigubasis kryžius Lietuvos ir pasaulio istorijoje. Vis dėlto Likimo keliai nenuspėjami. Kitą dieną savo autobusėliu Violeta ir Algirdas Rutkauskai pasisiūlė Simpoziumo dalyvius iš Lietuvos pavežėti iš Mariott viešbučio į Lemontą. Taip ir susipažinome. Kalbantis apie šį bei tą paaiškėjo, kad ponia Violeta ir yra ta pati pranešėja, kuri jau 20 metų domisi dvigubuoju kryžiumi ir šio simbolio ištakomis, paplitimu krikščioniškojo pasaulio kultūrose, ypač heraldikoje, apie dvigubą kryžių ir jo atmainas renka visą įmanomą istorinę medžiagą. Problema nepaprastai sudėtinga, veda į tokias Europos kraštų istorijos, religijos ir kultūros gelmes, kad vieno ar kelių tyrinėtojų jėgomis gal ir neišsprendžiama.

Ką ne ką, o sudėtingumo gelmes šiame pokalbyje tikriausiai sugebėsime parodyti. Ar sugebėsime priartėti prie bent šiokio tokio temos išrišimo, aptikti šio simbolio kelių į Lietuvą bent kokį kelrodį – sunku atsakyti. Akivaizdu, kad tiek gerbiamai pašnekovei Violetai Rutkauskienei, tiek jos klausėjui šios publikacijos rengimo spaudai stadijoje teks pasigilinti ir į papildomus literatūros šaltinius, nes pokalbio metu juk ne į visas subtilybes pavyksta atkreipti deramą dėmesį.

Galimas dalykas, kad ši publikacija turi siekį ir šiek tiek paprovokuoti mūsų kultūros istorikus. Gal net pavyktų juos įtraukti į diskusiją, oponuoti teiginiams, kurie reikalauja gilesnių argumentų ar įžvalgų.1387 m. majestotinis Jogailos antspaudas: raitelis laiko skydą su dvigubuoju kryžiumi, o po žirgu atsiranda slibinas – dar vienas naujas simbolis Lietuvos heraldikoje

Pradžioje pristatysime pašnekovę. Violeta Rutkauskienė gimė Kaune, 1982 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo istorikės specialybę. 1977–1994 m. dirbo Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje vyresniąja moksline darbuotoja, fondų saugotoja, skyriaus vedėja. Nuo 1989 m. renka medžiagą apie dvigubąjį kryžių ir jo istoriją, Šv. Jurgio ir Slibino (Order of Dragon) ordinus, jų sąsajas su Lietuva ir jos valdovais. Po 1990 m. kovo 11-osios talkino atkuriant Lietuvos Respublikos pinigus ir valstybės apdovanojimus. Nuo 1994 m. gyvena JAV. Domisi Lietuvos numizmatikos, sfragistikos, heraldikos klausimais, LDK išgrobstytų vertybių likimu. Bendradarbiauja lietuviškoje spaudoje: JAV – Draugas, Amerikos Lietuvis bei kt.; Lietuvoje – elektroniniame žurnale Balsas.lt, Lietuvos bajoras. V. Rutkauskienė yra Lietuvos filatelistų draugijos Lietuva narė, draugijos žurnalo talkininkė, Valdovų rūmų paramos komiteto narė. Nuo šiol – ir laikraščio Mokslo Lietuva autorė.


Jogaila – kaip Šv. Jurgis

Gerbiamoji Violeta, kaip Jūs apibūdintumėte dvigubojo kryžiaus fenomeną Lietuvos istorijoje ir mūsų kultūroje? Tai vis dar didelė problema, vos išnyranti iš nežinios ūkų ir tam tikra prasme vis dar paslaptis?


Gal ne problema ir ne paslaptis, bet labai įdomus tyrinėjimų objektas. Lietuvos istorijoje dvigubasis kryžius egzistuoja jau daugiau kaip 620 metų, sietinas pirmiausia su Jogailos vardu. Sprendžiant iš istorikų tvirtinimų, dvigubasis kryžius Jogailos heraldikoje pasirodo tuo metu, kai jis turėjo būti pakrikštytas ir karūnuotas Lenkijos karaliumi.

Tokia pradžia, tačiau iš kur tas kryžius atėjo, ką simbolizavo ir dėl ko atsirado Jogailos heraldikoje, žinoma labai mažai.


Iš savo tėvo didžiojo kunigaikščio Algirdo negalėjo šio heraldikos ženklo paveldėti?


Heraldikos tyrinėtojas dr. Edmundas Rimša ir kiti specialistai sako, kad iš Algirdo Jogaila šio simbolio neperėmė.


O iš savo motinos, didžiosios kunigaikštienės Julijonos?


Ir iš Julijonos greičiausiai nepaveldėjo. Tai štai mano svarbiausias uždavinys ir buvo į šiuos klausimus įsigilinti. Dirbdama M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje turėjau reikalų su senosiomis monetomis ir senaisiais antspaudais, tad Jogailos simbolika man buvo šiek tiek pažįstama, teko gilintis. Istorija visada buvo mano pomėgis, ne tik specialybė, o JAV turėdama šie tiek daugiau laiko iškėliau sau užduotį kuo daugiau žinių rasti apie dvigubąjį kryžių.


Kur aptinkamas seniausias su Jogailos asmeniu sietinas dvigubasis kryžius, ar monetose?


Ne. Jogailos dvigubasis kryžius pirmiausia atsiranda jo viduriniajame antspaude 1386 m., prieš atsirandant majestotiniam 1387 m. antspaudui. Tai štai tame 1386 m. antspaude yra Lietuvos herbas, o su šiuo herbu atsiranda ir du nauji simboliai – dvigubasis kryžius ir riterio skydas.

Po metų (1387 m.) majestotiniame antspaude pasirodė dar vienas simbolis – slibinas. Suprantama, išliko ir prieš tai buvęs dvigubasis kryžius ir riterio skydas.


Tai sietina su Šv. Jurgio įvaizdžiu?


Jogaila vaizduojamas kaip Šv. Jurgis. Tiesa, Šv. Jurgis įvairiose šalyse vaizduojamas ne vienodai: arba su ietimi duriantis slibiną, arba kertantis kalaviju. Man regis, Lietuvoje taip pat galima rasti ir vienaip, ir kitaip pavaizduotą. Manau, kad būtų pravartu giliau patyrinėti Šv. Jurgio vaizdavimo būdus Lietuvoje. Iki šiol neturime paaiškinimo, kodėl Jogaila antspauduose imtas taip vaizduoti.

Vis dėlto mano pačios susidomėjimas šia problematika prasidėjo visai ne nuo Jogailos su dvigubuoju kryžiumi, o nuo visai kitų dalykų. Savo laiku teko konsultuoti Lietuvos ordinų atkūrėjus ir Lietuvos monetų kalyklą, kuri tuos ordinus turėjo gaminti, tad reikėjo paplušėti bibliotekose ieškant visokios svarbios literatūros. Tarp kitų leidinių viename tuoj po Nepriklausomybės 1918 m. atkūrimo pradėjusiame eiti Kario žurnale aptikau žinių, kad Vytautas Didysis buvo apdovanotas Slibino ordinu (Order of the Dragon, lot. Societas Draconistrarum arba Societas Draconis). Tik vėliau sužinojau, kad tarptautinėje erdvėje šį ordiną dar vadina Drakono ordinu.


Gal prisiminkime, koks tai Ordinas, kokius narius vienijo ir kokių tikslų siekė.


Tai pasaulietiškas riterių ordinas, tačiau slaptas, kurį 1408 m. Vengrijoje, siekdamas suvienyti savo sąjungininkus, įkūrė Vengrijos karalius ir būsimasis Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis ir jo antroji žmona Barbora Cilietė. Ordino narių tikslas buvo ginti karalių ir jo šeimą, bet svarbiausia – ginti krikščionybę Vengrijoje ir visoje Europoje. Mat Vengrijoje turkų puolimo akivaizdoje ginti krikščionybę tuo metu buvo ypač aktualu. Tad priimtieji į Slibino ordiną riteriai įsipareigodavo ginti krikščionybę. Jogaila Liublino Švč. Trejybės koplyčios freskoje (1408–1415) pavaizduotas rankoje laikantis skydą su dvigubuoju kryžiumi

Slibino ordinas buvo vienas svarbesnių tuo metu veikusių karališkųjų ordinų Europoje. Man pasisekė surinkti gana daug medžiagos apie šį Ordiną, taip pat kilmingų to Ordino narių portretus, kuriuose tie ženklai pavaizduoti, taip pat atsekti daug įdomios istorinės, archyvinės-dokumentinės ir ikonografinės medžiagos, iki šiol Lietuvai, ko gero, mažai žinomos.


Iš kur tą medžiagą Jums pavyko gauti?


Visą mane dominančią medžiagą surinkau gyvendama JAV. Tai medžiaga iš Vengrijos,Vokietijos, Rumunijos, Danijos archyvų ir tų šalių muziejų, bei skelbtos ir išleistos literatūros. Teko įsigyti nemažai tyrinėtojų leistos literatūros, tačiau daugiausia įdomių faktų pavyko gauti per internetą, tiesiogiai iš archyvų ir muziejų.Tą medžiagą pristačiau ir savo pranešime Simpoziume.


Kiek ši žinia apie Vytauto priklausymą Slibino ordinui patikima ir kas Vytautą priėmė į Slibino ordino narius?


Apie tai rašė visi žinomiausi Lietuvos ir išeivijos istorikai (A. Šapoka, V. Daugirdaitė-Sruogienė, E. Gudavičius ir kt.). Tą skelbia vengrai, rumunai, vokiečiai, kažkodėl nutyli lenkų istorikai, nors apie tai jau rašė net J. Dlugošas. Šv. Romos imperijos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis į Slibino ordiną sutelkė 24 galingiausius ir įtakingiausius to meto Europos kraštų valdovus, tarp jų Vytautą ir Jogailą. Kad Ordino nariais buvo šie du lietuviai, istorikams tikrai yra žinoma.


Pirmas turėjo būti priimtas Jogaila?


Išties pirmasis buvo Lenkijos ir Lietuvos karalius Jogaila. Tai įvyko 1412 m. Krokuvoje, Vavelio karališkuose rūmuose: Jogaila buvo papuoštas Slibino ordinu. Vytautas Slibino ordinu buvo apdovanotas po Lucko suvažiavimo 1429 m., kai nutarta Vytautą karūnuoti Lietuvos karaliumi. Vytautas išlydėdamas imperatorių Zigmantą Liuksemburgietį atgal į Vengriją, pasienyje pasitiko vengrų pasiuntinius su Slibino ordino regalijomis ir imperatorius įteikė jį Vytautui. Tačiau šio ordino nariu Vytautas galėjo tapti ir kiek ankščiau.