MOKSLASplius.lt

ESAME ŽINOMI IR SVETUR

Lietuvos dendrologai ir kraštotvarkininkai: darbai bei vardaiLedynmečio rieduliai Palangos botanikos parke


Dr. Evaldas Vylius Navys


Kaip nekrapštysi, nors ir pustuštėje kišenėje, anksčiau rublių, dabar litų ir neįsigysi užsienio lentynose sustatytų specialybės knygų. Gera, kai jose aptinki naujų, iki tol negirdėtų, tačiau darbui itin reikalingų žinių. Kitoks jausmas šildo krūtinę, kai sunkiai rinkdamas kitų kalbų žodžius, randi aprašytą mūsų šalies želdyną, o dažnai ir pažįstamą Lietuvos mokslininko pavardę. Manau, kad Lietuvos dendrologų ir kraštovaizdžio specialistų, architektų kūrybos objektai bei straipsniai, bene, dažniausiai susilaukia užsieniečių dėmesio. Čia paskelbsiu tik šio straipsnio autoriaus užsienyje gautų ir įsigytų knygų lietuviškus paminėjimus. Aprėpsiu anaiptol ne viską. Neabejoju, kad kitose šalyse skelbtų Lietuvos atskirųjų ir priklausomųjų želdynų aprašymų yra kur kas daugiau. Dar daugiau lietuvių autorių publikacijų yra užsienio mokslo leidiniuose.


Įžymieji užsieniečiai apie Lietuvos želdynus


1961 m susipažinau su Maskvos žymiąja mokslininke pedagoge S. Palentreer, o po dvejų metų varčiau jos knygą Landšaftnoe iskusstvo (Kraštovaizdžio menas). Joje greta pasaulinių klasicizmo laikotarpio kraštovaizdžio meno šedevrų daug vietos skirta Eduardo Andrė projektuoto Palangos parko augalijos kompozicijų studijai. Labai teigiamai mokslinė architektė įvertino ištisą dieną šviesiai vejai kontrastuojančius prieblandoje skendinčius aukuro (Birutės kalno papėdėje) akmenis ir, apskritai, plastišką pievelės kontūrą. Skyriuje apie vandens akvatorijų ir uolų santykį autorė pažymi pakrantėje auginamų juodalksnių „juodojo veidrodžio“ atspindį, švelniai išryškinantį šviesius akmenų tonus. Teiginius S. Palentreer iliustruoja fragmento schema.

1971 m. Maskvoje buvo išleistas straipsnių rinkinys Zelionye territorii v landšafte sovremennogo goroda (Žaliosios teritorijos šiuolaikinio miesto kraštovaizdyje) trečioji serija, redaguojama pažangios profesorės L. Zalesskajos. Jame L. Zalesskajos ir E. Mikulinos straipsnyje Elementy gorodskogo landšafta (Miesto kraštovaizdžio elementai) teigiama: „Vilniuje kruopščiai išsaugotas Gedimino kalnas su pilies griuvėsiais, mišku apaugusiais šlaitais yra miesto kompozicijos centras, vizualiai susiliejęs su priemiesčio miškais.“ Architektės V. Baulinos straipsnyje Reljefo įtaka miesto parko struktūrai rašoma, kad Vilniuje reljefo giliai išraižytos teritorijos sudaro 20 procentų.

Prof. Lionginas Majdeckis 1972 m. Varšuvoje išleido kapitalinį veikalą Historia ogrodow. Jame itin daug vietos skirta Lietuvos parkų meno raidai. Jau pratarmėje profesorius remiasi docento Antano Tauro darbais, įtraukia jo 1966 m. Vilniuje atspausdintą knygą Lietuvos TSR parkai į pratarmėje naudotos literatūros sąrašą. Skyriuje apie XIX a. parkus L. Majdeckis pažymi, kad Bonifacas Stanislovas Jundzilas (1761–1847) savo darbuose sutelkė dėmesį ne tik į įvairaus profilio parkų kūrimą, bet ir į visapusį kraštovaizdžio tvarkymą. Tarp kitų parkų tematika rašiusių autorių minimas vilnietis Juozas Strumila. Jo parengtą teorinį parko projektą prof. L. Majdeckis perspausdino iš J. Strumilos 1880 m. knygos Ogrody polnocne (Šiaurės sodai), pabrėždamas jo detalumą ir gausų augalų asortimentą.

V. Gorochovo ir L. Lunco Maskvoje 1985 m. išleistoje monografijoje Parki mira (Pasaulio parkai) tarp žymiausių planetos želdynų minimas Palangos parkas, jis laikomas XIX a. istorijos paminklu, projektuotu prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė. Nurodoma, kad parkas yra Baltijos jūros pakrantėje, 86 ha ploto. Tiksliai rašoma, kad parko centrinė dalis aplink rūmus suplanuota geometriškai, o kiti sklypai – pagal peizažinio meno principus. Parko teritorijai būdingos pajūrio smėlio kopos, pušies ir juodalksnio medynai. Minėtame kopų ir medynų fone sukurtas turtingo medžių ir krūmų asortimento parkas. Tuo metu jų buvo priskaičiuota 220. Labai skoningai sukomponuotos medžių ir krūmų grupės, parke daug pievelių, sukurtos įdomios įvairaus plano perspektyvos. Monografijoje giriami vykdomi dideli parko restauravimo darbai. Pažymima, kad Palangos parkas garsėja įdomiu vakariniu apšvietimu, sukuriančiu patrauklias augalijos kompozicijas.


Lietuvos mokslininkų darbai kitų šalių leidiniuose


Vartau 1967 m. Valstybinio Tartu universiteto ir dar keturių Estijos institucijų organizuotos konferencijos Prirodnyje faktory i resursy kak osnova kompleksnoj territorialjnoj planirovki Estonskoj SSR (Gamtiniai veiksniai ir ištekliai kaip Estijos kompleksinio teritorinio planavimo pagrindas) mokslinės konferencijos straipsnių rinkinį. Jame – du lietuvių pranešimai. T. Daniulaičio ir A. Šipailos straipsnis Gamtinių veiksnių apskaita Lietuvos poilsio zonų planavime. Autoriai nurodo, kad Lietuvoje parengti keli poilsio zonų planavimo projektai ir visuose juose tarp kitų veiksnių svarbiausios yra gamtinės sąlygos. Straipsnyje atskleisti gamtinio potencialo vertinimo metodai ir kriterijai. Įdomus habil. dr. K. Šešelgio straipsnis Lietuvos miestų vystymo galimybių nustatymas pagal kraštovaizdžio gamtinius veiksnius. Įžymusis mokslininkas pabrėžia, kad visuomenės poveikis gamtai daugiausia pasireiškia per pramoninės ir žemės ūkio gamybos procesą. Jis pateikia šalies funkcinio zonavimo schemą, sudarytą atsižvelgiant į gamtinio komplekso reikalavimus.

Retas kitos šalies mokslininkas geba įsiterpti į Vokietijoje skelbiamus mokslo darbus. Šiuo požiūriu išimtis – dr. Darius Ryliškis. Dar iki disertacijos gynimo jo eksperimentiniai darbai Vilniaus universiteto botanikos sode sudomino kruopščius ir pedantiškus vokiečius. Ir štai Waldkircho mieste leidžiamo periodinio leidinio Deutsches Weinbau Jahrbuch 2000 (51 Jahrgang) 291–298 p. skaitome D. Ryliškio straipsnį Weinreben in Litauen (Vynmedžiai Lietuvoje), kuriame pateikti lietuviškų vynmedžio veislių (hibridų) vaisių laboratorinių tyrimų duomenys, vynmedžio Skaistė paveikslėlis ir paties autoriaus nuotrauka.

Reikšmingas Lietuvos mokslininkų laimėjimas yra Laimučio Januškevičiaus, Vidos Motiekaitytės ir Evaldo Vyliaus Navio iliustruoto straipsnio Ancient parks in South ana Southvest Lithuania ana their Dendrologic Diversity (Senieji Pietų ir Pietvakarių Lietuvos parkai ir jų dendrologinis įvertinimas) paskelbimas tarptautiniame IFRA leidinyje IFRA world refereed articles, 22–24 p.

2000 m. Poznanėje vyko mokslinė konferencija Rola Ogrodow Botanicznych we wspolczesnym swiecie (Botanikos sodų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje), kurios leidinyje atspausdintas Evaldo Vyliaus Navio ir Audriaus Skridailos straipsnis Dzieje ogrodu botanicznego uniwersytetu Wilenskiego w przeszlosci i dzisiaj (Vilniaus universiteto botanikos sodo kaita praeityje ir šiuo metu).

Daugpilio universiteto leidinyje Acta biologica universitatis Daugavpiliensis (Daugpilio universiteto biologijos aktai) atspausdinti du Lietuvos dendrologų straipsniai: Audriaus Skridailos Problems ana prospects of dendrology in Lithuania in the begining of the third millenium (Dendrologijos problemos ir perspektyvos Lietuvoje trečiojo tūkstantmečio pradžioje) ir Evaldo Vyliaus Navio The investigation of morphological and ecological peculiarities of „Sorbus“ L. genera species and sorts in the botanical garden of Vilnius university (Sorbus L. genties rūšių ir veislių biologinių ir ekologinių savybių tyrimas Vilniaus universiteto botanikos sode). E. V. Navys yra šio ir tais pačiais metais išleisto kito šio mokslo darbų leidinio numerio mokslinės tarybos narys.

2000 m. Taline buvo išleista 260 p. apimties monografija Dendrologilised uurimused eestis (Dendrologijos tyrinėtojai Estijoje), kurioje 97–106 p. skelbiamas E. V. Navio straipsnis Why did yews (Taxus baccata L.) disappear from Lithuanian forests?). (Kodėl kukmedis (Taxus baccata L.) išnyko iš Lietuvos miškų? Jame pirmą kartą išanalizuotos ir moksliškai pagrįstos šio augalo išnykimo iš natūralių buveinių priežastys.

Baltarusijos sodininkystės institutas ir dar dvi valstybinės bei mokslo institucijos 2000 m. surengė tarptautinę konferenciją tema Fruit production on the threshold of 21-st century (Vaisių produkcija XXI a. slenkstyje). Išleistoje konferencijos medžiagoje yra atspausdintas Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotojų Silvos Žilinskaitės, Edvardo Meidaus, Dariaus Ryliškio ir Auksės Meiduvienės pranešimas: The gene fund of berry cultures in the Vilnius university botanical garden (Uoginių kultūrų genofondas Vilniaus universiteto botanikos sode). Pranešimas apima visus soduose kultivuojamus uoginius augalus, sutelktus Botanikos sodo Eksperimentinės pomologijos skyriuje. Kitą pranešimą The stabilisation „in vitro“ culture of grapes and influence of extracts of conifers to micropropagation (Vynmedžių stabilizavimas in vitro kultūroje ir ekstraktų įtaka spygliuočių mikro kloniniam dauginimui) parengė Stasė Dapkūnienė, Irena Žiemytė, R. Ryliškienė (Vilniaus universitetas) ir Dace Klavina (Latvijos nacionalinis botanikos sodas). Paskelbti taip pat du Lietuvos sodininkystės instituto mokslininkų pranešimi: R. Rugieniaus ir V. Stanio Comparison of screening technologies „in vitro“, „in vivo“ and „in situ“ of cold hardy strawberry seedlings (Šalčiui atsparių braškių sėjinukų technologijų in vitro, in vivo ir in situ palyginimas) bei Dalios Galvonauskienės ir Vidmanto Stansio Expression of „Venturia naequalis“ (Cke) Wint. on isolated apple cotyledons „in vitro“ (Venturia inaequalis (Cke) Wint raiškumas ant izoliuotos obels in vitro kotyledonų). Atspausdintame E. V. Navio pranešime Vidy roda „Sorbus“ i gruppa sortov „Sorbus aucuparia“ ‘Edulis’ v sadovodstve Litvy (Sorbus genties rūšys ir Sorbus aucuparia ‘Edulis’ veislių grupė Lietuvos sodininkystėje) pateiktas originalus daugybės veislių sujungimas į grupes ir jų auginimo Lietuvoje perspektyvumo įvertinimas.

Garsėjantis mokslo laimėjimais Minsko universitetas į 2002 m. organizuotą tarptautinę mokslinę konferenciją Botaničeskije sady: sostojanije i perspektyvi sochranenija, izučenija, ispolzovanija biologičeskogo raznoobrazija rastitelnogo mira (Botanikos sodai: augalų pasaulio išsaugojimo, ištyrimo, biologinės įvairovės panaudojimo būklė ir perspektyvos) geranoriškai kvietė pranešėjus iš Lietuvos. Dalyvavo ir šių eilučių autorius, kur skaitė pranešimą Svarbiausi veiksniai, stabdantys paprastojo šermukšnio augimą ir vystymąsi. Tezėse skelbiama lentelė su keturių bandymo laukelių eksperimentiniais duomenimis. Nustatyta, kad didžiausią žalą šermukšniams daro grambuolio lervos, o želdiniai ir žėliniai geriausiai auga šiaurės ekspozicijos drėgnuose šlaituose.

Neabejoju, kad kiti želdynų tyrinėtojai pateiks daugiau čia nepaminėtų žinių apie jų ir kitų Lietuvos mokslininkų publikacijas šia tematika užsienio šalių moksliniuose šaltiniuose.

 

 


Nuotraukoje:

 

Ledynmečio rieduliai Palangos botanikos parke