Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių?
Galimas dalykas, kad rengiantis Jadvygą (1372–1399) atiduoti į žmonas Jogailai, vengrai ir pasistengė Jogailą pakelti į riterius. Bet tai galėjo įvykti ir Vengrijoje, nebūtinai vestuvių ar karūnacijos išvakarėse Krokuvoje. Prisiminkime, kaip tom vedyboms priešinęsi kai kurie lenkai įsivaizdavo ir vaizdavo Jogailą – kaip lokį, bjaurų laukinį žmogų, plaukais apžėlusį senį ar panašiai.
Istorijoje išliko pasakojimas apie Jadvygos siųstąjį ištikimą tarną Zavišą, kad šis apžiūrėtų Jogailą ir jai papasakotų. Jogaila su Zaviša bendravęs pirtyje, o grįžęs į Krokuvą užtikrino Jadvygą, kad jaunikis nesąs koks pabaisa, bet simpatingas ir dėmesio vertas vyriškis.
Vengrai taip pat buvo suinteresuoti savo karalaitę iš Anžu dinastijos ištekinti už europietiško valdovo, tad Jogailos autoritetas ir įvaizdis jiems buvo labai svarbus. Galimas dalykas, kad per vengrus Jogaila buvo įšventintas ir į Šv. Jurgio ordino riterius. Apie tai labai atsargiai užsimena kai kurie vengrų istorijos tyrinėtojai.
Skaitytojams būtų galima priminti, kad Jadvyga buvo sužieduota su Austrijos kunigaikščiu Vilhelmu Habsburgu, kai abu buvo mažamečiai. Sužadėtuvės buvo nutrauktos, nes Jogaila Lenkijos likimo lėmėjams atrodė daug sėkmingesnė partija už Vilhelmą. 1386 m. įvyko jungtuvės. Jogaila kilniai atsipirko už nutrauktas sužadėtuves ir moralinę žalą Vilhelmui sumokėdamas 200 tūkst. florinų. Dar priminsime skaitytojams, kad Jogailai buvo 37 ar 38-eri, o Jadvygai – 14 metų.
Žinoma, vengrams buvo svarbu kuo solidžiau pristatyti pasirinktąjį jaunikį. Tad pakėlimas į riterius galėjo būti svarbus gerinant Jogailos įvaizdį. Tai čia ir galėjo padėti karališkasis Šv. Jurgio ordinas, tuo metu gyvavęs Vengrijoje. Beje, Vengrijos istorinėje literatūroje apie patį Šv. Jurgio ordiną išlikusių žinių yra labai nedaug. Vengrijoje kai kas išlikę ir iš šio Ordino atributų – Šv. Jurgio ordino įkūrimo aktas su antspaudu, dabar saugomas Vengrijos nacionaliniame archyve. Austrijos Nacionalinis muziejus Vienoje savo lobyne turi Šv. Jurgio ordino kalaviją, įtariama, kad tą patį, su kuriuo buvo įšventinama į Ordino narius ir riterius. Nors istorinis palikimas nedidelis, visgi kai ką galima surasti ir daugiau.
Šv. Jurgio ordinas ir Lietuvos valdovai Ar Šv. Jurgio ordinas vėliau nustojo gyvuoti?
Apie Šv. Jurgio ordiną parašyta daug istorijų, kurių bent mažos dalies mūsų pokalbyje vargu ar galėtume išpasakoti. Prieš mirtį Vengrijos ir Lenkijos karalius Liudvikas I Anžu (valdė Vengriją 1342–1382 m., 1370–1382 m. Vengriją ir Lenkiją) savo dukteriai Jadvygai perdavė valdyti Lenkiją, o jo globotas Šv. Jurgio ordinas pateko į Bažnyčios globą. Prieš tai ordiną globojo Vengrijos karaliai, pradedant nuo Ordino įkūrėjo Karolio Roberto Anžu. Skelbiama, kad Šv. Jurgio ordinas nustojo gyvuoti apie 1395 metus. Zigmantas Liuksemburgietis, ko gero, atsisakė šio ordino riterių paslaugų, nes daugelis vengrų šio ordino narių jam buvo gana priešiški. Zigmantui teko ieškoti naujų rėmėjų ir tai buvo atlikta įkuriant Slibino ordiną.
Ne taip seniai, jau mūsų laikais, Šv. Jurgio ordinas buvo atkurtas. Dabar jis veikia Vengrijoje, Lenkijoje, Kanadoje, turi savo skyrius ir kitose pasaulio šalyse. Tai iš naujai atkurto ordino pateiktų faktų buvo galima kai ką daugiau sužinoti ir apie senąjį.
Bet štai kas įdomu: Jogaila kartais istoriniuose portretuose vaizduojamas su kalaviju, kurio rankenoje galima įžvelgti būtent slibino galvutę. Kaip tik tokį ar panašų kalaviją naudojo ir Šv. Jurgio ordino riteriai. Kitu atveju Jogaila vaizduojamas – tarsi Šv. Jurgis. Taip besižvalgant aplinkui, įtarimas, kad Jogaila tikrai galėjo būti Šv. Jurgio ordino riteris, stiprėja.
Ko nepasako vengrai, kartais pasako mūsų istorikai. Esama požymių, kad Žalgirio mūšyje 1410 m., jungtinėje Lenkijos ir Lietuvos kariuomenėje visai neatsitiktinai plazdėjo Šv. Jurgio vėliava. Lenkijos ir Lietuvos karalius Jogaila bei Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas su Šv. Jurgio vėliava mušė kryžiuočius. Įtariama, kad ir Vytautas kažkuo buvo susijęs su šiais simboliais.
Galime priminti ir 1390 m., kai Lietuvoje vyko kunigaikščių tarpusavio kovos: į Magdeburgą pabėgęs Vytautas su kryžiuočiais apsupo Vilniaus pilis. Kryžiuočiai vos nesusipešė tarpusavyje dėl teisės nešti Šv. Jurgio vėliavą. Tada Vytautas pasisiūlė nešti tą vėliavą ir taip išsprendė kryžiuočių ginčą.
Vadinasi, turėjo teisę nešti Šv. Jurgio vėliavą?
Jeigu Vytautas su Šv. Jurgio ordinu nebūtų susijęs, tai vargu ar būtų pretendavęs nešti tokią garbingą riterių globėjo Šv. Jurgio vėliavą. Atrodytų, kad Vytauto aplinkoje Šv. Jurgio simboliai nebuvo atsitiktiniai. Vytauto 1428 m. žygyje į Novgorodą taip pat minima Šv. Jurgio vėliava (E. Rimša, Heraldika, V., 2004. p. 97). Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas Lietuvos istorijoje (p. 161) pažymi, kad Ulricho Richentalio kronikoje nupiešti Lietuvos delegacijos, dalyvavusios Konstanco bažnytiniame susirinkime, ženklai aiškiai vaizduoja Vytauto tuo metu naudotus simbolius. Raitelis, gana tiksliai vaizduojantis Vytį, laiko skydą su dvigubuoju kryžiumi, o tai jau leidžia pagalvoti apie sąsajas su Šv. Jurgio ordinu. Iki šiol mūsų tyrinėtojai teigia Vytautą naudojus tik Gedimino stulpus kaip dinastijos simbolį ir neigia naudojus dvigubąjį kryžių. Kaip matome, istorinis palikimas rodo ką kita.
Anžu kronikoje sakoma, kad su kandidatu į karalius dažniausiai būdavo įšventinami ir jo palydos nariai. Tai štai prieš Jogailos vedybas, kai 1386 m. vyko Jogailos krikštas, jo palydoje buvo pusbrolis Vytautas ir brolis Skirgaila, daugiau Jogailos aplinkos žmonių. Įdomu, kad Skirgailos antspauduose vaizduotame raitelyje kaip tik tuo metu pasirodo skydas su dvigubuoju kryžiumi. (E. Rimša, Heraldika, V., 2004, p. 69).Tai buvo labai trumpas laikotarpis, nes Skirgaila miršta netrukus 1397 m., bet Lietuvos istorijoje jo skydas su dvigubuoju kryžiumi liko užfiksuotas.
Jogaila, Vytautas ir Skirgaila – trys asmenys, kurie gali būti sietini su Šv. Jurgio ordinu?
Labai didelė tikimybė, kad tų asmenų buvo ir daugiau. Visa bėda, kad mūsų žinios dar pakankamai skurdžios, mes savo istoriją vis dar durstome iš mažų gabalėlių. Apie Skirgailos priklausymą tokiam ordinui lyg ir byloja jo antspaudas. Apie Vytautą be to, kas pasakyta apie Šv. Jurgio simbolius kiek anksčiau, mūsų žinias papildo visiems gerai pažįstamas Vytauto portretas, kur jis ant krūtinės greičiausiai atvaizduotas su Šv. Jurgio kryžiumi. Tvirtinama, kad tai vėlesniųjų laikų kopija, bet net jeigu ir taip, tai dailininkas juk galėjo remtis ankstesniu neišlikusiu piešiniu, iš kurio perpiešė labai svarbų Vytauto simbolį – Šv. Jurgio kryžių. Gal dailininkas nelabai ir susimąstė, ką tas kryžius reiškia, galėjo aklai perpiešti, bet jis yra. Tokie dalykai šiaip neatsiranda. Kai kuriuose leidiniuose net nurodoma, kad tai Vytauto portretas apie 1392 m. Iki šiol ant Vytauto krūtinės kabančiu kryžiumi, atrodo, nebuvo ir susidomėta, neatkreiptas į tai dėmesys. Nors ant skydo Šv. Jurgio ordino riteriai nešiojo raudoname fone baltą (sidabrinį) kryžių, ant krūtinės jie dėvėjo dar ir kryželį, kurio apskritimo centre buvo vaizduojamas su slibinu kovojantis Šv. Jurgis. Iki mūsų dienų originalus kryžius neišlikęs, tačiau dabartiniais laikais atkurtas naujas ordino kryžius pagal turimus istorinius duomenis, turi tam tikro panašumo su tuo, kurį matome ant Vytauto krūtinės.
Jogailaičių palikime matome daug dvigubųjų kryžių. Ar jie visi Jogailos palikimas, ar visi siejami su jo dinastija?
Jogailaičių sfragistikoje labai daug sutinkama dvigubųjų kryžių, bet lietuviškuoju kryžiumi mes galėtume vadinti nebent tą kryžių, kuris yra Lietuvos herbe. Ir tik tą, o ne visus kitus sutinkamus ir matomus galime vadinti Jogailos ar Jogailaičių dinastijos simboliais. Antai Jogailaičių laikų simbolikoje matomas Spisko seniūnijos Lenkijoje naudotas dvigubasis kryžius niekaip negalėtų būti tapatinamas su lietuviškuoju dvigubuoju kryžiumi ar Jogailaičių dinastijos simboliu, nors jis ir turi sąsajų su Jogailos laikais. Jogaila už didelę paskolintų pinigų sumą Vengrijos karaliui Zigmantui Liuksemburgiečiui kaip užstatą iš Vengrijos karaliaus įsigijo Spisko seniūniją. Tą seniūniją sudarė 13 vietovių. Jogailos palikuonys naudojo šį Spisko seniūnijos simbolį, nes Lenkijos karalystės nuosavybėje Spisko seniūnija išbuvo nuo 1412 iki 1769 metų. Štai kad ir visiems žinomas Aleksandro Jogailaičio portretas herbų fone: tarp kitų Lenkijos žemių herbų galima rasti ir dvigubąjį kryžių mėlyname fone kaip Spisko seniūnijos ženklą. Šis dvigubasis kryžiaus simbolis matomas ir kitų vėlesniųjų Lietuvos Lenkijos valdovų heraldikoje, tačiau jo negalima sieti su Jogailaičių dinastiniu simboliu, nes tai įsigytos ir valdomos žemės simbolis.
Bet tarp Aleksandro Jogailaičio herbų turi būti ir Lietuvos herbas.
Lietuvos herbas – Vytis ir Gedimino stulpai. Atkreipkime dėmesį, kur išdėstyti dinastiniai herbai, o kur aplinkui yra žemių herbų vieta.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Iliustracijose:
