Anglies turgus

Jonas Grigas
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius

Mūsų planetos Žemės oras yra visų mūsų viešasis turtas. Nors jo masė yra milijonas milijardų tonų, 99,9999 proc. atmosferos oro yra žemiau kaip 100 km aukštyje. Kad galėtume sveikai gyventi, jame turi būti apie 20 proc. deguonies, 78 proc. azoto, 1 proc. anglies dvideginio ir šiek tiek kitų dujų. Fauna (žmonės ir gyvūnai) ir flora (augalai) yra susieti nuostabiu sinergetiniu ryšiu: fauna naudoja deguonį ir gamina anglies dvideginį, o flora gamina deguonį ir naudoja anglies dvideginį. Ir čia privalo būti pusiausvyra. Niekam nevalia mūsų bendro turto gadinti ar pažeisti šią pusiausvyrą. Todėl daugėjant žmonių, turėtų didėti ir miškų plotai. Deja, orą teršia, kas tik nori. Teršalai keičia ne tik oro sudėtį, bet ir Žemės klimatą. Dėl oro taršos sukeltų negalavimų didėja sveikatos apsaugos išlaidos. Siekiant užtikrinti naftos ir dujų tiekimą, nuolat didėja karinės išlaidos. Jos dažnai baigiasi kariniais konfliktais.

Yra didelė tikimybė, kad šiame šimtmetyje žmonės sušildys Žemės klimatą iki susirūpinimą keliančios ribos. Pagamindama kilovatvalandę elektros energijos akmens anglį deginanti jėgainė į atmosferą išmeta ketvirtį kilogramo anglies. Dauguma mokslininkų sutaria, kad žmonijos priklausomybė nuo iškastinio kuro niokoja žemės klimatą. Apie tai diskutuojama garsiausiuose pasaulio mokslo (Nature, 2007 m., t. 445, p. 595), ir populiariuosiuose (Scientific American, 2007 m. gruodis) žurnaluose. Nors dėl iškastinio kuro (akmens anglies, naftos, dujų ir kitų organinių medžiagų) deginimo atmosferoje sparčiai daugėja anglies dvideginio, o tam, kad jo sumažėtų, reikės ne tik sukurti ir visuotinai įsisavinti atsinaujinančiosios energijos šaltinius.

Žmonijos laukia milžiniškas iššūkis. Tradicinės iškastinio kuro energijos yra taip gausu ir ji dar tokia pigi, kad klimatui nekenkianti atsinaujinančioji energija lengvai neatsiras be ryžtingos politikos palaikymo. Du dešimtmečiai pastangų riboti anglies dvideginio išmetimą atnešė mažai pažangos. Reikalingos institucijos, kurios pagal tarptautines sutartis globaliai saugotų Žemės klimatą. Jei viena šalis tai darytų atskirai be tarptautinės koordinacijos, tai pramonė būtų perkelta ten, kur oro taršai reikalavimai silpnesni.

Dar 1992 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl klimato kaitos pakvietė visas šalis susirūpinti klimato kaita ir sukurti tarptautinę organizaciją šiai problemai spręsti. 1997 m. buvo pasirašytas Kioto protokolas, pagal kurį pramoninės šalys, tarp jų JAV, Europos Sąjunga, Japonija ir Rusija iš esmės sutiko su individualiai pritaikytais įsipareigojimais, kurie, jeigu bus priimti, 5,2 proc. sumažintų anglies dvideginio išmetimą palyginti su 1990 m. kiekiu. Tačiau besivystančios šalys, kurių ekonomikos augimas grindžiamas nevaržomu pigios ir nešvarios energijos naudojimu, atsisakė priimti anglies dvideginio išmetimo apribojimus. Nepasirašiusios Kioto protokolo Kinija, Indija, beje, ir JAV, rengiasi statyti 850 akmens anglimi kūrenamų elektrinių. 2012 m. jos išmes į atmosferą penkis kartus daugiau anglies dvideginio, nei nustatyta Kioto protokolu.

Neturėdamos jokio praktinio būdo priversti besivystančias šalis riboti oro taršą, šalys Kioto sutarties signatarės rado kompromisą, vadinamą švarios plėtros mechanizmu. Pagal jį tarptautiniai investuotojai galėtų užsidirbti anglies kreditus finansavimui projektų, kurie sumažintų anglies dvideginio išmetimą besivystančiose šalyse, net jeigu tos šalys neribotų savosios oro taršos. Taip, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos įmonė, kuri susiduria su griežtais oro taršos ribojimais namuose, galėtų investuoti į vėjo jėgainių kūrimą Kinijoje. Ši įmonė gautų kreditus anglies dvideginio kiekiui, kurį išmestų Kinijos anglimi kūrenama elektrinė tos elektros energijos pagaminimui, kurį pagamina vėjo jėgainė. Kinija pritrauktų investicijų ir sukurtų švarios energijos infrastruktūrą, o Britanijos įmonė tenkintų aplinkosaugos įsipareigojimus. Pramoninėms šalims taip uždirbti oro taršos kreditai besivystančiose šalyse kainuoja pigiau nei kuriant naujas oro taršos mažinimo technologijas senosiose elektrinėse namuose.

Ar ši politika davė efektą? Milžinišką. Vien 2008 m. Kinijoje pastatyta vėjo jėgainių, kurios generuoja 5 tūkst. MW (MW – megavatas arba milijonas vatų) elektros energijos ir nuo dabar kasmet rengiamasi pastatyti vėjo jėgainių, generuosiančių 8 tūkst. MW arba keturis kartus daugiau, nei Lietuva sunaudoja elektros energijos. Statomos ir elektrinės, verčiančios saulės šviesą elektra. 2008 m. Kinija gamino 3 tūkst. MW elektros energijos iš saulės šviesos, daugiau nei reikia Lietuvai.

Pramoninės šalys Kioto sutarties laikosi nevienodai. Svarbiausios šalys, ypač JAV, Australija ir Kanada, atmetė Kioto sutartį, kaip pernelyg brangią ir politiškai nepatogią. Todėl ši sutartis, kaip ir daugelis kitų su globaliomis problemomis susijusių sutarčių, dar nedaug padėjo mažinant Žemės oro taršą ir klimato kaitą.

Klimato politika

Dėl iššūkių siekiant globalinių tikslų klimato kaitos mažinimo tarptautinė sistema dar tik pradeda veikti – daugiau nei po dešimtmečio nuo Kioto sutarties. Kiekviena šalis sukūrė savą oro taršos mažinimo strategiją. Jų skirtingumas atspindi nevienodas šalių vyriausybių galimybes sumažinti oro taršą.

Pasitraukus iš Kioto sutarties JAV, Europos Sąjunga tapo didžiausiu oro taršos reguliavimo politiniu vienetu, jos šalys keičiasi didžiausiu anglies kreditų kiekiu, taip pat skatina energijos taupymą transporto ir buities srityse, iš kurių kyla 55 proc. oro išmetalų. Kiti oro taršos anglies dvideginiu šaltiniai yra pramoniniai. Svarbiausi iš jų yra elektrinės. Joms sukurta neblogai veikianti išmetalų ribos ir prekybos sistema, vadinama anglies turgumi. Šalių susitarimu, kiekvienai valstybei skiriami išmetalų kreditai. Kiekvienas kreditas yra leidimas elektrinėms išmesti į orą vieną toną anglies dvideginio. Kreditai šaliai duodami veltui iki tam tikros apskaičiuotos aukščiausios ribos. Įmonės pačios sprendžia, ar pigiau yra mažinti išmetalų į orą kiekį ir turimus kreditus parduoti, ar pirkti kreditus iš kitų įmonių laisvojoje rinkoje. Įmonės ir vyriausybės kreditus gali pirkti iš kitų įmonių ir šalių, kuriančių švarios atsinaujinančiosios energijos šaltinius.

Jeigu išmetalų mažinimas yra brangus, kreditų paklausa ir jų kaina auga. Ir atvirkščiai, jų kaina krenta, jei sukuriamos pigios anglies dvideginio mažinimo technologijos arba lėtėja ekonomikos augimas. Ribodama bendrą kreditų skaičių, Europos Sąjunga reguliuoja oro taršos lygį, o rinka nustato kainą. Nuo 2005 iki 2008 m. buvo bandomasis anglies turgaus laikotarpis. Per jį kaina kito nuo 40 iki 1 JAV dolerio už toną anglies dvideginio, nes buvo suteikta pernelyg daug kreditų, panašiai kaip bankas nuvertina pinigus, išleisdamas jų pernelyg daug į apyvartą. Nuo 2008 iki 2012 m. anglies kreditus tikimasi pardavinėti apytikriai po 30 JAV dolerių už anglies dvideginio toną.

Anglies turgaus įkūrimas priklauso nuo politinių alternatyvų. Politikai ir suinteresuotos pramonės šakos remia šio turgaus idėją, nes politikai kreditus dažniausiai suteikia veltui. Iškastinio kuro pramonė ilgai galėjo laisvai teršti orą. Tačiau dabar nuspręsta esantiems aplinkos teršėjams veltui kreditų nedalyti. Anglies turgus yra legalus, vertingas ūkis, kokio anksčiau nebuvo. Jame prekiaujantys dalyviai gali laimėti ar pralaimėti, priklausomai nuo kreditų įsigijimo taisyklių. Tiesa, jas kartais koreguoja akmens anglies lobistai. Todėl trumpoje anglies turgaus istorijoje buvo ir yra sunkumų. Kai kurios šalys pasiekė teršalų išmetimo ribą, neapėmusios visų teršėjų. Kartais kreditai dalijami veltui pernelyg lengvai. Taip Vokietijos ir Lenkijos vyriausybės stengiasi apsaugoti savo anglies pramonę ir ja kūrenamas elektrines. Lietuva, pardavinėjusi savo kreditus, išsiderėjo gauti naujų kreditų po atominės elektrinės uždarymo. Olandijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos elektros tiekėjai apmokestino vartotojus anglies mokesčiu, nors patys kreditus gavo nemokamai. Lietuvos elektros tiekėjai apmokestina vartotojus pūsdami savo turto vertę. Pasaulinis anglies turgus kyla iš apačios, bet ne iš viršaus per tarptautinę Kioto sutartį, todėl jo kūrimasis yra lėtas procesas. Prireiks dešimtmečių, kol jis taps globaliu. Amerika kuria savąjį anglies turgų.

Sparčiai besivystančios šalys Kinija ir Indija kuria didžiausias kliūtis besiplečiančiam anglies turgui, remdamosi būtinumu pasivyti išsivysčiusias šalis ir naudotis pigiu iškastiniu kuru. Jos stengiasi taupyti ir gaminti pigiau oro taršos sąskaita. Jų anglies dvideginio išmetimas auga tris kartus greičiau nei išsivysčiusiose šalyse. Kitame dešimtmetyje besivystančios šalys išmes daugiau anglies dvideginio negu išsivysčiusios Vakarų šalys. Kinija jau tapo didžiausia oro teršėja. Verčiant besivystančias šalis prisidėti prie anglies turgaus, jos reikalautų nuolaidų savo ekonominiam augimui, aukštos išmetalų ribos, ir tai sužlugdytų pastangas valdyti oro taršą bei Žemės klimato kaitą. Vienintelis kelias yra energijos taupymas ir minėtų švarių energijos šaltinių kūrimas. Taip Kinija tikisi 2020 m. sumažinti anglies dvideginio išmetimą milijardu tonų, o Indija su atominių elektrinių programa – 150 mln. tonų kasmet. Palyginimui galima pasakyti, kad Europos Sąjungos šalys, laikydamosi Kioto sutarties, sumažintų anglies dvideginio išmetimą tik 200 mln. tonų kasmet.

Šiltnamio efektą kuriančių išmetalų kiekis 2004 m. buvo apie 49 tūkst. mln. tonų, o anglies turguje 2006 m. buvo prekiauta tik 1597 mln. tonų. Vienas vidutinio dydžio automobilis per metus išmeta apie 5 tonas anglies dvideginio. Todėl anglies rinka yra ekvivalentiška 300 mln. automobilių išmetamiems taršalams. Bet vien tik JAV yra daugiau kaip 250 mln. lengvųjų automobilių. Todėl sprendžiant globalią oro taršos ir klimato kaitos mažinimo problemą būtina, kad viena didžiausių oro teršėjų JAV pradėtų efektyviau valdyti oro taršą ir įsitrauktų į pasaulinį anglies turgų. Oras yra visų žmonių turtas ir negalima leisti didiesiems jokios šalies teršėjams jo teršti veltui. Vien anglies rinka globalios oro taršos problemos neišspręs. Būtina rasti energijos taupymo ir taršos mažinimo skatinimo priemones kiekvienam gyventojui. Šalių vyriausybės turi sukurti strategijas ir skatinti naujas švarios energijos technologijas šalia kitų, pavyzdžiui, saugiai laidoti anglies dvideginį požeminėse šachtose, nes pigus iškastinis kuras dar ilgai bus naudojamas. Dabartinė anglies dvideginio kreditų kaina dar neskatina kurti brangių švarios energijos šaltinių.

Pasaulis turi sustabdyti beatodairišką oro, kuriuo kvėpuojame ir kuris yra gyvybės šaltinis, taršą. Nors tam reikia mokslo žinių ir sudėtingų technologijų, bet didžiausias pavojus slypi nesugebėjime sukurti žmogišką tvarką ir politiką, kurios skatintų mažinti oro taršą ir klimato kaitą.