Kraujagyslės – kaip gyvas organizmas (3)
Jeigu taip sumaniai organizmas tvarkosi, tai ar turi pakankamai mechanizmų, kurie padėtų apsisaugoti nuo trombų? Juk nuolat girdime tokį nemalonų žodį kaip „trombozė“, sakant „reikia tirpdyti trombą“, „trombas atitrūko ir pateko į plaučių ar širdies kraujagysles“.
Išties savo klinikoje stebime nukraujavusius, sužeistus ligonius, kaip kraujuojančioje vietoje susidarę trombai stabdo kraujavimą, bet „įsijungia“ trombolizės mechanizmas. Trombas po kelių valandų pradeda tirpti. Chirurgams tarsi paliekamas tam tikras laiko tarpas, per kurį jie turėtų mechaniškai sustabdyti kraujavimą. Normaliai tarp trombozės ir trombolizės procesų egzistuoja pusiausvyra.
O jeigu sužeistam kariui mūšio lauke tenka ilgiau gulėti nesulaukiant pagalbos?
Dėl stambių kraujagyslių sužalojimo, tokių kaip miego, klubo, šlaunies arterija, aorta, sužeistasis miršta per 0,5–5 min. Dažniausiai trombas, apsaugantis nuo tolesnio kraujavimo, čia nespėja susidaryti. Viduramžiais kariai buvo ginkluoti ietimis, strėlėmis, kardais ar durklais. Mūšio lauke reikėjo gerai žinoti, kur yra vadinamosios mirtinos vietos. O tos mirtinos vietos toli gražu nebūtinai buvo širdis. Dažniausiai buvo taikoma į kaklo ir šlaunies arterijas, nes širdį saugodavo šarvai.
Jei apie sužeistą kraujagyslę susidaro trombas, tai dar nereiškia, kad jis išgelbėjo sužeistąjį. Jam turi būti kuo skubiau suteikta pagalba, nes trombas ištirpsta, ir prasideda antrasis kraujavimas, kuris gali pražudyti sužeistąjį. Kraujagyslė turi būti užsiūta ar rekonstruota, kad kraujotaka toliau ja vyktų. 
Antrasis kraujavimas gali tęstis labai įvairiai. Turime plyšusios aortos pavyzdžių, kai plyšta vadinamoji aneurizma. Toks antrasis kraujavimas gali tęstis nuo 2 iki 12 valandų.
Kodėl kalkėja kraujagyslės Kaip atsitinka, kad organizmas tarsi negali pasipriešinti kraujagyslių kalkėjimui? Apskritai ar ši sąvoka – kalkėjimas – tiksliai išreiškia kraujagyslėse vykstančius pokyčius? Gal esmė ne vien vadinamosios „kalkės“, o daug sudėtingesni sistemos funkcionavimo procesai?
Aterosklerozė ir arterijų kalkėjimas – ne tas pats. Iš tikrųjų aterosklerozinėse plokštelėse randama kalcio ir fosforo junginių. Tačiau jų ten gali ir nebūti arba randami tik pėdsakai. Vis dėlto arterijų kalcinozė, kaip arterijų sienelės patologija, egzistuoja. Jeigu ji būna kartu su ateroskleroze, tokių komplikacijų kaip insultas, infarktas, kojų ar žarnyno gangrena atsitinka daug dažniau. Daugiausiai kalcio ir fosforo junginių susikaupia viduriniame arterijos sluoksnyje – medijoje, kuris palaiko arterijos elastingumą. Mokslas tiria šį reiškinį ir dabar kai kas mano, kad kalkių kaupimasis viduriniame arterijos sluoksnyje yra atskiras, su ateroskleroze nesusijęs reiškinys. Visai aišku, kad arterijų kalkėjimas būdingas sergantiesiems cukralige, aukšto kraujospūdžio liga, žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu ir priklausomiems nuo dializės.
Kartais galime išgirsti, kad štai alkoholikų nelabasis neima. Girdi, dėl kitos priežasties mirusio labai gėrusio asmens kraujagyslės buvusios kaip jaunuolio, visiškai nesukalkėjusios.
Vis dėlto mūsų turimi faktai sako ką kita: stipriai išgeriančių asmenų kraujagyslės kalkėja greičiau, matyt, pažeidžiama kepenų funkcija, sutrinka medžiagų apykaita. Reikia pasakyti, kad alkoholikas alkoholikui nelygu. Skandinavų tyrimai rodo, kad alkoholiku laikytinas žmogus, kuris per dieną suvartoja daugiau nei 8 g absoliutaus alkoholio (apie 140 g 40° alkoholio per savaitę). Aišku, kad toks žmogus Lietuvoje alkoholiku nelaikomas. Kai kuriuose sluoksniuose jis net žmogumi nelaikomas. Bet pasirodė, kad ir toks alkoholio kiekis gali tapti arterijų kalcinozės priežastimi. Labai svarbu nemiegotos, bohemiškai praleistos naktys. Mūsų patyrimu, geriausias pavyzdys – kortuotojai. Jų kraujagyslės tiesiog suakmenėja ir jų chirurgiškai rekonstruoti neįmanoma. Šiuos reiškinius pastebėję mokslininkai savo paskutinėmis 2008 m. studijomis nustatė, kad nemiga, pykčio protrūkiai yra labai svarbūs veiksniai, skatinantys arterijų kalkėjimą. Dar pastebėta, kad aorta kalkėja labai liesiems žmonėms, kurie turi labai mažai riebalinio audinio. Mat aorta iš išorės visados turi turėti riebalinį pamušalą.
Amortizuoti kraujo tvinksnius?
Iš tikrųjų, kad amortizuotųsi, nesidaužytų į kaulus. (Juokiasi). Jeigu tas pamušalas nyksta, atsiranda kalkių, ir būtent ten, kur kraujagyslė nuolatos traumuojasi.
Kalkės nusėda ir kraujagyslės viduje? Jeigu taip, tai gal tai irgi kraujagyslės amortizacijos priemonė iš vidaus?
Man būtų net sunku paaiškinti, nes visi organizme vykstantys procesai nėra vienareikšmiai. Taip pat ir kraujagyslių kalkėjimas iš pradžių gali turėti net tam tikrą teigiamą reikšmę. Ypač tokiose didelėse arterijose kaip aorta. Sukalkėjusiai aortai yra mažiau pavojų plyšti. Sumažinamas aneurizmos pavojus.
Kuri vieta silpniausia Kuri vieta kraujagyslių sistemoje kelia didžiausią susirūpinimą? Vyresnio amžiaus žmonės paprastai kenčia nuo kojų venų išsiplėtimo, trombozių.
Bet dažniausia ir pavojingiausia aterosklerozė. Ji siaurina arba visai užakina arterijas, ir tuomet tam tikros žmogaus kūno sritys ar organai pradeda badauti: audiniams trūksta deguonies ir gyvybiškai svarbių medžiagų. Aterosklerozė gali pažeisti bet kurią arterinės sistemos dalį. Dažniau ji kraujotaką sutrikdo stipriai dirbančiuose organuose, tokiuose kaip širdis, kojos. Pastarosiose kraujotaka labai intensyvi. Bet su smegenimis, atrodo, yra kitaip. Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitančių ir intelektualų darbą dirbančių žmonių „mąstančios“ smegenų sritys išlieka gerai aprūpintos krauju iki senatvės.
Iš visų kraujagyslių ligų civilizuotose šalyse labiausiai paplitusios venų ligos. Taip pat ir Lietuvoje. Mūsų atliktas 2007 m. epidemiologinis tyrimas parodė, kad lėtinę kojų ligą turi apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Venų ligos ne tokios pavojingos, kaip arterijų. Tačiau jos gali sukelti diskomfortą, depresiją, sumažinti ne tik fizinį, bet ir protinį darbingumą. Esama visokių paprastų ir veiksmingų profilaktikos priemonių, kurių mūsų visuomenė nelabai nori pripažinti. Visi dabar nori vaistų. O tokių veiksmingų vaistų nuo venų ligų nėra.
Jei kojų venų vožtuvai praleidžia kraują priešinga kryptimi, kojos greitai pavargsta, tinsta. Paskutiniais metais labai paplito specialios gydomosios ir profilaktinės kojinės. Tos kojinės labai padeda grąžinti kraują širdies link. Kojos nustoja tinusios, taip išvengiama opų. Kojos greitai „atsigauna“, jeigu pakeliamos aukščiau. Tačiau nežinau, kokį darbą galima dirbti pakėlus kojas.
Taip „gydėsi“ nuo venų išsiplėtimo tie jankiai, kuriuos „šaltojo“ karo metu mėgdavo vaizduoti sovietų karikatūristai. Jankiai sėdėdavo ant stalo susidėję kojas. Tiesa, realiame gyvenime neteko matyti nė vieno taip sėdinčio amerikiečio.
Kaip gydytojas gal ir negalėčiau tokiai venų ligų profilaktikai prieštarauti.
Tai kodėl medikai tiesiog įsakmiai rekomenduoja dirbti fizinį darbą, mankštintis, bėgioti, ar bent daugiau vaikščioti, o ne sėdėti darbe ir po darbo prie televizoriaus.
Judėjimas ne tik širdį veikia teigiamai. Visos organizmo sistemos pradeda veikti geriau. Nemažai duomenų turime apie teigiamą judėjimo poveikį plaučiams, inkstams. Jau prieš 30 metų esame pastebėję ir paskelbę hipotezę bei ją vėliau pagrindę savo duomenimis, kad judant greičiau ištirpsta trombai kojų giliosiose venose. Todėl nėščiąsias, kurioms įvyksta giliųjų venų trombozė, skatiname kuo greičiau pradėti vaikščioti. Anksčiau buvo laikomasi taisyklės – pacientui, kurį ištiko giliųjų kojų venų trombozė, leisk vaikščioti ne anksčiau, kaip po 2 savaičių. Buvo daug skaudžių nelaimių dėl tokios taktikos. Mūsų hipotezė patvirtinta austrų klinicistų: judant venų endotelio trombolizinė funkcija labai suaktyvėja.
Prieš smūgiuodamas – pagalvok Ar kojos pažeidžiamos dėl to, kad dirba? Gal dėl to, kad sėdime, mažiau judame, taigi ir tos kojos neišmankštintos? Gal priežastis – veninis kraujas, kurio tiesiog mažiau grąžinama į širdį ir plaučius dėl blogai veikiančių venų vožtuvų?
Kol kas mokslas sunkiai susieja vadinamųjų magistralinių arterijų ir aortos aterosklerozę su veninio kraujo nuotėkio sutrikimais. Nepastebėta, kad kojų venų ligomis sergantys ligoniai dažniau kenčia nuo sutrikusios kraujotakos arterijomis.
Dabar bandoma įrodyti, kad neveiksmingai dirbdamos kojų venos, per kurias kraujas reikiamai nesugrąžinamas į širdį, gali neigiamai paveikti širdies vainikinių arterijų kraujotaką. Man yra tekę klausytis Vokietijos kardiologų pranešimų, kurie pateikė duomenų apie širdies vainikinės kraujotakos priklausomybę nuo iš kojų išstumiamo kraujo tūrio. Kuo intensyviau dirba blauzdos raumenys, kurie dar vadinami antrąja širdimi, tuo daugiau deguonimi įsotinto kraujo patenka į vainikines širdies arterijas. Taigi aišku, kad judant, ypač vaikštant, į širdį sugrįžta daugiau kraujo.
Labai sunkus alinantis fizinis darbas gali padaryti žalos kraujagyslėms. Stipriai įsitempus raumenims, arterijos, o kartais ir venos gali būti suspaustos, ypač tose vietose, kur jos yra šalia sausgyslių. Turime futbolininkų pavyzdžių: jų silpniausia vieta yra ta, kur arterija iš šlaunies per sausgyslinę angą pereina į pakinklio sritį. Smūgiuojant į kamuolį staigiai susitraukia šlaunies raumenys, o sausgyslės suspaudžia arteriją. Šioje vietoje arterija traumuojama, pažeidžiamas endotelis. Jei yra kokių nors kitų aterosklerozės rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžius, rūkymas, aukštas arterinis kraujospūdis, tai šioje vietoje susidaro sąlygos atsirasti aterosklerozinei plokštelei, kuri po truputį užakina arteriją. Savo klinikoje nuolat matome, kaip nukenčia futbolininkų šlaunies arterija. Kai kuriems žymiems Lietuvos futbolo veteranams jau teko operuoti šias arterijas.
Tai dėl amžiaus pasireiškiančios arterijų ligos?
Jauname amžiuje tie pokyčiai neatsiranda. Broliai Bardzilauskai, žaidę Glazgo Rangers komandoje, grįžo į Lietuvą mokyti mūsų futbolininkų ir čia pasiliko, nes prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Mums teko operuoti abu šiuos didžiojo futbolo veteranus. Tai buvo gal 1975 metais.
Visa tai reikia turėti mintyje tiems buvusiems futbolininkams, kuriems dar tik 40–50 metų. Bijau, kad jie gali tapti mūsų pacientais, kai jiems bus 65–70 metų.
Ką galite patarti futbolininkams?
Vargu ar ką patarsiu. Svarbiausia jie neturėtų pradėti rūkyti, kai meta aktyvų sportą. Jų sveikatą turėtų prižiūrėti patyrę gydytojai. Ne tik kol jie žvaigždės. Kai žmonės tampa linkę sirgti tokioms ligoms kaip aterosklerozė ir kai dar turi ir kokią nors locus minoris resistentiae (lengvai pažeidžiamą vietą), pavyzdžiui, futbolininkai, svarbu laiku pastebėti kraujagyslių pokyčius, kad būtų galima be didelių operacijų jiems pagelbėti.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukose:
Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centro, veikiančio Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, gydytojai su vadovu prof. Vytautu Triponiu
Su garsiausiu pasaulio širdies ir kraujagyslių chirurgu – legenda Michael Ellis De Bakey (1908–2008) – viduryje, aortos ir magistralinių arterijų rekonstrukcijos pradininku, sukūrusiu daugybę širdies chirurgijos metodų ir aparatų. Šalia prof. Vytauto Triponio (antras iš dešinės) prof. Wolf-Joachim Stelter, vienas žymiausių Vokietijos kraujagyslių chirurgų (Frankfurtas, 1994); kairėje – Graikijos chirurgai
