Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? (3)
Skaudžiausia tai, kad vėlesniais laikais šis Lenkijos karaliaus dvaro simbolis atsirado Lietuvos herbe. Tai, ką turime dabartiniame Lietuvos herbe, nėra joks Jogailos ar Jogailaičių dinastinis, bet dar per Dlugošą mums tarsi primestas Lenkijos karaliaus dvaro simbolis. Nenorėčiau samprotauti ir narplioti, ką turime dabartiniame Lietuvos herbe, bet esu įsitikinusi, kad tas simbolis nėra originalus, tai nėra Jogailos simbolis.
Pamėginkime dar kartą įdėmiau įsižiūrėti, kuo išsiskiria Jogailos ir Jogailaičių dinastijos simbolis?
Pradinis iš mums žinomų Jogailos simbolių – raudoname skyde pateikiamas dvigubasis kryžius, jo skersinukai nelygūs.
Apatinis skersinukas bene dvigubai ilgesnis už viršutinį.
Gal dvigubai, gal ne visai, bet akivaizdžiai ilgesnis. Nuo Kazimiero Jogailaičio laikų dvigubojo kryžiaus abi kryžmos susivienodina. Pradėtas vaizduoti kaip vienodų skersinukų kryžmos. Esu pastebėjusi, kad tas pats simbolis kartais vaizduojamas ir lygių galų, ir nelygių. Gal tai nėra svarbu. Ko gero, spalvinis vaizdavimas svarbesnis.
Ar neprašovėme pro šalį su herbu Ilgame pašnekesyje apie daug ką buvo kalbėta, bet ateina laikas glaustai apibūdinti problemą, kad ji neišskystų ir neištirptų tarp kitų svarbių dalykų. Turime dvigubąjį kryžių Lietuvos istorinėje simbolikoje, kuris mus pasiekė kaip Jogailos simbolis, pasaulietinės valdžios ženklas. Buvo mėginama to ženklo ištakas sieti su stačiatikių Bažnyčia ar Senosios Rusios žemių dinastiniais simboliais. Tai gali būti klaidingas kelias. Tikrosios ištakos gali glūdėti kitur, bet kur? Galite bent jau nusakyti teisingą kryptį?
Dar reikia daugybę taškų sudėti ten, kur jie būtini. Vis dėlto kontūrai ryškėja. Kelias veda per Vengriją, per Anžu dinastiją, jos vyriškosios pusės riterių tradicijas, Vakarų Europos link. Deja, aiškėja, kad lenkų dvaro nuopelnų kaip ir nebuvo.
Lyg ir sutarėme, kad per vengrus kelias veda į Šv. Elenos laikus, kai buvo ieškomas Šventasis arba Tikrasis Kryžius, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus?
Atrodytų, kad šis minties kelias yra logiškas. Visos Europos dvasiniai, kultūriniai ir religiniai turtai išaugo ant sugriuvusios antikinės Romos pamatų.
Aptarkime Lietuvos herbo – Vyčio – problemą. Raitelio skyde yra dvigubasis kryžius – tiek senajame Vyčio ženkle, tiek dabartiniame. Kokia problema?
Problema – nežinojimas. Gerai žinau, kaip tą Vyčio herbą aiškina mūsų dabartiniai heraldikos žinovai, taip pat Lietuvos heraldikos komisijos narys dailininkas Arvydas Každailis, kurio pasiūlytas Vyčio ženklas ir buvo patvirtintas kaip Lietuvos Didysis valstybės herbas. Tuo metu, kai buvo kuriamas atkurtosios Lietuvos herbas, gyvenau Lietuvoje. Kadangi tuo pat metu buvo atkūrinėjami ir valstybiniai apdovanojimai, ir pinigai, o man teko prie to prisidėti, sekiau ir herbo atkūrimą, nes tai man buvo artima ir svarbu. Herbo atkūrėjams labai trūko istorinių faktų. Didžiausios diskusijos vyko dėl dvigubojo kryžiaus, skydo spalvos ir jo vaizdavimo. Buvo ir kitų diskutuotinų dalykų, bet pirmoji diskusija buvo svarbiausia. Prisimenu Lietuvos heraldikos komisijos pirmininko dr. Edmundo Rimšos pasakymą: esą nežinome, iš kur Lietuvą pasiekė dvigubasis kryžius, bet Lenkijoje visi dvigubieji kryžiai vadinami lietuviškaisiais, visi jie yra geltonos spalvos ir dažniausiai vaizduojami mėlyname skyde. To ir užteko argumentams pagrįsti.
Išsiaiškinome, kad ne visada jie buvo geltonos spalvos ir ne visada mėlyname skyde. Pradiniame etape Jogailos dvigubasis kryžius turėjo būti baltas raudoname fone. Beveik visi Pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos dailininkai skydą vaizdavo teisingai – t. y. raudoną, o kryžių visi kaip vienas vaizdavo klaidingai: geltonos ir kitų spalvų. Tiesa, kai kurie dailininkai yra vaizdavę ir baltą dvigubąjį kryžių raudoname fone, bet niekada nenaudojo mėlyno fono.
Senojoje heraldikoje, simboliuose nėra atsitiktinių dalykų, tai pasakytina ir apie spalvas. Teisė į raudoną ar purpurinę spalvą nuo seno turėjo ne šiaip kilmingieji, bet valdovai. Jano Mateikos paveiksle „Žalgirio mūšis“ Vytauto figūra pavaizduota raudona ne tik tam, kad kristų į akį kaip viso batalinio paveikslo kompozicinė ašis. Vargu ar realiame mūšyje Vytautas galėjo vilkėti tokiu drabužiu. Turėjo būti su šarvais, o dailininko paveiksle jis tarsi sklendžiantis aras. Tiek Lietuvos valdovo figūra, tiek virš jo besiplaikstanti vėliava su Gedimino stulpais įgauna simbolio prasmę, bet nenutolstama ir nuo esminio dalyko – tai valdovas ir svarbiausia istorinio mūšio figūra.
J. Mateikos paveiksle yra Lenkijos ir LDK bei Teutonų ordino vėliavos, bet nematome Šv. Jurgio vėliavos, nors visuose mūšių aprašymuose ji minima. Sunku pasakyti, kodėl šios vėliavos nerodo Mateika, gal jam tai nebuvo svarbu.O mums ji labai svarbi. Heraldikoje kiekvienas simbolis ir spalva turi labai tikslią savo paskirtį ir reikšmę. Dailininkų darbuose galimos kai kurios interpretacijos, ypač vėlesniųjų laikų.
Gal dėl to, kad Šv. Jurgio vėliava plaikstėsi ne tik virš sąjungininkų, bet ir virš kryžiuočių pulkų. Šv. Jurgis buvo kryžiuočių globėjas dar nuo Anžu dinastijos dalyvavimo kryžiaus žygiuose laikų. Ta pati šventojo vėliava – priešingose stovyklose. Įdomu būtų išsiaiškinti, kada Lenkija ir Lietuva įgijo teisę į Šv. Jurgio vėliavą ir kokiomis aplinkybėmis ją gavo. Veikiausiai per Vengrijos karalius, t. y. per tą pačią Anžu dinastiją.
Savo istoriją pradedame modeliuoti tarsi dėlionę, renkame po mažą gabalėlį, iš kurių labai sunku gauti visumą, tikrąjį vaizdą. Kai kada šioks toks vaizdelis susidaro, galima prie jo lipdyti ir kitus gabalėlius. Sprendžiant iš iškeltos prielaidos apie Jogailos priklausymą Šv. Jurgio ordinui išeitų, kad tapęs šio ordino riteriu įgijo ir teisę į Šv. Jurgio vėliavą. Veikiausiai tai įvyko maždaug tuo metu, kai turėjo vykti Jogailos tuoktuvės su Jadvyga ir jo karūnavimas Lenkijos karaliumi, vadinasi, apie 1386-uosius. Beveik neabejoju, kad ir Šv. Jurgio vėliava ir dvigubasis kryžius į Lenkiją ir Lietuvą atėjo per Vengriją ir Anžu dinastijos valdovų riteriškas tradicijas.
Gyvename tarsi sukapotos į gabalus istorijos laikais.
Kito kelio gal ir neturime, kaip tik iš šukių rinkti mozaiką. Taip yra su dvigubuoju kryžiumi ir su visa Lietuvos seniausių laikų istorija. Gerai, kad turime senuosius simbolius, bet kad jiems šiandieniame gyvenime skiriama per mažai dėmesio ir jų nepažįstame – tai jau nėra gerai. Kai kurie apmaudūs akibrokštai gali pakišti koją.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukose:
Dvigubasis kryžius Lietuvos heraldikoje
Vladas III Drakula – rumunų tautos didvyris, kovotojas už savo šalies nepriklausomybę
Drakulos tėvas – Vladas II Drakula – Slibino ordino riteris nuo 1431 m.
Slibino ordino – kovos su blogiu simbolis
