Lietuvos mokslų akademijos prezidento rinkimai

Balandžio 21 dieną vyks Lietuvos mokslų akademijos prezidento rinkimai. Iškelti ir rinkimuose sutiko dalyvauti du kandidatai: Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Valdemaras RAZUMAS ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Zenonas Rokus RUDZIKAS. Pateikiame kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos prezidentus veiklos programas ir žinias apie jų mokslinę ir organizacinę veiklą.

Akad. VALDEMARO RAZUMO,

Mokslo akademijų „pasaulis“ šiandien nėra vienalytis. Akademijos skiriasi veiklos tikslais ir metodais, „svoriu“ savo šalies mokslo ir studijų institucijų sistemoje, taip pat lyginant jas su kitų šalių mokslo akademijomis. Tačiau bendra visų mokslo akademijų misija, sutelkus iškiliausius mokslininkus, – imtis iniciatyvų, kurios stiprintų krašto gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės jo plėtros. Taip pat visas akademijas istoriškai visada vienijo ir turėtų vienyti trys pagrindiniai tikslai: 1) ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą, 2) nuosekliai skatinti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir 3) puoselėti mokslo nepriklausomybę ir laisvę.

Kaip Lietuvos mokslų akademija turėtų įgyvendinti tą bendrąją misiją?

Pirma, būtina užtikrinti nuolatinį, aktyvų išsimokslinimo ir mokslo propagavimą. Tam galima pasitelkti įvairias formas: temines konferencijas, susirinkimus, seminarus, diskusijas. Jas būtina rengti ne tik tarp akademijos narių, bet ir tarp narių bei ne narių, tarp akademijos bei kitų mokslo ir studijų institucijų – tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Išsimokslinimo ir mokslo propagavimas šalyje turi turėti aiškią tarptautinę dimensiją. Tarptautiniai kontaktai, mokslininkų vizitai, periodinių mokslo ir kitų leidinių mainai su užsienio kolegomis yra būtini šiam akademijos uždaviniui įgyvendinti. Akivaizdu, kad moksliniai svarstymai veiksmingi tik tada, kai į juos įsitraukia visi žymiausi šalies mokslininkai, taigi iš čia kyla keli samprotavimai dėl akademijos narių atrankos:

1. Vienintelis akademijos nario atrankos kriterijus turi būti jo moksliniai pasiekimai. Politiniai, ideologiniai ar socialiniai kriterijai akademijai nepriimtini. Administraciniai ar vadybiniai gebėjimai galėtų būti tik papildomi/antriniai kriterijai, jokiu būdu negalintys atstoti moksliškumo reikalavimo standarto. Iki tam tikro amžiaus visi akademijos nariai turi turėti vienodą statusą, t. y. neturi būti skirstomi į „kategorijas“ (tikrieji, korespondentai, ekspertai).

2. Tarp akademijos narių turi būti kuo daugiau jaunų, kūrybingų ir inovatyviai mąstančių mokslininkų. Kadangi pagal Statutą akademijos narių skaičius yra ribotas, reikėtų įvesti akademijos narių-emeritų statusą. Daugumos šalių akademijose šis statusas suteikiamas nariams, sulaukusiems 70–75 metų amžiaus.

3. Kadangi pirmųjų dviejų priemonių nepakanka, kad akademijos veikloje galėtų dalyvauti visas šalies mokslo elitas, būtina skatinti bendradarbiavimą tarp akademijos narių ir ne narių, pastariesiems suteikiant, pavyzdžiui, akademijos eksperto statusą.

Antra svarbi veiklos sritis – visokeriopai skatinti talentingus mokslininkus ir mokslinius tyrimus. Laikai, kai Lietuvos mokslų akademija būrė aplink save daug mokslo institutų ir vadovavo jų veiklai, – praeitis. Šių dienų akademijos nariai mokslinius tyrimus atlieka savarankiškuose universitetuose ir institutuose, tačiau tai nereiškia, kad akademija negali turėti įtakos šalies mokslo raidai. Greta šiandien skiriamų vardinių, jaunųjų mokslininkų ir studentų skatinimo premijų akademijai skubiai reikėtų inicijuoti ir daugiau šalies mokslininkus, o kartu ir mokslinius tyrimus skatinančių priemonių. Pavyzdžiui, perspektyviems jauniesiems mokslininkams, aktyviai ir rezultatyviai dirbantiems universitetų profesoriams konkursu skirti stipendijas tyrimams vykdyti, taip pat per konkursą finansuoti mūsų mokslininkų dalyvavimą konferencijose užsienyje ir kita. Dar daugiau tokių priemonių yra įrašyta mūsų akademijos Statute, kurias reikėtų tik įgyvendinti. Žinoma, akademija gali atlikti „skėtinės“ organizacijos vaidmenį ir mokslinių tyrimų projektuose, ko dėl vienų ar kitų priežasčių negali daryti universitetai ir institutai. Antai mūsų akademija nuo 2004 m. koordinuoja šalies mokslininkų bendradarbiavimą su Europos branduolinių tyrimų organizacija. Tačiau, kaip ir daugelio kitų „personalinių“ akademijų atveju, tai, matyt, ir ateityje bus dažniau išimtis nei taisyklė.

Trečia akademijos misijos įgyvendinimo priemonė – patariamoji-ekspertinė veikla. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai akivaizdi ir bene svarbiausia akademijos funkcija, tačiau ji kelia daug iššūkių ir yra nevienareikšmiška. Joje slypi rimti uždaviniai nepriklausomai ir objektyviai mokslo prigimčiai, taigi svarbu niekada nepažeisti pusiausvyros tarp akademinės laisvės ir atsakomybės. Akademijos patariamąją funkciją sąlyginai būtų galima suskaidyti į keturias kategorijas:

1. Kokybės vertinimas. Tai mokslinių tyrimų projektų, mokslininkų ir jų grupių paraiškų stipendijoms ar premijoms gauti, mokslo ir studijų institucijų ar jų padalinių veiklos vertinimas. Ypatingą vietą šioje veiklos srityje turėtų užimti įžvalgų apie mokslinių tyrimų krypčių plėtros tendencijas, perspektyvas rengimas. Tokias įžvalgas inicijuoti turėtų pati akademija, vėliau jas teikti šalies mokslo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms.

2. Mokslo politika. Pavyzdžiais galėtų būti santykio tarp fundamentinių ir taikomųjų mokslų, tarp skirtingų mokslo sričių vertinimai, mokslinių tyrimų ir mokslo populiarinimo ryšio analizė ir kita. Šiai ekspertinės funkcijos kategorijai taip pat galima priskirti mokslinių tyrimų institucinio organizavimo ir finansavimo klausimus.

3. Valstybės politika ir sprendimų priėmimas. Tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, energetika, gamtos apsauga, visuomenės sveikata, lituanistika ir pan. mokslas galėtų teikti labai svarbias išvadas ir siūlymus. Tačiau būtina atsiriboti nuo tokių vertinimų, kai objektas nėra susijęs su mokslu arba tos srities mokslo žinios yra labai skurdžios. Taip pat būtina išsaugoti nepriklausomybę nuo politinių jėgų ar interesų grupių.

4. Mokslo ir su moksliniais tyrimais susiję etikos ir socialiniai klausimai. Dalį šių klausimų galima vadinti „vidiniais“ (mokslininkų etika, privatumas, intelektinė nuosavybė, ryšiai su žiniasklaida ir pan.), kitą – „išoriniais“ (genetiškai modifikuoti organizmai, kamieninės ląstelės, atominė energetika ir kita). Tačiau ir čia tyko pavojus, kad teisingumo kriterijus nepakeistų pagrindinio akademinės veiklos kriterijaus – tiesos.

Jeigu veiksime ne kaip atskirų, nors ir labai daug pasiekusių mokslininkų organizacija, o kaip vienas „organizmas“ – Lietuvos mokslų akademija sėkmingai įgyvendins savo misiją ir taps neatsiejama pažangios Lietuvos įvaizdžio dalimi.

TRUMPOS ŽINIOS APIE MOKSLINĘ BEI ORGANIZACINĘ VEIKLĄ

V. Razumas (g. 1955 m. Klaipėdoje) 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą ir nuo tų metų dirba Biochemijos institute. Pradėjęs bioelektrokatalizinių procesų hidrolazėmis tyrimus, jis 1981 m. Maskvos valstybiniame universitete (MVU) apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Išplėtojęs biomolekulių tyrimus homogeninėje terpėje ir fazių riboje, 1990 m. V. Razumas MVU apgynė chemijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją. Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė profesoriaus pedagoginį vardą (1993 m.). LMA nariu ekspertu išrinktas 1994 m., nariu korespondentu – 2000 m., tikruoju nariu – 2006 m.

V. Razumo mokslinių darbų sritis – biomolekulių fizikinė chemija (biomolekulių struktūra ir funkcionavimas homogeninėje terpėje ir fazių riboje; amfifilų polimorfizmas ir biomembranų modeliai; biomolekulių, biologinių ir dirbtinių viršmolekulinių struktūrų bei jų modelių elektrochemija ir spektroskopija; biokatalizatorių imobilizacija; elektrocheminiai biojutikliai). Kartu su akad. J. Kuliu V. Razumas savo tyrimus yra apibendrinęs monografijose Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje (Vilnius: Mokslas, 1983) ir Bioamperometrija (Vilnius: Mokslas, 1986). Jis taip pat yra paskelbęs per 170 mokslinių darbų, tarp kurių 7 išradimai (1 tarptautinis patentas). Didelė dalis mokslinių straipsnių paskelbti ypač aukšto prestižo tarptautiniuose mokslo žurnaluose: Analytical Chemistry, Journal of Physical Chemistry, Langmuir, Biosensors & Bioelectronics, Tetrahedron Letters, Analytical Biochemistry ir kt. V. Razumo publikacijų sąraše yra 96 moksliniai straipsniai „ISI Master Journal List“ sąrašo mokslo žurnaluose. Remiantis „ISI Web of Knowledge“ duomenų baze, nuo 1990 iki 2008 m. pabaigos jo darbai cituoti 1016 kartų (h-indeksas 18).

Keletas kitų tarptautinį V. Razumo mokslinių darbų įvertinimą liudijančių pavyzdžių. Leidyklos „Springer“ kvietimu 2000 m. jis buvo knygos Progress in Colloid and Polymer Science – Surface and Colloid Science (ISBN 3-540-67814-X) redaktoriumi. Nuo 2004 m. jo vadovaujamas skyrius Biochemijos institute vykdė ES 6-osios bendrosios programos projektą „Saviindikuojančios biologinės nanosistemos vienos biomolekulės veikimo mechanizmo tyrimui ir valdymui“ (partneriai: Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Švedijos ir Vokietijos mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės). Kompanijos „Procter & Gamble“ ir leidyklos „CRC Press Taylor & Francis Group“ pasiūlymu parašė dalį 2005 m. išleistos knygos Biocontinuous Liquid Crystals (ISBN 1-57444-449-2). Jis taip pat nuolat kviečiamas skaityti pranešimų tarptautinėse konferencijose, konsultavo ir skaitė paskaitas Danijos, JAV, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijose bei mokslui imliose verslo įmonėse.

V. Razumo darbai įvertinti ir Lietuvoje. 1987 m. jam kartu su akad. J. Kuliu už darbų ciklą „Organinių junginių bioelektrokatalizė“ paskirta Lietuvos valstybinė premija mokslo ir technikos srityje. Kviečiamas skaityti paskaitų studentams Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetuose, vadovavo 7-ioms daktaro disertacijoms, buvo daugelio habilitacijos ir doktorantūros komitetų nariu, disertacinių darbų oponentu ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetuose. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2007 m.).

V. Razumas atlieka nemažą ir mokslo organizacinį darbą. Jis buvo Biochemijos instituto direktorius (1992–2004 m.), Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininko pavaduotojas ir pirmininkas (1997–2002 m.), 2005 m. išrinktas LMA moksliniu sekretoriumi ir Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininku. 2003–2006 m. LR Vyriausybės nutarimu dirbo Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmininko pavaduotoju. Šiuo metu yra KTU Tarybos ir VDU Senato narys. Nuo 2002 m. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymais paskirtas Lietuvos atstovu Europos Komisijos Generalinio mokslinių tyrimų Direktorato ES 6-osios ir 7-osios bendrųjų programų specialiųjų programų „Gyvybės mokslai, genomika ir biotechnologijos sveikatos apsaugai“ ir „Idėjos“ komitetuose Briuselyje. Nuo 2004 m. V. Razumas yra Europos Komisijos Generalinio mokslinių tyrimų Direktorato ekspertas, o 2005 m. tapo Europos mokslo fondo Fizikinių ir inžinerinių mokslų nuolatinės komisijos Strasbūre nariu.

V. Razumas vedęs. Žmona Julija – Biochemijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, mokslų daktarė, sūnus Augustinas (g. 1983 m.) – teisininkas, duktė Eglė (g. 1993 m.) ir sūnus Jonas (g. 1996 m. ) – moksleiviai. Laisvalaikio pomėgis – žūklė.

Akad. Valdemaras Razumas

Būdamas Lietuvos mokslų akademijos prezidentu kartu su Lietuvos Respublikos Seimu ar jo komitetais, ministerijomis, akademine bendruomene, universitetų rektorių ir mokslo institutų direktorių konferencijomis, jų vadovais, pramonės ir verslo atstovais sprendėme aktualius Lietuvos mokslo politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, svarbias šalies raidos problemas, rengėme rekomendacijas ir siūlymus joms spręsti. Paminėtinos LMA visuotinio susirinkimo sesijos, skirtos lietuvių kalbai, Lietuvos mokslo raidai, Lietuvos kaimo plėtrai, klimato kaitai ir naujoms grėsmėms žmonijai, sesija „Kurkime saugią Lietuvą“ ir kita.

LMA inicijavus ir jai vadovaujant Lietuva oficialiai įsitraukė į fundamentinius CERN (Europos branduolinių tyrimų centro) darbus. Tarpvalstybine sutartimi LMA pavesta juos koordinuoti ir finansuoti.

Aktyviai dalyvavome diegiant Lietuvoje naujas informacines (GRID) technologijas ir Lietuvai įsitraukiant į tarptautinius lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklus.

LMA iniciatyva pasirašytas Memorandumas su tarptautiniu Lindau fondu, atveriantis galimybes ypač gabiems Lietuvos jauniesiems mokslininkams dalyvauti seminaruose, kur paskaitas skaito ir su jais bendrauja vien Nobelio premijų laureatai.

Siekdami padėti Lietuvos mokslininkams efektyviau integruotis į Europos mokslo erdvę, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, naudotis unikalia Europos mokslo centrų infrastruktūra ir žmogiškuoju potencialu, inicijavome ir surengėme ES Jungtinio tyrimų centro Valdytojų tarybos bei Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslo tarybos išvažiuojamuosius posėdžius Lietuvoje, gerokai išplėtėme LMA užsienio narių skaičių, atnaujinome ar pasirašėme naujas mokslinio bendradarbiavimo sutartis su kitų šalių mokslų akademijomis.

Kaip ES ir visos Europos akademijų sąjungų nariai, dalyvaujame formuojant ir įgyvendinant Europos mokslo politiką (Europos mokslinių tyrimų tarybos, Europos technologijų instituto vizijų kūrimas ir įgyvendinimas, individualios ir kolektyvinės ekspertizės ir t. t.). LMA atstovauja šaliai daugelyje svarbių institucijų ir organizacijų, teikia joms ekspertizes ir rekomendacijas.

Įsitraukėme į Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų rengimą, vienas jų 2005 m. įvyko Lietuvos mokslų akademijoje.

Pirmą kartą LMA parengė ir įvykdė ES struktūrinių fondų projektą (per milijoną litų).

Ieškota LMA veiklos aktyvinimo, jos Statuto tobulinimo galimybių ir būdų. Nagrinėti kitų šalių mokslų akademijų statutai siekiant kūrybiškai perimti teigiamą patirtį, diskutuota su Lietuvos jaunųjų mokslininkų vadovybe, užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų atstovais ieškant būdų mažinti „protų nutekėjimą“, o išvykusiems ir jau neblogai įsikūrusiems kitose šalyse – nepamiršti savo Tėvynės.

LMA vadovybė ir prezidiumas daug dėmesio skyrė rengiamam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektui. Beje, pradžioje LMA net nebuvo minima jame. Prireikė daug pastangų ginant LMA, kaip svarbios institucijos, sprendžiančios šalies mokslo, kultūros, ekonomikos, ūkio, socialinės pažangos bei kitas aktualias problemas, statusą ir vietą. Dabar Įstatymas svarstomas LR Seime. LMA vadovybė ir toliau turės rūpintis šiuo klausimu.

Reikia pažymėti, kad šios kadencijos LMA vadovybei, prezidiumui ir darbuotojams teko daug vadybinių, laiko bei kitų sąnaudų skirti LMA rūmų renovacijai. Praktiškai beveik visą kadenciją teko dirbti sunkiomis („statybos aikštelės“) sąlygomis. Beje, mūsų pastangomis padvigubintos lėšos leido paspartinti renovacijos darbus ir greičiau sudaryti geresnes sąlygas LMA statutinėms nuostatoms vykdyti. Renovacijos darbai dar nebaigti. Šiam klausimui taip pat teks skirti didelį dėmesį.

Per pastarąją kadenciją LMA kompiuterizuotos visos darbo vietos, atnaujinta internetinė svetainė, darbuotojai kėlė savo kvalifikaciją tobulindami anglų kalbos, informacinių technologijų bei kitus kvalifikacinius įgūdžius.

Ateities darbų gairės

1. Kasdienėje Lietuvos mokslų akademijos (toliau LMA) prezidento veikloje griežtai vadovautis LMA statutu, siekti įgyvendinti jos tikslus ir uždavinius, tęsti pradėtus ar įpusėtus bei inicijuoti naujus darbus, aktyviai reaguoti į globalias ir vietines mokslo, studijų, kultūros, ūkio ir kitas aktualijas.

2. Išnagrinėti kitų šalių, ypač Europos valstybių, mokslų akademijų statutus, jų veiklos ypatybes ir tai kūrybiškai pritaikyti rengiant naująjį LMA statutą. Siekti, kad ateityje LMA būtų pasiekta patirties ir kompetencijos, lankstumo ir veržlumo, novatoriškumo ir protingo iššūkių priėmimo dermė. Akademijoje turi atsirasti vietos tiek Lietuvoje dirbantiems, tiek ir į užsienį išvykusiems svarių laimėjimų pasiekusiems mokslininkams.

3. Aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Lietuvoje pažangią mokslo ir studijų politiką (kartu su valstybės valdymo, mokslo ir studijų institucijomis, pramonininkų ir verslininkų organizacijomis ir pan.) skleidžiant naujausią mokslinių tyrimų bei jų organizavimo patirtį, tiesiant tiltus tarp fundamentinio mokslo, kompleksinių tarpdalykinių tyrimų ir jų rezultatų praktinio taikymo, jų virsmo patentuotais inovatyviais produktais, naujomis originaliomis technologijomis.

4. Spartėjančios globalizacijos amžiuje nuolatiniu prioritetu laikyti lituanistinių mokslinių tyrimų skatinimą, lietuvių kalbos grynumo saugojimą ir puoselėjimą, naujausių informacinių technologijų diegimą siekiant išmokyti kompiuterius ne tik rašyti lietuviškai, bet ir suprasti lietuvių šneką, išsaugoti virtualioje kibernetinėje terpėje mūsų tautos dvasinius lobius, istorinį ir kultūrinį paveldą.

5. Strategiškai rūpintis būsimais akademikais. Pradedant mokykla, gimnazija, ieškoti talentingų, žingeidžių vaikinų ir merginų, raginti juos rinktis sudėtingą, bet labai įdomų mokslininko kelią. Austrijos MA pavyzdžiu išanalizuoti „Jaunosios akademijos“ įkūrimo galimybes, o visos Europos MA Sąjungos (ALLEA) siūlymu – Europos jaunosios akademijos ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų dalyvavimo joje perspektyvas. Atrinkti geriausius dalyvauti tarptautinio Lindau fondo organizuotuose seminaruose su Nobelio premijos laureatais. Visa tai turėtų mažinti „protų nutekėjimą“ ir skatinti bent dalies išvykusių mokslininkų grįžimą.

6. Įtraukti perspektyvius mokslininkus į LMA veiklą (narystė po LMA „skėčiu“ esančiose tarybose, sekcijose, komisijose ir pan.), skatinti jų jungimąsi į mokslines draugijas, o pastarųjų – į mokslo draugijų asociaciją. Pratęsti dialogą su LR Vyriausybe, šalies NATO ambasada dėl energetinio ir kibernetinio saugumo darbų organizavimo ir plėtotės.

7. Aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant ES mokslo ir technologijų, aukštojo mokslo ir švietimo politiką dirbant Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos mokslo tarybos vienoje iš 25 specializuotų (PE2) tarybų, dalyvaujant ALLEA ir ES šalių akademijų mokslo konsultacinės tarybos (EASAC) ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje. Informuoti Lietuvos akademinę bendruomenę apie mokslo organizavimo ir finansavimo naujoves (pvz., ES 8BP rengimas), skatinti tarptautinį bendradarbiavimą (joint programming) ir raginti efektyviau naudotis atsiveriančiomis galimybėmis.

8. Aktyviai dalyvauti LR Ministro Pirmininko 2009-03-09 sudarytos darbo grupės veikloje, kurios tikslas – parengti Vyriausybei siūlymus dėl atviros valdžios modelių ir mechanizmų, kuriais siekiama sudaryti platesnes galimybes organizuotai pilietinei visuomenei dalyvauti priimant valstybinius sprendimus, t. y. būti tarpininku tarp organizuotos pilietinės visuomenės ir valdžios įsteigiant analogišką Nacionalinę ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybą, veikiančią Europos Sąjungoje ir daugelyje ES šalių narių. Ieškoti galimybių, kad jos veikloje deramą vietą užimtų švietimo ir mokslo, kultūros, šalies technologinės pažangos klausimai.

9. Plėtoti Lietuvos mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą, labiau išnaudoti tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Europos šalių akademijomis ir Pasaulio akademijų sąjunga (IAP), LMA narystę EASAC, ALLEA ir kitose tarptautinėse organizacijose. Inicijuoti ir plėsti jų dalyvavimą unikalių Europos mokslo centrų ar organizacijų mokslinėse programose (CERN, ITER, EMBL, ES Jungtinis tyrimų centras, GRID programos ir t. t.). Imtis priemonių, kad ES planuojami 44 nauji tarptautiniai mokslo centrai (infrastruktūriniai dariniai) būtų tolygiau išdėstyti geografiškai, kad nedidelės, bet turinčios atitinkamą mokslinį potencialą šalys galėtų tapti visateisėmis juose vykdomų programų dalyvėmis. Sprendžiant šiuos ir panašius klausimus pasitelkti atitinkamų šalių ambasadorius.

10. Sėkmingai užbaigti LMA rūmų renovaciją.

11. Įgyvendinti parengtą priemonių kompleksą LMA finansinei būklei gerinti. Skatinti LMA darbuotojus ir LMA narius dalyvauti rengiant ir vykdant su mokslu susijusius, iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamus projektus.

12. Plėsti LMA veiklą skleidžiant naujausius pasaulio ir Lietuvos mokslo laimėjimus, aiškinant visuomenei mokslo svarbą technologinei pažangai, žmonijos materialinei ir dvasinei gerovei. Pasitelkti gyvą ir spausdintą žodį, radiją ir televiziją, kibernetinę erdvę.

Dėkodamas visai Lietuvos mokslų akademijos bendruomenei už galimybę dirbti ir kurti kartu, neabejoju, kad Lietuvos mokslų akademija kartu su visa šalimi sėkmingai susidoros su užgriuvusiais globalios krizės sunkumais ir ateities darbais deramai įprasmins Lietuvos vardo rašytinio paminėjimo tūkstantmetį.

TRUMPOS ŽINIOS APIE MOKSLINĘ BEI ORGANIZACINĘ VEIKLĄ

Zenonas Rokus Rudzikas gimė 1940 08 16 Gulbiniškių km., Lazdijų r. 1957 m. Sibire aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą (Tomsko sr., Asino m.), 1962 m. – su pagyrimu VU Fizikos fakultetą, daktaras – 1965 m., habil. daktaras – 1972 m., profesorius – 1981 m., LMA akademikas – 1994 m.

Dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas (1976 m. ir 1999 m.), Källen premija (Švedija, 1993 m.), Baltijos šalių mokslų akademijų medalis (2007 m.), Academia Europaea narys, Latvijos MA užsienio narys.

Administracinės pareigos: LMA Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1977–1988), direktorius (1988–1990 m.). Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direktorius 1990–2003 m., (nuo 2002 m. VU TFAI). Nuo 2003 m. (dalis kadencijos) ir nuo 2005 m. – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.

Daugiau kaip 280 mokslinių publikacijų teorinės fizikos ir jos taikymų srityje, tarp jų 5 monografijų, spausdintų Vilniuje, Rusijoje (Maskvoje, Peterburge), Taline, Kembridže (Jungtinė Karalystė, dvi laidos 1997 m. ir 2007 m.) autorius arba bendraautoris. Skaitė pranešimus ir paskaitas JAV, Kanados, Italijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslo centruose. Jau 1992 m. dirbo NATO, o 1994 m. – ES finansuojamuose tarptautiniuose projektuose ir jiems vadovavo.

Mokslo ir studijų ekspertas prie LR Vyriausybės (1993–1996 m.), LR Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos narys (nuo 2005 m.), Lietuvos mokslo tarybos narys (1996–2000 m., 2003 m. ir dabar), ES Mokslo Direktorato ekspertas (nuo 1994 m.), Lietuvos fizikų draugijos (FD) prezidentas (1995–2008 m.), Europos FD Vykdomojo komiteto (2002–2006 m.), ES Jungtinio tyrimų centro Valdytojų tarybos (2004–2007 m.), ES Europos mokslinių tyrimų tarybos specializuotos PE2 tarybos (nuo 2007 m.), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (nuo 2006 m.) narys. Tarptautinės astronomų sąjungos, Pasaulio mokslininkų federacijos, Europos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos FD narys, Vilniaus pedagoginio universiteto tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto senato narys.

Moksliniai interesai: matematinė fizika; teorinė atomų spektroskopija ir jos taikymai plazmos, taip pat ir lazerinės bei termobranduolinės, fizikoje bei astrofizikoje, tarpdalykiniai tyrimai, ekologinės, klimato kaitos ir energetikos, tvariosios plėtros problemos, mokslinių tyrimų politika ir organizavimas, tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas.

Pomėgiai – knygos, muzika, gamta. Motto: „Ką darai, daryk gerai!“ Žinoma, ne visuomet pavyksta...

Vedęs. Žmona Marija – medikė, VU docentė, sūnus Andrius – medikas, dukra Gražina – humanitarė. Vaikaičiai – Gabija, Marija ir Marijus.

Akad. Zenonas Rokus Rudzikas