Kupiškio krašto stiprybės knyga

Norime to ar ne, gyvename kultūros ženklų pasaulyje. Užtenka ištarti „Kupiškis“ ir mintyse iškyla garsiosios Senovinių kupiškėnų vestuvės, taip giliai įsirėžęs atmintin teatralizuotas vaidinimas. Scenai režisieriaus Povilo Zulono pritaikytos vestuvės tapo ir visos Lietuvos kultūros dalimi, juk jas žiūrėjo kone visi Lietuvos gyventojai. Jeigu ir ne teatrų ar kultūros namų salėse, tai per Lietuvos televiziją.

Garsi ir šio krašto knyga – Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės Kupiškėnų senovė (1958). Sunku būtų įsivaizduoti etnografijos ar etnologijos barą varantį mokslininką, kuris nesinaudotų šia knyga kaip parankine tyrinėjimų priemone.

Taip pat ir monografija Kupiškio kraštas, kurią 1997 m. Kupiškio rajono savivaldybė išleido su Lietuvos istorijos institutu. Būtinai paminėsime ir Kupiškėnų enciklopediją, kurios I tomą 2006 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Jos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius istorikas ir

dailėtyrininkas Vidmantas Jankauskas. Tai pirma kregždė, apimanti nuo A iki J, tilpusi į 607 puslapius. Numatoma išleisti dar du tomus. V. Jankauskas šioje enciklopedijoje parodo visai lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei nusipelniusius Kupiškio krašto žmones, reiškinius.

Tų puikių Kupiškio kraštui skirtų knygų būtų galima minėti ir daugiau, bet nuo šiol nebus apsieita ir be dar vienos, pasirodžiusios šiais Lietuvos vardo paminėjimo istorijoje tūkstantmečio metais ir Kupiškio 480-ųjų metinių proga. Tai lokali monografija Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai (sudarytoja Aušra Jonušytė). Kad kupiškėnai mėgsta gražias sukaktis ir iškilias datas, parodė šios monografijos pasitiktuvės Kupiškio kultūros centre, surengtos kovo 11 d., kai minėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės.

Desantas į Kupiškį

Iš Vilniaus į knygos pasitiktuves ir susitikimą su kupiškėnais išsirengė ištisas desantas mokslininkų. Dauguma kilę iš Kupiškio krašto, o žymusis istorikas Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Vytautas Merkys, kilęs iš Čivų kaimo, yra Kupiškio krašto garbės pilietis. Spaudos draudimo gadynės ir knygnešių tyrinėtojas važiavo kartu su savo žmona etnologe prof. habil. dr. Irena Regina Merkiene. Gegužės 5 d. V. Merkiui sukaks 80 metų, profesoriaus širdis ne iš stipriųjų, ne kiekviename Vilniuje vykstančiame renginyje jo sulaukiame, bet Kupiškiui pirmenybė.

Važiavo ir Kupiškio krašto garbės pilietė žodynininkė, humanitarinių mokslų daktarė Klementina Vosylytė, Kupiškėnų žodyno I. A–H (2007) autorė. Šiame 761 p. (neskaitant XXV puslapių pratarmės) aiškinamajame tarmės žodyne sudėti visi K. Vosylytės surinkti iš gyvosios kalbos ir rašytinių šaltinių gimtosios tarmės žodžiai. O juk sukaupta medžiagos ir kitiems žodyno tomams.

Išvardysime ir kitus atvykusius iš sostinės. Tai kalbininkė habil. dr. Adelė Valeckienė, filologė doc. dr. Genovaitė Dručkutė, paminklosaugininkas prof. dr. Jonas Rimantas Glemža, geologas prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas, istorikas ir filosofas doc. dr. Edvardas Kriščiūnas, menotyrininkė dr. Dalia Klajumienė, istorikė, daugelio knygų autorė dr. Aldona Vasiliauskienė, archeologas Gintautas Zabiela, doc. dr. Arūnas Vaicekauskas. Ne visi paminėtieji asmenys yra kupiškėnai, užtat visi yra monografijos Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai autoriai ar kitaip talkinę jos rengimui.

Monografijos rengimui ir leidybai pasinaudota ir vietinėmis pajėgomis. Tai istorikių – Renės Sankauskienės ir Nijolės Puzelienės, medikės Rasos Šaltenienės, istorikės-archeologės Alfredos Petrulienės iš Panevėžio ir kitų. Jų surinkta ir monografijoje apibendrinta medžiaga yra labai vertinga, be abejonės, ateityje ja naudosis ir kiti tyrinėtojai.

Knygos rengimą ir išleidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos regionų kultūros rėmimo fondas, Panevėžio apskrities viršininko administracija, Kupiškio rajono savivaldybė, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, UAB Amalkeros leidyba ir UAB Tikresta, LR Seimo nariai Valdemaras Valkiūnas ir Vytautas Galvonas.

Knygos tituliniame lape taip pat išvardyti ir privatūs rėmėjai, kurių yra 20, jeigu ir rėmėjų šeimą laikysime už vieną vienetą. Visus šiuos asmenis reikėjo sudominti būsimąja Kupiškio kraštą garsinsiančia knyga, „užsukti“, o čia jau neapsieita be Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojų, priešakyje su vedėja Violeta Alekniene, pastangų. Knygos sudarytoja Aušra Jonušytė taip pat yra šio muziejaus darbuotoja.

Sutelkdamas įvairių sričių tyrinėtojus, parengdamas ir išleisdamas vertingų knygų, Kupiškio etnografijos muziejus skatina įvairiapusius savo krašto lokalius tyrinėjimus. Tą medžiagą pateikia ir naujoje monografijoje. Tai pakankamai solidžių tyrinėtojų pajėgų darbo rezultatas. Užtektų pasakyti, kad šis projektas gimė padedant Klaipėdos, Vilniaus, Vilniaus pedagoginio, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Panevėžio kraštotyros ir, suprantama, Kupiškio etnografijos muziejų tyrinėtojams.

Redakcinėje komisijoje pasidarbavo I. R. Merkienė, J. R. Glemža ir A. Vasiliauskienė, straipsnius recenzavo prof. habil. dr. Olegas Pustelnikovas, prof. habil. dr. Antanas Tyla, doc. dr. Edvardas Kriščiūnas, dr. Žilvytis Šaknys ir dr. Ritutė Petrokienė.

Monografijos pasitiktuvių renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaitiekus Gaidukevičius, kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius ir kiti svarbūs asmenys.

Gamtos identitetas atsispindi akmenyse

Knygos sudarytojos A. Jonušytės siekta išlaikyti tam tikrą nuoseklumą, nieko stebėtino, kad monografija pradedama geologo, Vilniaus universiteto profesoriaus, Algirdo Gaigalo keturiais straipsniais: Aplinkos geologija, Akmeninių įrankių iš Kupiškio krašto petrografinė sudėtis, Dubenuotieji akmenys ir Būdingieji rieduliai mūrinių pastatų sienose.

A. Gaigalas nėra kupiškėnas, bet rašydamas šiuos straipsnius tvirtina pasijutęs tarsi savo gimtajame krašte. Profesorius mano, kad imtis tokių atskiram kraštui skirtų knygų kūrimo skatina nostalgiškas jausmas, kuris ir padeda tokiam darbui susitelkti. Antras dalykas – tai natūralus žmonių noras pažinti savo kraštą, o Lietuvoje būdami bet kurioje vietoje dar jaučiamės tarsi savajame krašte. Tad dirbdamas prie būsimos knygos A. Gaigalas prisipažino įvairiapusiškai praturtėjęs – ne vien žiniomis, bet ir dvasiškai. Už tai profesorius ir dėkojo kupiškėnams, kurie jį įtraukė į tą darbą ir įvairiapusiškai padėjo. Kiekvienas Lietuvos regionas skiriasi pagal gamtos identitetą ir žmonių mentalitetą. Štai A. Gaigalas ir patiems kupiškėnams siekė parodyti, kas jų krašte yra ypatinga, skirtinga nuo kitų kraštų. Ir štai kokią išvadą padarė: atskirų vietovių Lietuvos gamtos identitetas atsispindi akmenyse, kuriuos profesorius ir išnagrinėjo.