Dirbtinės kraujagyslės buvo gaminamos ir Kaune (4)
Pabaiga, pradžia Nr. 2, 4, 7
Arteriolės išduoda kukliuosius Jau iš to, kas buvo pasakyta mūsų pašnekesio 3 dalyje, aišku, kad kraujagyslės – tai labai sudėtinga sistema, kai kuriais aspektais net stebėtinas organas. Kol gerai veikia, tol apie jį nė nesusimąstome. Yra arterijos, venos, kapiliarai – ar šios trys kraujagyslių rūšys išsemia bent jau svarbiausia, ką reikėtų pasakyti apie kraujagysles?
Toli gražu neišsemia. Jos visos turi savo skirtingą paskirtį ir funkcijas. Kraujas į audinius atiteka arterijomis, kurios pereina į arterioles, o šios į kapiliarus. Iš jų audiniai ir paima deguonį bei maisto medžiagas. Ir tos arteriolės (smulkiausios arterijų šakos, jų spindžių skersmuo yra iki 100 mikrometrų), ir kapiliarai (nuo 5 iki 10 mikrometrų) į išorinius ir vidinius signalus reaguoja labai greitai ir veiksmingai. Kapiliarai – galinė arba terminalinė sistemos dalis, organizuota labai subtiliai. Būtent automatikos požiūriu atsako į terminius ar mechaninius veiksnius, kurie yra išoriniai. Reakciją į emocijas nulemia vidiniai veiksniai.
Tačiau kraujagyslės, turiu mintyje arterioles, šiuo atveju jau tarsi antrinės, nes pirma reaguoti turėtų centrinė ir periferinė nervų sistemos?
Taip, jeigu per centrinę nervų sistemą gavome teigiamą ar neigiamą emociją. Tačiau gali būti, kad net nežinome ir nejaučiame, jog mūsų kraujagyslių sistema sureagavo. Tos reakcijos negalime sustabdyti. Negalime išvengti, tarkime, raudonio veide, jeigu susigėstame, esame labai drovūs ir pan.
Tačiau aktoriai išmokomi taip valdyti savo emocijas, kad to drovumo neparodo. O gal jo ir nelieka?
Manyčiau, tuo momentu aktoriai nieko nevaldo, tiesiog visa jų nervų sistema pripranta prie streso ir jie nebereaguoja į publiką ar kitus veiksnius.
Studentas per egzaminą, jeigu pasakė kvailystę, raudonuos, o profesorius gali likti šaltas ir abejingas, nes kvailysčių per savo gyvenimą yra girdėjęs tiek ir tiek.
Na taip, nes profesoriui tai kasdienybė. Bet kartais profesorius paraudonuoja daugiau už studentą, kuris ne visada supranta, kad pasakė nesąmonę.
„Kaspinas“ imasi dirbtinių kraujagyslių gamybos Pakalbėkime apie dirbtines kraujagysles, be kurių medicina neapsieina.
Į kiekvieną svetimą kūną organizmas reaguoja uždegimu – tai aseptinis, bet ne mikrobinis uždegimas. Tačiau net jeigu tai aseptinis uždegimas, mikrobai tą vietą labai greit susiranda, juos tarsi trauktų ta uždegimo apimta vieta. Ta vieta gali supūliuoti, ypač jeigu organizmas mažo inertiškumo.
Vadinasi, norint, kad organizmas kuo mažiau reaguotų į dirbtinę kraujagyslę (geriausia, jei išvis nereaguotų), reikia inertiško pluošto, iš kurio dirbtinė kraujagyslė padaryta. Koks tai turi būti pluoštas, į kurį organizmas mažiausiai reaguotų?
Daug priklauso nuo medžiagos, iš kurios pluoštas padarytas, labai svarbu, kaip tas pluoštas apvalytas – tai itin subtilus dalykas. Tame pluošte neturėtų būti jokių pašalinių dulkelių ar riebalų pėdsakų, o technologiniame procese šių priemaišų gali atsirasti. Bet koks niekelis gali sukelti organizmo atmetimo reakciją.
Būtent pluošto išvalymo problema buvo labai aktuali, kai buvusioje Tarybų Sąjungoje, Leningrade, buvo imta gaminti dirbtinius kraujagyslių protezus. Tačiau tos problemos sugebėta išvengti tekstilės fabrike Kaspinas Kaune. Kaspinas gamino įvairius šalikėlius, skarytes, kaspinėlius mergytėms ir pan.
Koks ryšys su medicinoje taikomomis dirbtinėmis kraujagyslėmis?
Kaspine atsirado entuziastų, kurie ėmėsi tos gamybos. Iš pradžių tuos kraujagyslių protezus gamino iš kaprono, vėliau iš lavsano. Impulsą gavo iš Vilniaus universiteto: gal galima dirbtinių kraujagyslių gamybos imtis Lietuvoje? Juk to meto Lietuvoje tekstilės pramonė buvo ne šiaip sau, buvo įsteigtas net atskiras Tekstilės institutas Kaune.
Štai su tuo instituto dirbtinių kraujagyslių gamyba buvo susijusi?
Net ir labai susijusi. Kiek žinau, dirbtinėms kraujagyslėms gaminti technologijos į Kaspiną atėjo per Tekstilės institutą. Tuometis sveikatos apsaugos ministras prof. Alfonsas Dirsė buvo atlikęs pirmąsias kraujagyslių operacijas Lietuvoje, man yra tekę būti jo asistentu. Tai štai A. Dirsė kreipėsi į Tekstilės instituto direktorių Viktorą Kaplaną, o pastarojo sūnus V. Kaplanas buvo vyriausiasis inžinierius tekstilės fabrike Kaspinas. Jis ir įsteigė cechą kraujagyslėms gaminti. 1962–1963 m. jos pradėtos naudoti operacijose.
Bet tai nebuvo visiškai išbaigta technologija, kai reikia pasistatyti atitinkamus įrenginius, įsisavinti gamybos subtilumus ir pradėti gaminti kraujagyslių protezus?
Toli gražu. Kauniečiams teko kurti visiškai naujas stakles. Aišku, tų dirbtinių kraujagyslių mūsų profesoriai buvo gavę iš užsienio ir matė, iš kokio audinio tos kraujagyslės padarytos. Buvo sukonstruotos staklės, nors kauniečiai ligi tol nebuvo matę, kaip tos užsienietiškos staklės atrodo. Tą padarė tuometį Kauno politechnikos institutą (dabar Technologijos universitetas) baigę jauni inžinieriai. Jie tas stakles per vienerius metus sukonstravo. Paleido ir iškart pavyko „išausti“ dirbtines kraujagysles.
Pavyko išspręsti ir to pluošto ar audinio išvalymo problemą?
Man teko du kartus nuvažiuoti į Kaspiną, kur ta technologija buvo įsisavinama. Jauni inžinieriai labai didžiuodamiesi man sakė: „Mes sukūrėme labai patikimą pluošto išvalymo technologiją.“ Bet tą pluošto valymą jie atlikdavo beveik rankomis.
Tas jų sukurtas dirbtines kraujagysles paskui tyrėme klinikos sąlygomis ir galiu patvirtinti, kad tai buvo labai patikimas gaminys. Tyrėme tuos kraujagyslių protezus elektroniniu mikroskopu ir kitais būdais – išties buvo nepaprastai švarus pluoštas. Rusiškuose kraujagyslių protezuose rasdavome įvairių priemaišų, elektroniniu mikroskopu radome alyvos lašelių, kurie organizme sukeldavo uždegimus ir atmetimo reakcijas. Mat sąjungos mastu protezų gamyba buvo daug platesnė, procesas automatizuotas, matyt, dėl to priemaišų išvengti nepavykdavo.
Kauniečiai buvo padarę daug įdomių sprendimų, jų kraujagyslių protezai buvo labai geros kokybės, patikimi, tad jais labai ilgai – gal iki 1973 m. – naudojomės savo operacinėje. Taigi beveik 10 metų.
Protezas ar kojinė – kaina ta pati Jeigu tokie geri buvo kraujagyslių protezai, kodėl nutraukta jų gamyba?
Kraujagyslių protezų kauniečiai buvo prigaminę nemažai, jų produkcija turėjo didelę paklausą, bet visa bėda, kad kainas tuometėje Tarybų Sąjungoje nustatydavo Sąjunginis kainų komitetas Maskvoje. Dirbtinėms kraujagyslėms buvo nustatytos tokios mažos kainos, kad jų gaminti visiškai neapsimokėjo. Be to, buvo užkirstas kelias pardavinėti lietuviškas dirbtines kraujagysles kitose respublikose.
Kodėl buvo žlugdoma novatoriška gamyba?
Sunku būtų paaiškinti. Kaip kraujagyslių protezų kainos buvo nustatomos? Pagal kojinių gamybos įkainius. Jeigu kojinė kainuoja tiek, tai tokio pat ilgio kraujagyslės protezas turi kainuoti atitinkamai. Taip kainas nustatinėjo tarybiniai ekonomistai. Vis dėlto kauniečiai įsigudrino, kaip savo produkciją parduoti ir už Lietuvos ribų. Kiek man žinoma, tuos kraujagyslių protezus pirkdavo ir Leningrado kraujagyslių chirurgai, nors Leningrade (Sankt Peterburgas) kraujagyslių protezai jau buvo pradėti gaminti visai Sąjungai. Dėl tokių mažų kainų kauniečiams nepavyko išlaikyti gamybos, kaip visai nerentabilios srities.
Todėl tarybinė ekonomika ir sulaukė visiems žinomo likimo. O kiek tokia dirbtinė kraujagyslė turėjo kainuoti?
Pasakysiu, kiek ji dabar kainuoja užsienyje. Tokie kraujagyslių protezai, kokius gamino Kaspinas, Europoje kainuoja 300–500 eurų. Yra labai specialių rūšių, kurių vienetas kainuoja iki 1,2 tūkst. eurų. Mes jas perkame.
