MOKSLASplius.lt

Josifas Brodskis: pirma kelionė į Lietuvą (7)


Į Dievo ausies geldelę


Kiekviename Lietuviškojo divertismento eilėraštyje Brodskis neleidžia skaitytojui nuobodžiauti ar bent prarasti budrumą, todėl sudomintas Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomu senu traktatu Draugui filosofui apie maniją, melancholiją ir lenkišką kaltūną, netrunka savo įspūdžiu pasidalyti su kitais. Jo žvilgsnį prikausto reptilijos, iš stiklo indo besiveržiančios į laisvę. Dalelė moters pomaduota / užpuola klausą žodžių lavina / kaip penki pirštai utėlėtą kuodą. Ir tai seno traktato sukelti poetiniai regėjimai, kur lenkiškas kaltūnas ir Zodiako ženklas yra tiek pat vertingi.

Šeštoji ciklo dalis Palangen (rusiškai parašytame eilėraštyje pavadinimas užrašytas lotyniškomis raidėmis ir kažkodėl mūsiškė Palanga pavadinta vokiškai) prasideda galingu metaforiniu akordu: Tiktai jūra į veidą pažvelgti dar gali dangui... Ir čia pat – kontrastas: o keleivis, sėdintis kopose, akis panarinęs, čiulpsi vyną... Tarsi būtų karalius tremtinys, kurio namai išplėšti, o galvijai nuvaryti... Ir dabar prieš jį tik pasaulio pakraštys, ir žengti per vandenį stinga tikėjimo. Biblinio masto sielos apokalipsė.

Septintoje dalyje Dominikonai (Brodskio parašyta – Dominikanaj) esame kviečiami pasukti iš važiuojamos gatvės į pusaklį skersgatvį ir užeiti į tuščią bažnyčią (iš eilėraščio pavadinimo aišku, į kurią), atsisėsti į suolą ir, kiek palaukus, į Dievo ausies geldelę, kurios nepasiekia dienos triukšmas, sukuždėti tik keturis skiemenis: Atleiski man.


Konjakas, gintaras ir Lietuva


Įdomu, kad lietuviškos tematikos Brodskio eilės prasideda nuo 1967 m. parašyto Palangai skirto eilėraščio. Jis neturi pavadinimo, todėl cituojamas pagal pirmąją eilutę:

Коньяк в графине – цвета янтаря,
что, в общем, для Литвы симптоматично.
Коньяк вас превращает в бунтаря.
Что не практично. Да, но романтично.
Он сильно обрубает якоря всему,
что неподвижно и статично.

Nuolatinis kontrasto principas, kuriam ištikimas Brodskis, mūsų neapleidžia ir šiame nuostabiame eilėraštyje: kurorto sezonas baigėsi, lauko kavinių stalai riogso apversti, prie bufeto užkriokė migtelėjęs rusas agronomas, labiau primenantis bylinų karžygį, pailsusį nuo įveikto kelio negandų. Ir tik sočios Palangos voverės dūksta, o prie fontano nepailsta glamonėtis Jūratė ir Kastytis. Šalis, epocha – spjauki ir ištrink… Rudeninė visų apleista Palanga poetui atrodo kaip geriausia pasauly vieta. Ir jei likimo lemta, kad širdis sustotų čia, lietuviškai rašytas nekrologas užimtų gal eilutes vos kelias. Pro debesį nušvistų saulė – tikriausiai atsisveikindama. O gal iš seno įpročio…

Dar pažymėsime, kad poeto eilutės Коньяк в графине цвета янтаря (Konjakas grafine – lyg gintaro šviesa) tapo savotiška vizitine kortele konjako reklamoje kai kurioms juo prekiaujančioms bendrovėms, nepamirštant paaiškinti, kad tikras konjakas – tai Prancūzijos privilegija, o kitoms šalims belieka tenkintis brendžio pavadinimu. J. Brodskio į pasaulį paleista poetinė metafora tokia gyvybinga, kad bent jau rusakalbiams konjako ir brendžio gerbėjams pasaulyje šis gėrimas asocijuojasi su gintaro spalva ir, žinoma, su Pabaltiju. Mat Lietuva ir Pabaltijys – jiems tarsi sinonimai.

Bus daugiau