MOKSLASplius.lt

Pripažinta genocidu

1933 m. sausio mėn. Stalino nurodymu iš valstiečių paėmus visas maisto atsargas sudarytos neįmanomos sąlygos fiziškai išlikti. Paskui kas dvi savaites pradėta reikalauti, kad kolūkiečiai dalyvautų pavasario sėjos kampanijoje. Šiuo bado teroru siekta Ukrainoje sunaikinti galimą valstiečių sukilėlių potencialą. Antras siekis – priversti dirbti valstybiniame kolūkių sektoriuje.

Istorikas S. Kulčickis teigia, kad komunistai, sudarantys Ukrainos Aukščiausiosios Rados daugumą, ne tik nepripažįsta Bado mirčių genocidu, bet ir apskritai neigia Bado buvimą, Rusijoje taip pat dažnai neigiama tiesa apie Badą. Tikroji tiesa apgaubta melagingos propagandos. Į ištuštėjusias nuo Bado mirčių Ukrainos vietoves buvo atvežti gyventojai iš Vidurio Rusijos regionų. Tad, laikui bėgant, buvo primiršta tų vietovių istorija.

Šiemet Ukraina Bado mirčių aukų atminimą pagerbė lapkričio 25 d. – buvo paskelbta tylos minutė ir akcija Uždek žvakutę. Jos buvo uždegtos prie šventųjų paveikslų, namų languose, prie paminklų, kaimų ir miestų aikštėse. Taip pat padėta gėlių bei vainikų prie paminklų ir paminklinių ženklų, liudijančių mirties Badu bei politinių represijų aukų palaidojimo vietas. Organizuoti šviečiamieji-kultūriniai ir moksliniai renginiai, viename televizijos kanalų įvyko filmo Didysis Badas premjera. Jame nuskambėjo ir tokia frazė: „Šalyje, skęstančioje piene ir meduje, mirė žmogus. Mirė iš bado...“ Ir dar: „Ar yra prasmė reikalauti iš priešų gailėtis, iš draugų – užjausti, o iš viso pasaulio – teisingumo? Priešai nepradės atgailauti ir niekada nepripažins savo klaidų. Draugai – todėl jie ir draugai, kad supranta, jų nereikia agituoti. O ieškoti pasaulio teisingumo... Tada, 1930 metų pradžioje tas civilizuotas pasaulis pirko Ukrainos duoną. Pigią duoną, kurios kaina – milijonai žmonių mirčių“.

Jau ne pirmi metai Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje 1932–1933 m. Bado mirties aukoms Ukrainoje atminti prie Tremtinių ir politinių kalinių paminklo šalia Genocido aukų muziejaus organizuoja akciją Uždek žvakutę. Ukrainos ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Borisas Klimčiukas (Borys Klimchuk) primena, kad labai svarbu garsinti Bado mirties aukų atminimą. Praėjusiais metais apie Bado mirtį išsamų pranešimą skaitė Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Šią ukrainiečių iniciatyvą palaikė Lietuvos Respublikos Seimas, 2005 m. lapkričio 24 d. 1932–1933 m. mirtį iš Bado Ukrainoje, pripažinęs genocidu. Šiemet tokią akciją Ukrainos ambasada surengė lapkričio 24 d., o 26 d. Švč. Trejybės bažnyčioje už genocido aukas buvo aukojamos šv. Mišios.

Kelerius metus organizuoti panašūs renginiai ne tik Ukrainoje, Lietuvoje, bet ir valstybėse, kur gyvena ukrainiečių, tapo itin svarbiu akstinu šiemet lapkričio 28 d. Ukrainos Aukščiausiajai Radai priimti įstatymą dėl 1932–1933 m. mirties iš Bado Ukrainoje įvardijimo kaip tautos genocido. Nuo šiol viešas Bado mirties neigimas yra neteisėtas.


Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šiaulių universitetas ir Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas


 

Straipsnis parengtas naudojantis Ukrainos ambasadoje sukaupta medžiaga.