Kaimyninių šalių aukštojo mokslo reformos įgyvendinant projektus

Europos Sąjungos (ES) Tempus programa remia aukštojo mokslo reformas ES kaimyninėse šalyse: universitetų bendradarbiavimo projektai bei papildomos priemonės yra ES indėlis modernizuojant Europos kaimyninių šalių aukštojo mokslo sistemas. 2006 m. Europos Komisija pagal šią programą patvirtino dar 110 naujų universitetų bendradarbiavimo projektų ir 61 papildomų priemonių programą.

Europos Komisijos komisaras, atsakingas už švietimą ir mokymą, Janas Figelis teigia: „Tempus yra gerai žinoma ir akademiniame pasaulyje populiari programa. Ji žinoma ir ES, ir šalyse partnerėse. Dabar ji tapo svarbiausiu tarptautinių ryšių šaltiniu. Programos pagrindas – supratimas, kad aukštojo mokslo institucijos yra esminė bet kokių socialinių ir ekonominių pereinamųjų procesų dalis mūsų kaimyninėse šalyse bei išskirtinė priemonė, užtikrinanti geresnes perspektyvas ateities kartoms“.

Tempus – ES švietimo programa, universitetų bendradarbiavimo projektais skatinanti kultūrinį bendradarbiavimą tarp 27 šalių, esančių Rytų Europos, Vidurio Azijos, Vakarų Balkanų bei Viduržemio jūros regionuose. Šie projektai skirti tobulinti ar atnaujinti mokymo kursus, jie švietimo institucijoms padeda keisti darbo organizavimo modelius, skatina aukštojo mokslo reformas, supažindina su Bolonijos proceso principais, atveria universitetams kelią į išorinį pasaulį ir skatina akademinio bei administracinio personalo judrumą.

Nuo 1990 m. Tempus programa finansavo daugiau kaip 1 tūkst. projektų šalyse partnerėse. 1992 m. Lietuva įsitraukė į Tempus programą ir dalyvavo kaip paramos gavėja. Užsimezgę ir gerai išplėtoti tarptautiniai ryšiai spartino Lietuvos aukštojo mokslo institucijų pertvarką. Kasmet daugėjo programa susidomėjusių aukštojo mokslo institucijų, jos pateikdavo vis daugiau paraiškų. Iki 2000 m., t. y. per aštuonerius metus, Lietuvos institucijos įgyvendino 63 jungtinius europinius projektus bei gavo 250 individualaus judrumo stipendijų. Tai Lietuvos aukštojo mokslo institucijose paspartino procesus, grindžiamus iniciatyva, veiksmingumu ir kompetencija. Tempus programa padėjo pagerinti aukštojo mokslo kokybę, buvo modernizuotas dėstymas, įdiegta akademinių kreditų perkėlimo sistema bei abipusis studijų pripažinimas. Institucijų vadybos srities pažanga reformavo Lietuvos aukštąsias mokyklas, jos tapo lygiavertėmis šiuolaikinėmis institucijomis, veiksmingai dirbančiomis nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu.

Nuo 2004 m. Lietuva, kaip paramos perdavėja, įgijo teisę prisidėti prie kitų šalių aukštojo mokslo reformos procesų. Per pirmuosius metus dvi Lietuvos institucijos įsitraukė į Tempus projekto veiklą: Lietuvos viešojo administravimo institutas ėmė vykdyti Jungtinės Karalystės universiteto koordinuojamą jungtinį Europos projektą su Ukrainos partneriais, o Vilniaus universitetas – struktūrinių priemonių projektą su Rusija. 16 universitetų darbuotojų iš šalių partnerių, gavę individualaus judrumo stipendijas, stažavosi Kauno medicinos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus universitete bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Tempus projektus organizuoja konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai trys institucijos iš ES valstybių narių ir iš šalių partnerių. Remiami projektai yra trijų tipų; iš jų svarbiausi – jungtiniai Europos projektai. Tai daugiašalės iniciatyvos, vykdomos bent vieno šalies partnerės universiteto, vieno ES valstybės narės universiteto ir vieno konsorciumo partnerio (akademinio ar neakademinio) iš kitos ES valstybės narės. Pagrindinis jungtinių Europos projektų tikslas – perduoti žinias iš ES universitetų šalių partnerių institucijoms. Galimos bendradarbiavimo sritys: mokymo programų tobulinimas, universiteto valdymas ir praktiniai kursai institucijų veiklai gerinti. Tokie projektai labai susiję su vykdomu judrumu, t. y. vyksta abipusis keitimasis fakultetų ar administracijos darbuotojais ir universitetų studentais tarp šalių partnerių ir ES valstybių narių.

2006 m. Europos Komisija patvirtino 46 mln. eurų finansavimą atrinktiems 110 jungtinių europinių projektų. Tarp atrinktųjų – ir Mykolo Romerio universiteto kartu su Sorbonos universitetu bei kitais partneriais iš Prancūzijos, Slovakijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės vykdomas projektas, skirtas Kroatijos aukštojo mokslo institucijoms. Visi atrinkti projektai yra aukštos kokybės, atitinka nacionalinius švietimo prioritetus bei apima besikeičiančiai visuomenei aktualias temas: nuo verslo, vadybos, inžinerijos, žemės ūkio ar aplinkosaugos sričių iki modernių kalbų, socialinių ir europinių studijų.

Kiti du projektų tipai yra struktūrinės ir papildomos priemonės, remiančios nacionalinių aukštojo mokslo reformų bei strateginių schemų tobulinimo projektus, ir individualaus judrumo stipendijos, skiriamos aukštojo mokslo institucijų šalyse partnerėse darbuotojų ar ministerijų pareigūnų profesinei kompetencijai gerinti.

Europos Komisija 2006 m. atrinko 61 Struktūrinių ir papildomų priemonių projektą ir skyrė 7,5 mln. eurų jiems įgyvendinti. Šios priemonės paprastai skiriamos padėti šalims partnerėms lygiuotis į Bolonijos proceso principų gaires bei kurti bendrą europinę aukštojo mokslo erdvę. Tarp atrinktųjų – dar du Vilniaus universiteto ir Vokietijos universitetų vykdomi projektai, skirti Moldovos bei Rusijos Federacijos institucijoms, ir Vilniaus kolegijos kartu su Limeriko universitetu vykdomas projektas, skirtas Gruzijos aukštojo mokslo institucijoms.

Pagal susiklosčiusią tradiciją, Tempus programoje dalyvaujančios šalys kasmet rengia „Tempus“ informacines dienas. Pernai Vilniuje surengta konferencija sudomino ne tik Lietuvos universitetus bei kolegijas, bet sulaukė ir Estijos aukštojo mokslo institucijų atstovų grupės. Taip kilo idėja rengti „Tempus“ informacinę dieną Baltijos šalims. 2006 m. rugsėjo 26 d. trijų valstybių aukštojo mokslo institucijų atstovai susirinko Taline, kur klausėsi Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato atstovo Gilleso Rebatteto bei eksperčių iš Švedijos ir Armėnijos – Cecilijos Andrae ir Lanos Karlovos pranešimų. Seminaro metu Lietuvos ir Estijos universitetai dalijosi projektų įgyvendinimo patirtimi.

Tiems, kas dar nesuskubo pasinaudoti Tempus programos teikiamomis galimybėmis, liko paskutinis kvietimas teikti paraišką – 2006 m. gruodžio 15 d. Naujasis Tempus etapas, vyksiantis nuo 2007 m., atneš pasikeitimų, tačiau išliks projekto idėjos bei graži bendros europinės aukštojo mokslo erdvės vizija. Išsamesnės informacijos galite rasti oficialiame Europos Komisijos tinklalapyje: http://ec.europa.eu/tempus  ir ES Socrates programos koordinavimo paramos fonde, Vilniuje, www.socrates.lt

ES „Socrates“ programos koordinavimo paramos fondo informacija