Vargas dėl mokslo

Habil dr. Audrius Maruška iki 1999 m. dirbo Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedroje. Mokslinio darbo kryptis – cheminė analizė, chromatografija ir elektroforezės tyrimų metodai. Tai skirstymo mokslas. Jo vadovaujamoje tyrimų grupėje dirbo trys doktorantai ir keli magistrantai, sėkmingai bendradarbiauta su Fermentu ir užsienio partneriais – Upsalos universitetu Švedijoje, Mainco ir Marburgo universitetais Vokietijoje. Grupė kūrė atskyrimo medžiagas, sorbentus, taikė metodus, kurie padeda atskirti įvairias medžiagas. Deja, plėsti savo tyrimų mastų Technologijos universitete tuo metu nebuvo galimybių, tad grupė pasinaudojo kvietimu ir perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto tuometinio Aplinkotyros fakulteto Bendrosios ir biologinės chemijos katedrą (dabar – Gamtos mokslų fakulteto Chemijos katedra).

Atėjo su solidžiu įdirbiu

Ypatingos finansinės paramos VDU grupei nežadėjo, bet galėjo pasiūlyti patalpas, būtinas veiklai plėtoti. VDU lėšomis buvo suremontuotos patalpos Vileikos gatvėje netoli Dainų slėnio. Seniau 8 aukštų pastatas priklausė Lietuvos energetikos institutui ir buvo naudojamas administracinėms bei gamybinėms reikmėms. Pažymėsime, kad į VDU perėjusi grupė atsinešė ir solidų su Volkswagen fondu (Vokietija) ir Marburgo universitetu Vokietijoje pradedamą bendrą projektą bei Aleksandro fon Humbolto (Alexander von Humboldt) fondo (Vokietija) dovanotą aparatūrą. Gavę vietos kurtis, A. Maruškos grupės jauni mokslininkai savo jėgomis iš pradėtų vykdyti tarptautinių projektų lėšų ėmė kurti mokslinę tyrimų ir mokomąją bazę: įsigijo ir montavo įrangą, laboratorinius baldus. Įrengė solidžias Lietuvos sąlygomis laboratorijas.

Studentai įrengtose laboratorijose atlikdavo praktinius tyrimus, o grupės nariai dirbo mokslinius darbus. Turint nuosavą tyrimų bazę nereikėjo dėl kiekvieno eksperimento vykti į Švedijos ar Vokietijos universitetų laboratorijas. To ir siekė grupės vadovas – prie savo laboratorijos iš universiteto pritraukti jaunus mokslininkus, sudaryti jiems kuo geresnes darbo sąlygas ir taip bent iš dalies pristabdyti „protų nutekėjimą“. Pats vadovas užsienio laboratorijose stengėsi dirbti ne ilgiau kaip 2–3 mėn., ilgiausiai – pusę metų, kad su savo grupės nariais ir studentais galėtų užsiimti mokslu savu tapusiame VDU, Aplinkotyros fakulteto Bendrosios ir biologinės chemijos katedroje. A. Maruškos vadovaujami jaunieji mokslininkai ir toliau palaikė glaudžius ryšius su Vokietijos bei Švedijos universitetais.

Nedidelėmis pajėgomis A. Maruškos grupės nariai kartu su katedros bendradarbiais sugebėjo įrengti apie dešimtį kryptingai veikiančių laboratorijų, tarp jų mokomųjų. Jose bakalauro laboratorinius darbus atlieka biologai, fizikai ir aplinkotyrininkai. Tos materialinės bazės pagrindu buvo galima įsteigti VDU ir chemijos, tiksliau cheminės analizės magistrantūrą bei aukščiausios pakopos studijas – chemijos doktorantūrą. Lietuvoje buvo ne pats palankiausias metas steigti naujas studijų programas, bet cheminių analitikų poreikis didėjo. 2005 m. ekspertai pažymėjo, kad „katedros darbuotojų iniciatyva sukurta šiuolaikinė mokslinė tiriamoji bazė, kokios nėra jokioje kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje“.

Augimas

2001 m. Aplinkotyros fakultete buvo atidarytos naujai įrengtos instrumentinės analizės, taip pat fizikinės ir cheminės analizės laboratorijos. Minint fizikinės analizės pradininko Lietuvoje Vinco Čepinskio 130-ąsias gimimo metines, fizikinės ir cheminės analizės laboratorija buvo pavadinta jo vardu. V. Čepinskis Kauno universitete 1925 m. įkūrė fizinės chemijos ir elektrochemijos katedrą, rūpinosi mokomuoju ir moksliniu darbu. Naujųjų laboratorijų atidarymo metu tuometinis Bendrosios biologijos ir chemijos katedros vedėjas docentas D. Mickevičius pakvietęs A. Marušką į VDU ir palaikęs šios mokslinės grupės iniciatyvą, pabrėžė, kad naujose laboratorijose įdiegta įrangos už 2 mln. litų. Katedroje intensyviai buvo vykdomi moksliniai tyrinėjimai, A. Maruškos vadovaujama grupė sėkmingai dirbo prie dviejų naujų tarptautinių projektų. Laboratorijos ir jaunų mokslininkų darbai buvo gerai vertinami užsienyje, doktorantai galėjo tobulintis Vokietijos ir Švedijos universitetuose.

Pažymėsime, kad dėl atliktų darbų ir vykdomos mokslinės veiklos 2002 m. buvo pakeistas Bendrosios ir biologinės chemijos katedros pavadinimas – ji tapo Chemijos katedra. Katedros vadovu paskirtas Audrius Maruška. 2002 m. pabaigoje jis Vilniaus universiteto Chemijos fakultete apsigynė ir habilitacijos darbą. Katedroje buvo įsteigtos cheminės analizės magistrantūros studijos ir doktorantūra. Šie abejonių nekeliantys laimėjimai pasiekti bendradarbiaujant su užsienio bendrovėmis ir universitetais, ir to galima linkėti visiems Lietuvos mokslininkams.

Vertas dėmesio Volkswagen fondo finansuojamas projektas – Polirotaksaninių monolitinių sluoksnių ir homogeninių gelių kapiliarinei chromatografijai ir elektrochromatografijai sintezė ir tyrimai. Šį projektą nuo 1999 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. liepos mėn. koordinavo A. Maruškos vadovaujama grupė; vykdė kartu su Marburgo universiteto darbuotojais. Projektas susijęs su nanostruktūrų savaiminiu formavimusi ir šio reiškinio taikymu chromatografijoje. Projekto biudžetas buvo apie 0,5 mln. litų, darbams vykdyti naudota unikali laboratorinė įranga.

Šiuo projektu siekta pristabdyti protų nutekėjimą. 75 proc. visų lėšų buvo skirta projekto vykdytojams iš Lietuvos ir 25 proc. – projekto vykdytojams iš Marburgo universiteto. Lietuva dar buvo Europos Sąjungos narė kandidatė, tad Volkswagen fondas siekė palaikyti kandidatus. Pusketvirtų metų (iki 2003 m. birželio mėn.) buvo vykdomas šis projektas, jis labai sustiprino A. Maruškos grupės narių pasitikėjimą savo jėgomis. Ką jau kalbėti apie tai, kad projektas padėjo sustiprinti ir VDU Chemijos katedros laboratorijų aparatūros bazę. Iš projektui skirtų lėšų pavyko įsteigti ir kapiliarinės elektroforezės laboratoriją. Kapiliarinė elektroforezė – tai mikrometodas. Vilniaus universiteto chemijos fakultete prof. Audrius Padarauskas turi tokį aparatą, o jo bendravardžio Maruškos grupė pagal tarptautinius projektus įsigijo net keturis. Vienos tokios automatinės sistemos kaina – apie 200 tūkst. litų.