MOKSLASplius.lt

Vincas Kudirka ir šiandien mums reikalingas kaip niekad


Kaip savotiškas testas

Galiu tik įsivaizduoti. Grįžkime prie kompozitorių. Ar juos sunku įkalbėti parašyti muziką mūsų klasikų tekstams? Gal nūdien lemia honorarai?


Lemia ir honorarai. Bet ačiū kompozitoriams, kurie supranta bendrą kultūros misiją ir parašo labdaringai. Tačiau kompozitorių teises gina autorinės teisės, tad už atliekamus kūrinius autoriui atsilyginama, kai tie kūriniai išleidžiami.


Kas daugiausia tokių muzikos kūrinių yra parašęs?


Kompozitorius Valentinas Bagdonas. Jis labdaringai sukūrė daugybę kūrinių Maironio, V. Mykolaičio-Putino, P. Vaičaičio, J. Aisčio ir kitų poetų eilėmis. Iš jo parašytų kūrinių, skirtų Vincui Kudirkai, dainuoju Varpą su fortepijono pritarimu. Kompozitorius Vytautas Klova parašė dainą Labora V. Kudirkos žodžiams. Įrašas atliktas su Lietuvos radijo orkestru. Mielai kuria Algimantas Bražinskas, Mindaugas Urbaitis, Jūratė Baltramiejūnaitė ir kiti.

Paskui sukau galvą, ką dar svarbesnio Kudirkos tekstams sukurti. Pasiūliau kompozitoriui V. Bagdonui parašyti muziką V. Kudirkos satyroms Zerkolas ir beždžionė bei Gaidys ir žemčiūgas. Per tą Zerkolą yra proga pažvelgti į save Kudirkos žvilgsniu. Taip pat ir Ezopo akimis, nes Kudirka savo pasakėčioms naudojo Ezopo pasakėčių siužetus, pagal kuriuos pasakėčias rašė ir Ivanas Krylovas. Bendra žmogiška problema – į save pažvelgti veidrodyje ir pamatyti galbūt visai kitą atvaizdą negu įsivaizduojame.Danielius Sadauskas kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtinėje Raudondvaryje 2008 m.


V. Kudirkos kūryboje daug kritikos strėlių paleista į carinės Rusijos pareigūnus, biurokratus. Kiek tai mums šiandien aktualu, ar nepaseno? Gal reikėtų ne tiek į kaimynus ar kitataučius baksnoti, kiek dažniau pažvelgti, kaip kad sakote, į „zerkolą“?


Taip, visai tautai nepakenktų savikritiškai į save pasižiūrėti, o paskui ir palyginti, ką apie tai yra rašęs Kudirka. Atitikčių labai daug. O politinėms partijoms tiesiog būtina į kudirkišką „zerkolą“ dirstelėti. Didelis skirtumas tarp to, ką žada, ką daro ir ką pavyksta įgyvendinti. V. Kudirka mums aktualus kaip savotiškas testas.

Prisimenu Johano Sebastiano Bacho žodžius, kad Jėzus Kristus jam buvo humaniškumo pavyzdys, kuris pasaulio chaosui supriešino Didžiąją pasaulio tvarką. Štai V. Kudirkos kūriniuose – satyrose, dainose, publicistikoje, eilėraščiuose – mūsų gyvenimo dvasinė sumaištis ir chaosas taip pat priešinami didžiajai tvarkai. Tą tvarką Vincas Kudirka perkelia į Tautišką giesmę. Todėl neatsitiktinai ji 1919 m. tapo Lietuvos himnu.


Vaduojantis iš chaoso

Labai teisinga mintis, apmąstymų verta išvada, bet kaip ir kiekviena gilesnė mintis tuojau pat kelia ir papildomų klausimų. Kaip J. S. Bachas įsivaizdavo Kristaus laikų chaosą? Pagaliau kur pats Išganytojas matė tą visuotinį chaosą? Matyt, pirmiausia žmonių sielų sumaištyje. Dvasinio gyvenimo sumaištis labiausiai pasireiškia tada, kai senos idėjos, buvę idealai nebeatitinka naujos gyvenimo realybės, šiandien pasakytume, iššūkių. Geležinę Romos imperijos tvarką, paremtą romėnų teise ir visos imperijos galia, lyg ir sunku būtų pavadinti chaosu, nebent pažvelgtume visiškai kitaip: Kristaus diegtųjų krikščioniškųjų vertybių požiūriu, ta imperinė tvarka galėjo būti traktuojama kaip didysis chaosas, sielų sumaištis.


Nepamirškime, kad J. S. Bachas buvo liuteronas, o M. Liuterio pasekėjai su popiežiumi nesutarė dėl daugelio klausimų. Taigi Bacho laikais pačioje krikščionybėje jau buvo įvykę daugybė pokyčių.


O ką chaosu vadintumėme Vinco Kudirkos laikais? Priešininko stovyklos tvarka mums gali atrodyti chaosas, kaip ir visa kas svetima, nesuprantama.


Humaniškumo, elementaraus teisingumo principai – socialiniai, religiniai, tautiniai – buvo paminti. Užtektų priminti lietuvių kalbos padėtį Rusijos imperijoje: juk iki 1904 m. lietuviai neturėjo net teisės spausdinti knygų lotyniškais rašmenimis, valdiškose įstaigose kalbėti lietuviškai. Tas pat ir mokyklose lietuviškai prakalbusiems.


Kad chaoso laikus išgyvename dabartinėje Lietuvoje, tikriausiai daugelis sutiks. Bet tai juk ne „geležinės“ tvarkos ilgesys, bet humanistinių, krikščioniškųjų vertybių ilgesys.


Panašaus chaoso laikais dabar ir gyvename. Labai prieštaringa Lietuvos valstybingumo politika, pasigendu patriotiškumo. Šio žodžio kažkodėl vengiama, nors kilęs iš lotynų kalbos patria – tėvynė. O žodis patria kilęs iš pater – lotyniškai tėvas. Visa, kas susiję su tėvais ir tėvyne, jau tapo atgrasu? Savanaudiškumas, kuris klesti valstybėje, atgavusioje nepriklausomybę, tiesiog stulbina. Žemgrobių ir kai kurių politikų gobšumas tapo priežodžiu.


Jeigu Vincas Kudirka prisikeltų, tikrai turėtų savo rašiniams temų.


Taip yra todėl, kad valstybingumo politika buksuoja – taip būtų galima pasakyti.


Bet juk ne politikoje dirbdamas žmogus tampa savanaudis, landesnis, turi mažiau moralinių ir kitokių skrupulų. Keista, bet būtent tokios savybės padeda prasimušti.Danielius Sadauskas gieda M. Mažvydo giesmes Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje


Todėl ir stebina dabartinė žmonių atranka dirbti valstybinį darbą. Net sunku jiems pritaikyti sąvoką: „pasišventimas dirbti valstybei, tautai, žmonėms“.


Bet V. Kudirkai, J. Basanavičiui ar 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams visai natūraliai taikytina sąvoka. Kad ir kaip gerbiame Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus, jiems kažkodėl ta sąvoka jau nelimpa, lyg ir nenatūrali. Kodėl?


Tai irgi vienas iš buksavimo pasireiškimų.


Tikrais valstybininkais, ryžtingais kovotojais už žmogaus teises, visuomeninį interesą ir bendrą labą dažniausiai rodo esantys valdžios opozicijoje. Bet tik tol, kol patys neateina į valdžią.


Kai kurie radikalai savo veiksmais tiesiog stebina. V. Šustauskas, M. Murza, J. Paleckis organizuoja nepatenkintuosius valdžios veiksmais. Sukelia neramumus, jų pasekėjai daužo Seimo langus, patenka į „cypę“, bet patys „vadai“ išeina sausi iš vandens. Akivaizdus chaosas valstybėje. Jeigu Vinco Kudirkos „zerkolą“ paduotume kiekvienam sėdinčiam Seime, Vyriausybėje ir kitose valdžios struktūrose, įdomu, kokį kiekvienas iš jų save pamatytų?


Tad gal ir reikėtų kiekvienam Seimo nariui priimant priesaiką įteikti po V. Kudirkos „zerkolą“? Kad laikytų ant savo darbo stalo ir bent retsykiais į save pažvelgtų…


Gal visai neblogas pasiūlymas.


Nuotraukose: 

Kompaktinės plokštelės, skirtos Vinco Kudirkos 150-osioms gimimo metinėms, viršelis

Danielius Sadauskas kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtinėje Raudondvaryje 2008 m. 

Danielius Sadauskas gieda M. Mažvydo giesmes Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje