Tarptautinė mokslinė konferencija Lvovo religijų istorijos muziejuje

Dr. Aldona Vasiliauskienė (Šiaulių universitetas)

Lvovo religijų istorijos muziejus, pasitelkdamas kitas institucijas, 2009 m. gegužės 12–15 dienomis suorganizavo jau XIX tarptautinę konferenciją Religijų istorija Ukrainoje, kurioje nagrinėtos aktualios mokslo ir religijos temos.

Lvovo religijų istorijos muziejus įsikūręs buvusiame dominikonų vienuolyne, statytame XIV–XVII amžiuje. Bažnyčia perstatyta 1749 metais.

Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas naudotas sandėliui, o 1970 m. čia įsikūrė Lvovo istorijos muziejaus Religijos istorijos ir ateizmo skyrius, po trejeto metų tapęs Ateizmo muziejumi (primintina, kad ir Lietuvoje, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, buvo įrengtas Ateizmo muziejus).

Keičiantis politinei situacijai, šis muziejus, vienas pirmųjų panašaus profilio įstaigų Ukrainoje, 1989 m. pasivadino Religijų istorijos muziejumi.

Muziejuje funkcionuoja per 10 įvairių skyrių, yra leidykla Logos bei filijos (padaliniai) Červonograde ir Sokalio vietovėje, taip pat Religijotyros institutas.

Lvovo religijų istorijos muziejus itin išgarsėjo Ukrainoje organizuodamas kasmetes tarptautines mokslines konferencijas, kurioms pradžią davė atgauta nepriklausomybė.

Straipsnio autorė jau treti metai dalyvauja šio muziejaus organizuojamose konferencijose, supažindindama Ukrainos ir kitų kraštų mokslininkus su Lietuvoje aktualia religine tematika: 2007 m. perskaitytas pranešimas Arkivyskupas Mečislovas Reinys ir vyskupas Volodymyras Sterniukas: religinės-istorinės paralelės; 2008 m. – Lvovo Religijų istorijos muziejaus veiklos atspindžiai Lietuvos periodikoje.

2009 m. į XIX konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau nei 200 mokslininkų (iš jų 102 atvyko iš kitų Ukrainos vietų ir užsienio: Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Slovėnijos), buvo pakviestos ir dvi prelegentės iš Lietuvos – Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros magistrė Kristaus Karaliaus seserų kongregacijos postulantė sesuo Kristina Dirvonskytė ir Šiaulių universiteto istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė.

Buvo parengti du pranešimai: bendras sesers K. Dirvonskytės ir dr. A. Vasiliauskienės pranešimas Lietuvių piligrimystė su kryžiumi XIX–XX amžių riboje ir dr. A. Vasiliauskienės Barbora Žagarietė – liaudies pamaldumo išskirtinio reiškinio atspindys žiniasklaidoje (1990–2009). Konferencijos organizatoriai kitąmet tikisi sulauksią ir daugiau pranešėjų iš Lietuvos.

Pranešėjos iš Lietuvos, sveikindamos konferencijos dalyvius, dėkojo už galimybę dalyvauti šiame mokslo forume, pagrindinėms konferencijos organizatorėms – Lvovo religijų istorijos muziejaus direktorei Zorjanai Bilyk ir to paties muziejaus Religijotyros instituto direktorei Marijai Omelčuk – įteikė lietuviškos duonos Milžinė ir kitų suvenyrų.

Religijų istorijos tyrimų tematiką, gebėjimą atsiliepti į aktualias nūdienos problemas liudija pranešimai, skaityti plenariniame posėdyje, apskritųjų stalų derybose, šešiose sekcijose (Ikikrikščioniškas laikotarpis, pagonybė; Krikščionybė Ukrainoje: viduramžiai, renesansas ir naujieji laikai; Dvasiniai ir politiniai iššūkiai XX–XXI amžiuose; Religinė mintis Ukrainoje; Rytų religijos; Sakraliniai paminklai). Pastebėtina, kad kiekviena sekcija pagal tematiką skilo į kelis pogrupius.

Plenarinio posėdžio pranešimų temos Ukrainos Graikų katalikų Bažnyčios istorijos tyrimų problemos naujausiais ir naujaisiais amžiais (prof. Jaroslavas Daškevičius), Ukrainiečių religinio pliuralizmo fenomenas (prof. Anatolijus Kolodnyj), Naujos religijos nūdienos Ukrainoje (prof. Liudmila Fylypovič), Religinės savimonės ekologinis aspektas (kunigas Olegas Girnykas).

Šios konferencijos metu ypatingo dėmesio sulaukė apskritasis stalas, skirtas pogrindžio (katakombų) bažnyčiai, jos išėjimo iš pogrindžio 20-mečiui. Ilgų, karštų diskusijų susilaukė bandymai suskaldyti vienuolių bazilijonų ordiną ir kitos problemos. Apskritojo stalo Religija–techninės priemonės–bendruomenė ir Ekologinės problemos mokslo ir religijos bendradarbiavimo kontekste Ukrainoje posėdžiuose nagrinėti įvairūs ekologijos, mokslo, švietimo, technikos klausimai.

Dėmesio sulaukė ir pranešimai iš Lietuvos. Ir neatsitiktinai. Kankinių kėlimas į Altorių garbę svarbus ir Ukrainoje. O jie šioje srityje daug nuveikę – per nepriklausomybės pirmąjį dešimtmetį ukrainiečiai – Rytų apeigų katalikai – sugebėjo ne tik pradėti, bet ir baigti Beatifikacijos (Kėlimo į Altoriaus garbę) bylas. 2001 m. popiežius Jonas Paulius II lankydamasis Ukrainoje paskelbė palaimintaisiais ir šventaisiais 28 asmenis. Mes iki šiol turime pradėję tik 8 bylas. Vėlyviausia moteriai užvesta byla – Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės-Umestauskaitės Beatifikacijos byla, o daugiau kaip tris šimtus metų besitęsiantis pamaldumas (liaudis ją vadina šventąją) – unikalus atvejis katalikiškajame pasaulyje. Tad pranešimas Barbora Žagarietė – liaudies pamaldumo išskirtinio reiškinio atspindys žiniasklaidoje (1990–2009) buvo įdėmiai išklausytas, susidomėta Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio organizuojamomis ekspedicijomis liaudies pamaldumo tąsai tirti, šiltai priimti ekspedicijos dalyvių užrašyti liudijimų pavyzdžiai. Klausiusieji pranešimo taip pat pageidavo, kad būtų sudarytos galimybės dalyvauti Barborai Žagarietei Lietuvoje organizuojamose konferencijose.

Pranešime Lietuvių piligrimystė su kryžiumi XIX–XX amžių riboje pateikta medžiaga ne tik apie lietuvių piligrimystę su kryžiumi mūsų šalyje ir už jos ribų: į Romą, Šventąją Žemę, kelionė iš Lurdo į Šiluvą, taip pat rastos paralelės su Ukrainos Padėkos kryžiumi, kuris 2008 m. vasarą viešėjo Lietuvoje (Vilniuje, Anykščiuose, Kaune, Šiauliuose, Žagarėje).

Konferencijos metu pristatyta knyga, kurią išleido Lvovo religijų istorijos muziejus Tikėti Ukraina. Iš grafo Michailo Tiškevičiaus laikų. Knygos pristatyme kalbėjusieji iškėlė grafo M. Tiškevičiaus (1857–1930), tapusio pirmuoju Ukrainos diplomatu Vatikane, veiklos svarbą Ukrainos valstybingumo iškėlimui ir stiprinimui.

XIX Religijų istorija Ukrainoje konferencija baigta išvažiuojamuoju posėdžiu – ekskursija į Olesko pilį, kurioje gausu eksponatų (čia saugomas ir Barboros Radvilaitės biustas), paminint muziejaus darbuotojų dieną Ukrainoje.

2009 m. konferencijos Religijų istorija Ukrainoje pranešimai, moksliniai straipsniai pateikti dviejose knygose (pirmoji knyga – 1008 p.; antroji – 780 p.). Pirmojoje knygoje (p. 231–241) išspausdintas straipsnis, skirtas Barboros Žagarietės asmenybei, liaudies pamaldumo šiai Dievo tarnaitei nenutrūkstamą tąsą, Barboros vardo populiarinimui Lietuvoje (straipsnyje 3 schemos), santraukos lietuvių ir anglų kalbomis.

Kito pranešimo Lietuvių piligrimystė su kryžiumi XIX–XX amžių riboje medžiaga bus išspausdinta Muziejaus leidžiamame mokslinių straipsnių rinkinyje Almanachas.

Konferencijos organizatoriai su prelegentėmis iš Lietuvos: iš dešinės – Lvovo religijų istorijos muziejaus direktorė Zorjana Bilyk, jos pavaduotoja Lilija Moravska, prof. Jaroslavas Daškevičius, Lvovo religijų istorijos muziejaus filijos – Religijotyros instituto – direktorė Marija Omelčuk, dr. Aldona Vasiliauskienė ir sesuo Kristina Dirvonskytė