Girionyse, miškininkų sostinėje
Girionyse įsikūrusio Lietuvos miškų instituto mokslininkai nuolatinių reformų drebinamoje ir dar didesnių pertvarkymų grasomoje aplinkoje nesijaučia esą dideli ereliai. Pasitikėjimo savimi nesužadina net ir laisvės įvaizdis – jūrinis erelis, susisukęs lizdą netoli Girionių ir Kauno marių esančiame Vaišvydavos girininkijos rezervatiniame miške. Ne visai užtikrinta savijauta, ko gero, visų žemės ūkio ir miškų mokslų institucijų darbuotojų. Keista net ne tai, kad mokslininkas šiandien ne visai saugiai jaučiasi mokslui vadovaujančių institucijų ar politikų aplinkoje, blogiausia, kad mokslininkų, taigi lyg ir savųjų būryje, neapleidžia nevisavertiškumo jausmas. Lietuvos mokslų akademijoje Žemės ūkio ir miškų mokslo (ŽŪMM) skyriaus nariai tvirtina besijaučią tarsi jaunesnieji broliai. Kodėl?Klausimas daugiau socialinės psichologijos atstovams arba visažiniams, kurių mūsų gyvenime nestinga, bet dėl to gyvename ne geriau. Jei panagrinėtume mokslinės produkcijos rezultatus, nesunkiai įsitikintume, kad pagrindo jaustis „antrarūšiais“ šių mokslų atstovams tikrai nėra. Tačiau nežinia dėl ateities, išorinių grėsmių nuojauta verčia institucijas ieškoti išeičių, vienytis. Matyt, todėl 2008 m. ir buvo įkurta Agrarinių ir miškų mokslų institutų asociacija, vienijanti Lietuvos miškų, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės ir Lietuvos žemdirbystės institutus. Jų vadovai suprato, kad iš dangaus malonės nėra ko laukti, persižegnojo anksčiau negu trenkė perkūnas. Šį pavasarį vyko du Lietuvos MA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išvažiuojamieji susirinkimai – į Lietuvos daržininkystės ir sodininkystės ir Lietuvos miškų institutus. Vyko labai turiningi renginiai, pristatyti reikšmingi mokslininkų darbai, dėstomos šių institutų darbuotojams rūpimos mintys, aktualios ir visoms šalies mokslo institucijoms. Jei ko ir teko pasigesti, tai to paties, ko ir visada: tuose renginiuose nedalyvavo tie, nuo kurių visų pirma ir priklauso Lietuvos mokslo vertinimo, organizavimo ir ateities dalykai. Nebuvo ir politikų, kurie iš įvairaus lygio tribūnų, televizijos ekranų ir spaudos puslapių drąsiai dėsto savo mintis apie mokslo reikalus, tik kažkodėl jų netenka matyti tose vietose, kur mokslininkai dirba. Labai lengva samprotauti, kai nematai konkrečių darbų ir konkrečių žmonių, bet tada tiek ir verta visa ta samprotavimų išmintis. Tiek to, geriau įsigilinkime į pačių mokslo žmonių reikalus. Šįkart daugiau remsimės Lietuvos miškų institute ir Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje (EMMU) matytais ir išgirstais įspūdžiais. Lietuvos miškų institute
Keli esminiai dalykai apie Lietuvos miškų institutą. Tai 1950 m. įsteigta biudžetinė mokslinių tyrimų įstaiga ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Instituto darbai vykdomi keturiomis pagrindinėmis mokslinių tyrimų kryptimis: miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai; miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos; miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai; miškų politika, socialinės ir ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.
Institutas yra Tarptautinės miškų tyrimo organizacijos sąjungos (IUFRO) narys, bendradarbiauja su Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, Slovakijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių miškų institutais. Nuo 2007 m. dalyvauja integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Nemunas kūrime.
2008 m. Instituto didžiausių pajamų dalį – 52 proc. – sudarė tiesioginės valstybės biudžeto subsidijos, 37 proc. – ES Struktūrinių fondų finansuojamų projektų lėšos. Buvo vykdoma 11 iš valstybės biudžeto finansuojamų projektų, 2 valstybinės mokslo programos, 13 tarptautinių programų ar projektų, atlikti 55 užsakomieji mokslo projektai (užsakovai LR aplinkos ministerija ir miškų urėdijos). Vykdyti ir 3 ES Struktūrinių fondų finansuojami projektai, dalyvauta 4 Nacionalinių technologijų platformų veiklose: ateities augalų, biomasės ir biokuro gamybos bei naudojimo, biotechnologijų ir miškų sektoriaus.
Praėjusiais metais Instituto darbuotojų išleistos 7 monografijos ir knygos, išspausdinti 59 moksliniai straipsniai, 18 informacinių mokymo ir mokslo populiarinimo publikacijų. Institute leidžiamas (kartu su Lietuvos žemės ūkio universitetu) žurnalas Miškininkystė, o bendradarbiaujant su Latvijos miškų institutu, Estijos ir Lietuvos žemės ūkio universitetais – tarptautinis žurnalas anglų kalba Baltic Forestry.
Norint šiuos darbus teisingai įvertinti reikia turėti galvoje, kad Lietuvos miškų institute dirba 84 darbuotojai, iš jų 24 mokslininkai (26 proc. visų darbuotojų), doktorantūroje pernai studijavo 7 asmenys, 4 apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertacijas.
Jeigu paskaičiuotume vienam mokslininkui tenkančią produkciją (tokią lentelę savo pranešime pateikė Lietuvos miškų instituto direktorius prof. habil dr. Remigijus Ozolinčius), įsitikintume, kad šalyje tarp giminingų mokslo institutų pirmauja būtent minėtos asociacijos institutai (Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos miškų bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutai), pralenkę panašius darbus atliekančius Botanikos, Ekologijos, Biotechnologijos institutus.
Praktinių pasiūlymų daug, bet ir nerimo ne mažiau
Būdinga Lietuvos miškų instituto veiklos ypatybė ta, kad jis susilaukia nemažai užsakymų taikomiesiems darbams iš miškų urėdijų ir Aplinkos ministerijos. Institutas turi ką pasiūlyti įdiegti į gyvenimo praktiką kad ir tvarių medynų formavimui. Parengti genetikų ir selekcininkų kompiuterinio modeliavimo ir lauko bandymų tyrimais paremti siūlymai dėl selekcinių programų efektyvumo didinimo, naujo modelio efektyvesnių sėklinių plantacijų veisimo. Paruošta hibridinės drebulės mikro dauginimo technologija, kai per 4–5 mėnesius iš sodinuko galima išauginti iki 3 m aukščio medelį. Taikytini ir rekomenduojami biologinės kovos prieš kenkėjus metodai, kurie aprobuoti institute.
Sukurti tarprūšiniai drebulės hibridai puikiai tiktų greitam medienos išauginimui, o siūlomos technologijos gali būti skirtos pradėti kai kurių rūšių ar genčių net ir tolimąją hibridizaciją. Liaudiškai kalbant, galima pasiekti greitą medžių augimą ir gauti kietą medieną.
Perspektyvi sritis yra miškų tyrimai biokuro gamybai, taikant naują techniką.
Arba štai miško apsaugos naujovės. Sukurtos tam tikros grybelių ligos, kurios gali pakenkti vabzdžių kenkėjų lėliukėms. Tai biologinės kovos su kenkėjais metodas.
Institute ekologai taip pat taria savo žodį. Su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais Miškų institute buvo vykdomi tyrimai bandant nustatyti, kaip ozono koncentracijos didėjimas gali būti blogesnio medžių augimo priežastis. Nustatyta, kad jautriausi ozono koncentracijos pokyčiams yra lapuočiai, mažiau jautrūs – ąžuolai ir eglės. Net ir tos pačios rūšies medžių atskiros populiacijos skirtingai reaguoja į ozono koncentracijos pokyčius. Kuriant ateities miškus į šį veiksnį reikėtų atsižvelgti.
Žmoniją jaudina globalus klimato atšilimas, didėjantis sausringumo pavojus. Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje atlikti eksperimentai parodė, kad sausringesniais metais mažėja žiedadulkių daigumas – šie duomenys būtini rūpinantis sėklų paruošos darbais.
Trumpai tariant miškų auginimo praktikams Instituto mokslininkai yra parengę nemažai naudingų rekomendacijų, auginimo technologijų, taisyklių, normatyvų ir t. t. Tų gerų pasiūlymų gali būti dar daugiau, žinoma, jei tie darbai ir ateityje bus tęsiami, virs eksperimentinės plėtros būtinybe.
