Girionyse, miškininkų sostinėje

Europos šalyse valstybinius miškus paprastai valdo viena valstybinė įmonė ar institucija. Lietuva ir šiuo atveju bando išrasti dviratį, kuria savo „unikalią“ sistemą. Naivu tikėtis, kad atskiros miškų urėdijos būtų pajėgios bent kiek labiau finansuoti taikomuosius tyrimus, tuo labiau ilgalaikio pobūdžio. Juo labiau to negali ir dar ilgai negalės daryti privačių miškų savininkai, kurių vidutinis miško valdos dydis šalyje yra 3,3 ha. Lietuvoje 89 proc. miškų savininkų valda sudaro mažiau kaip 5 ha. Jeigu valstybė skatintų miškų savininkų kooperaciją, stipresnis kooperatyvas jau galėtų vieną kitą taikomųjų darbų temą užsakyti, bet kol kas tos kooperacijos nesama.

Kokios naujovės diegiamos dabartiniame miškų ūkyje? Pasak R. Ozolinčiaus, diegiamos technologinės (dažniausiai – medkirtystės), paslaugų ir produktų (kirtimų atliekos kurui) bei organizacinės (kompiuterizavimo) inovacijos. Kalbėdami apie medkirtystės ir kompiuterines inovacijas mintyje turime iš užsienio mus pasiekiančias išbaigtas naujoves, mažai ką bendro turinčias su mūsų pačių gebėjimais tas inovatyvias technologijas ar priemones kurti.

Kodėl neįdiegiamos mokslininkų rekomendacijos

Atskiras klausimas ir svarstytina problema – nesugebėjimas įdiegti parengtų mokslininkų rekomendacijų. Ligi šiol Lietuvoje neįdiegta kad ir tokia rekomendacija kaip kirtimų amžiaus diferenciacija atsižvelgiant į medynų našumą, pirmiausia į medynų bonitetus. Pagal galiojančias taisykles brandaus amžiaus medynus galima kirsti neatsižvelgiant į jų našumą, nors derlingose augavietėse to paties amžiaus medžiai gerokai stambesni ir vertingi, o nederlingose – smulkūs ir menkos vertės. Europoje to jau nebėra, visur medynų kirtimų amžius diferencijuojamas pagal jų bonitetą, išskyrus Lietuvą ir Baltarusiją. Lietuva ir vėl „unikali“, deja, savo atsilikimu.

Ko reikia, kad mokslininkų rekomendacijos būtų įgyvendintos? Aišku, svarbu tobulinti pačias rekomendacijas. Antra, LR aplinkos ministerijoje nesama struktūros, atsakingos už mokslininkų rekomendacijų taikymo koordinavimą, rezultatų diegimą ir pakankamą šios veiklos kompetenciją.

Kartais ir dabar iš valstybinių miškų vadovų lūpų galime išgirsti, kad jiems jokių rekomendacijų nereikia, bet reikia tobulinti teisės aktus. Kur veda šis kelias? Į veiklos reglamentavimą, teigia R. Ozolinčius, kai specialistui nepaliekama kūrybinės veiklos laisvės. Visa Europa eina kitu keliu: pagrindiniai teisės aktai yra labai bendro pobūdžio, o rekomendacijos itin plačios. Taip specialistui paliekama plati erdvė kurti. Švedijos miškų įstatymas yra perpus trumpesnis už Lietuvos, o Suomijos miškų įstatymas dar trumpesnis.

Kad Aplinkos ministerijoje nėra kas būtų atsakingas už mokslininkų darbų koordinavimą ir rekomendacijų diegimą, rodo kad ir toks pavyzdys. Prieš keletą metų Lietuvos miškų institutas buvo parengęs siūlymą moksliniam darbui dėl vilkų populiacijos reguliavimo ir jį pateikė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės departamentui. Ten buvo pasakyta: vilkai gyvena miške, todėl neškite tuos siūlymus į Miškų departamentą. O ten siūlo atgal eiti į Biologinės įvairovės departamentą. Žodžiu, nuo Ainošiaus pas Kaipošių ir atgal tuo pačiu maršrutu.

Kaip gerą pavyzdį miškininkystės mokslo atstovai nurodo LR žemės ūkio ministeriją. Ten yra Žemės ūkio mokslo ir mokymo skyrius, kuris panašius savo srities siūlymus tvarko ir koordinuoja, formuoja ir organizuoja rezultatų diegimą, finansavimą ir rezultatų propagavimą.

Dar vienas jau retorinis klausimas R. Ozolinčiaus lūpose: ar į Aplinkos ministeriją per pastaruosius 10–15 metų atėjo dirbti bent vienas urėdas? Bent jau pats direktorius tokio atvejo tvirtina nežinąs. Kai buvo Miškų ūkio ministerija ir į ją darbui kvietė miškų ūkio direktorių (urėdą), tai buvo solidus posūkis jo karjeroje, garbė. Dabar pamėginkime pakviesti į ministeriją bent vieną urėdą – būsime išjuokti, nes niekas neis. Ką tai reiškia? Tik viena: valstybėje iškreipta vertybių ir vertinimo sistema. Patys susikūrėme be jokio „stipraus centro“ įtakos tokią sistemą, kuri visiškai nepalanki gerų specialistų skatinimui ir kilimui karjeros laiptais. Ministerija jau nėra aukštos kompetencijos požymis, nėra siekiamybė specialistams.

Bus daugiau