Iš kaimo vaiko iki pasaulinio garso asmenybės

Savaip nuostabos vertas dalykas bent jau mums, nes ar daug gilinamės į savo tegu ir didžiųjų asmenybių vaikystę, kai nespėjame aprėpti, atrodytų, daug svarbesnių žmogaus veiklos etapų. Kad ir kaip ten būtų, bet Eero Tarasti užvedė Kašponį ant kelio ir taip sėkmingai, kad šis jau daug metų tuo keliu žengia. Profesorius prisipažino, kad būtent Greimo mokinių dėka jis dabar gali stovėti ant Rygiškių Jono gimnazijos laiptų priešais gimnazistus ir renginio dalyvius.

Asmenybės pamatus įgijo Lietuvoje

Kas šiuo atveju reikšminga? E. Tarasti ir K. R. Kašponis – abu muzikologai, tad vienas kitą suprato iš pusės žodžio, nes abu kasdienėje veikloje susidūrė su panašiomis profesinėmis užduotimis. Kašponis jas apibūdina paprastais žodžiais: vaiko muzikinių gabumų atskleidimas, išryškinimas ir ugdymas. Na, bent jau panašiais žodžiais išreiškė, nors profesorius tikriausiai rastų ką patikslinti ar pridurti. Taip jau nutiko, kad atliekant E. Tarasti pasiūlytąją užduotį, teko domėtis paties A. J. Greimo vaikystės fenomenu, o jo sukurtosios ir dokumentais pagrįstos ekspozicijos-studijos pagrindas – intelektualiųjų ir estetinių ženklų genezė pateikta per tiriamo žmogaus vaikystės įvykius ir jo gyvenamosios aplinkos įspūdžius.

Rygiškių Jono gimnazijai Greimo biografijoje turėtų tekti ne paskutinė vieta. Žvilgsniu aprėpdamas monumentalų gimnazijos pastatą prof. K. R. Kašponis tarsi mėgino suvokti, iš kur šis svetimuose kraštuose gal net daugiau negu tėvų žemėje pagarsėjęs mokslininkas sėmėsi svarbiausių, esminių gyvenimo vertybių. Lyg ir neturime pagrindo abejoti, kad Greimo gyvenimiškieji pamatai buvo pakankamai tvirti, todėl kyla natūralus kausimas, kur jis juos įgijo, kas jam padėjo juos suformuoti ir įtvirtinti tolesniems tikslams pasiekti. Aišku, žvilgsnis pirmiausia krypsta į mokyklas, kuriose teko mokytis Algirdui Juliui.

Į Marijampolę Greimų šeima atvyko 1931 m., Algirdas Julius pradėjo mokytis Rygiškių Jono gimnazijoje. Iki to laiko jau buvo tekę kartu su tėvais nemažai paklajoti, nes tėvą Julių Greimą kaip mokytoją, vėliau mokyklų inspektorių, Švietimo ministerija kilnojo iš vietos į vietą. Dar pasakysime, kad Algirdas Julius gimė Tuloje, kai tėvai Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pasitraukę į Rusijos gilumą. 1918 m. tėvai grįžta į tuos pačius Kunigiškius (Anykščių rajonas), iš kurių buvo išsviesti karo gūsio, bet ilgėliau tame gražiame kaime įsitvirtinti nepavyko, nes tėvai buvo iškelti į Kupiškį. Ten Algirdas Julius pradėjo lankyti pradžios mokyklą, vėliau progimnaziją, o 1927–1931 m. baigė II–V klases Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1931–1934 m. Rygiškių Jono gimnazijoje mokydamasis įgijo tuos pagrindus, kuriuos vėliau gilino mokydamasis Vytauto Didžiojo universitete, plėtojo Prancūzijoje, Egipte, Turkijoje ir kitose pasaulio šalyse. Tačiau pirmuosius pamatus įgijo būtent Lietuvoje.

Įprasmintas atminimas

Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vadovas Vincas Peckus muziejaus ekspozicijoje turi ir A. J. Greimui skirtą stendą. Jau 50 metų dirba šioje mokykloje, buvo ir ilgametis jos direktorius, bet prisipažino, kad oficialiai apie šį mokslininką dar nė sykio neteko kalbėti. Šis gimnazijos abiturientas, pasak V. Peckaus, ko gero, yra pats žinomiausias pasaulyje tarp gimnazijos auklėtinių, tapusių mokslininkais.

Kartu su A. J. Greimu gimnaziją baigė ir žinomas kalbininkas Jonas Kabelka, kuriam šioje gimnazijoje yra tekę ir dirbti. J. Kabelka V. Peckui parašė atsiminimus apie A. J. Greimą. Būsimasis mokslininkas mokėsi puikiai, jam vienodai gerai sekėsi matematika, kalbos ir piešimas, tačiau niekada prieš kitus nesididžiavo savo žiniomis ar gabumais. Solidarizavosi su klasės draugais, nors ne visada pavyzdingais tikslais. Jeigu mokytojas užduodavo parašyti kontrolinį darbą sunkia tema, labiausiai nepatenkinti būdavo ir šaukdavo ne patys geriausi mokiniai. Kartu su kitais šaukdavo, kad tai per sunki užduotis ir Algirdas Julius, nors jam tą darbą parašyti buvo gal vienas juokas. Tokį A. J. Greimą gimnazijoje prisimena J. Kabelka.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę V. Peckui pavyko laiškais užmegzti ryšį su A. J. Greimu. Viename laiške jis rašė, stebėdamasis, kodėl taip ilgai Marijampolės gimnazijai (tada dar vidurinei mokyklai) nėra grąžinamas Rygiškių Jono vardas. Kai 1992 m. buvo rengiamasi minėti Rygiškių Jono gimnazijos 125-ąsias įkūrimo metines, į Marijampolę buvo kviečiamas atvykti A. J. Greimas, tačiau atvykti nebespėjo – tais pačiais metais mirė.

Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys džiaugėsi, kad atidengiamoje atminimo lentoje iškaltos net 23 garsių šios gimnazijos mokinių pavardės, tarp jų Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio, Vinco Mykolaičio-Putino, aviakonstruktoriaus generolo Antano Gustaičio, Algirdo Juliaus Greimo ir kitų. Meras tvirtino esąs įsitikinęs, kad metams bėgant tų pavardžių atsiras ir daugiau, visai galimas dalykas, kad ir iš esamų moksleivių. To meras ir linkėjo dabartiniams gimnazijos mokiniams.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas