Arkivyskupas Mečislovas Reinys – psichologijos terminijos kūrėjas

Dr. Aldona Vasiliauskienė, Šiaulių universitetas

„Du tūkstantieji. Siaubo metai ar meilės pavasaris? Atomas – žmogaus triumfas ar žmonijos ešefotas?“ – šiais Raulio Folero žodžiais Skapiškio (Kupiškio raj.) Šv. Jackaus (Hia-cinto) bažnyčioje 2009 m. gegužės 29 d. pamokslą pradėjo monsinjoras, Daugailių parapijos klebonas Petras Baltuška. Šv. Mišios aukotos minint arkivyskupo M. Reinio 125-ąsias gimimo metines.

Arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03 – 1953 11 08) – viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, veikusių valstybės pozicijų įtvirtinimą, mokslo ir kultūros suklestėjimą, tautos dvasingumo stiprinimą, katalikiškosios pasaulėžiūros formavimą, katalikiškųjų vertybių ugdymą.

Mečislovo Reinio kelias – nuo vikaro iki arkivyskupo, nuo pedagogo gimnazijoje iki profesoriaus Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universitete. M. Reinys – Lietuvos Katalikų universiteto steigėjas ir šios institucijos rektorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas. Taip pat reikšmingų mokslinių straipsnių ir studijos Rasizmo problema autorius. Arkivyskupas M. Reinys – žymus visuomenininkas, ėjęs ir Lietuvos užsienio ministro pareigas.

1918 m. kalėjo Vilniaus, Daugpilio ir Smolensko kalėjimuose, tardytas Vilniaus KGB rūsiuose (sovietinio saugumo organų suimtas 1947 m. birželio 12 d.), nuteistas aštuoneriems metams bausmę atliekant Vladimiro kalėjime. 1953 m. lapkričio 8 d. ten ir mirė, okupacinei valdžiai liko „skolingas“ beveik pusantrų metų gyvenimo.

Pradėjęs mokslus Mūrinės Ašmenos pradžios mokykloje, gimnaziją baigė Rygoje, kunigų seminariją – Vilniuje, aukštuosius mokslus išėjo Petrapilio dvasinėjė akademijoje. Čia klausydamas prof. Pranciškaus Būčio MIC (1872–1951) paskaitų, disertacijai, už kurią jam suteiktas magistro laipsnis, pasirinko temą Krikščionybės pasirodymas daug prisidėjo prie dorovės kilimo (1909). Belgijoje, prie Liuveno universiteto esančiame Filosofijos institute, 1912 m. už disertaciją Vladimiro Solovjovo dorovės pagrindai (Theorie de Vl. Soloviev sur la fondament de la moralite), suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Šia disertacija M. Reinys vienas pirmųjų lietuvių mokslininkų Vakarams pristatė rusų filosofą ir teologą V. Solovjovą (1855–1900), savo veikaluose filosofiją siejusį su krikščionybės mokslu, propagavusį katalikų, stačiatikių ir protestantų bažnyčių susivienijimo idėją. Tačiau mokslinėje istoriografijoje V. Solovjovo pristatymo Vakarams garbė priskirta prof. Stasiui Šalkauskiui (1886–1941), nors už disertaciją L’āme du monde dans la philosophie de Vl. Soloviev filosofijos daktaro laipsnį jis gavo 1920 m., taigi aštuoneriais metais vėliau negu M. Reinys.

1914 m. baigęs mokslus Vakaruose sugrįžo į Lietuvą. Dirbo Vilniuje (1914–1922 ), Kaune (1922–1926), Vilkaviškyje ir Kaune (1926–1940) ir vėl Vilniuje (1940–1947), kol buvo suimtas.

Vilniuje, Lietuvių katalikų mokytojų būrelyje, prof. kun. M. Rei-nys trejus metus skaitė psichologijos paskaitas. M. Reinys kalbėjo apie psichologijos mokslo poreikį mokytojams, mokinio psichikos pažinimo, be kurio neįmanomas ugdymas, svarbą ir aplinkos psichologijos supratimą. Matydamas, kad pedagogai itin stokoja psichologijos žinių, iš rusų kalbos ėmėsi versti Georgijaus Čelpanovo Psichologijos vadovėlį, kartu kūrė ir lietuviškus šios srities terminus, kartais konsultuodamasis su minėto mokytojų būrelio nariais. M. Reinio išverstu vadovėliu Lietuvos gimnazijų moksleiviai naudojosi visą Nepriklausomos Lietuvos laikmetį. Ši M. Reinio savybė – mokėjimas ne tik pajusti, pastebėti laikmečio problemas, bet ir atsiliepti į jas, – lėmė dvasininko ir pedagogo asmenybės iškilumą.

Pirmasis darbo Vilniuje laikotar-pis M. Reiniui tapo svarbiu postūmiu nuo filosofinės mokslo krypties į psichologiją: į Vilnių atvyksta išsamius psichologijos kursus Vakaruose išklausęs filosofijos mokslų daktaras su Solovjovo dorovės idėjomis, o iš čia į Kauną išvyksta kaip psichologijos terminijos kūrėjas, iš rusų kalbos išvertęs pedagogams reikalingą G. Čelpanovo Psichologijos vadovėlį. M. Reinio straipsnis Auklėjimo kely – puikus paliudijimas, kodėl M. Reinio veikla ir moksliniai darbai pakrypo psichologijos sritin. Paminėtini ir šiandieną svarbos nepraradę jo straipsniai. Iš mokyklinės psichologijos, Iniciatyvos kelias, Vaiko sielos psichologija ir kt.

1922 m. buvo pakviestas dėstyti ir vadovauti Psichologijos katedrai Teologijos-filosofijos fakultete tik ką Kaune įkurtame Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete. Tautininkų valdžia, prisidengusi reforma, VDU Teologijos-filosofijos fakultete panaikino penkias katedras ir atleido 18 pedagogų. Kurį laiką buvo atleistas M. Reinys, prof. Pr. Dovydaitis, prof. J. Eretas ir kt. VDU universitete M. Reinys dirbo iki jį uždarė sovietų okupacinė valdžia 1940 metais.

1940 m. M. Reinys tapo ar-kivyskupu ir buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio padėjėju, o jam pasitraukus iš Lietuvos – Vilniaus Apaštališkuoju administratoriumi. Išgarsėjęs straipsniais kritikuojančiais bolševizmą ir ateizmą, drąsiais pamokslais, nesutikęs paklusti sovietinės valdžios reikalavimams – toks asmuo sovietinei valdžiai buvo pavojingas. Išlikęs tvirtas tarnystės Dievui, tėvynei ir žmonėms kelyje pasirinko ištikimybę savo idealams.

Šiai didžiai asmenybei užvesta Bea-tifikacijos (Kėlimo į Altoriaus garbę) byla. Neatsitiktinai jam skirtais rengi-niais Skapiškyje (šv. Mišios, konferen-
cija, paroda, spektakliai) prasidėjo teatrų mėgėjams gerai žinomi Skapiškio liaudies teatrų festivaliai, pagal amžių grupes vadinami Pienių medus (vaikų), Pienių vynas (jaunimo) ir Pienių pūkas (senjorų).

Šv. Mišioms, kuriose dalyvavo gausus būrys kunigų, vadovavo protonotaras Bronius Antanaitis. Mišių pabaigoje Utenos savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, už veiklą garsinant M. Reinį jo 125-ųjų gimimo metinių proga, akademikui Algirdui Gaižučiui, monsinjorui Petrui Baltuškai ir
dr. Aldonai Vasiliauskienei įteikė Utenos savivaldybės mero Alvydo Katino pasirašytas padėkas.

Skapiškio bibliotekoje vykusioje konferencijoje pranešimus, skirtus M. Reinio asmenybei, skaitė akad. Algirdas Gaižutis, dr. Aldona Vasiliauskienė ir VPU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros magistrantė Janina Markevič. Buvo parodytas filmas apie Skapiškio lankytinas vietas ir žinomas krašto asmenybes.

Bibliotekininkė Roma Bugai-liškienė pristatė arkivyskupui M. Reiniui skirtą parodą.

Su 2003 m. rugsėjo pabaigoje Utenos savivaldybės tarybos sudarytos arkivyskupo Mečislovo Reinio atmini-mo įamžinimo ir pagerbimo komisijos ir arkivyskupo Mečislovo Reinio fondo tarybos veikla supažindino monsinjoras P. Baltuška.

Kultūros namuose ir prie arkivyskupui M. Reiniui skirto koplytstulpio buvo rodomi spektakliai. Kauno Šv. Mato vidurinės mokyklos teatro studijos Kubas sukurta Tūkstantmečių pasakų pasaka (režisierius Tomas Erbrėderis) ir Panevėžio J. Miltinio vidurinės mokyklos poetinė kompozicija Mano broli – Girdi? (vadovai – Vidmantas Fijalkauskas ir Algis Želvys).

Koplytstulpis (liaudies meistras Antanas Rūškys) buvo pastatytas 2007 m. arkivyskupo M. Reinio kunigystės 100-mečiui, 2008 m. gegužės 23 d. atidarant liaudies teatrų festivalį Pienių pūkas – M. Reinio mirties 55-aisiais metais – vyskupas Juozas Preikšas, dalyvaujant 9 kunigams ir gausiai susirinkusiems renginio dalyviams ir svečiams, koplytstulpį iškilmingai pašventino.

Jau antri metai Skapiškyje vykstantys renginiai prie arkivyskupui M. Reiniui pastatyto koplytstulpio liudija atminties kultūros augimą ir plėtrą, nes ji yra puoselėjama, tampa prieinama.

Nuotraukoje: 

Prie arkivyskupo Mečislovo Reinio koplytstulpio Skapiškyje mokslinės konferencijos, skirtos istoriko prof. Broniaus Dundulio 100-osioms gimimo metinėms paminėti, dalyviai