Parodoje - Baltijos šalių mokslo istorikų ryšiai
Parodoje - Baltijos šalių mokslo istorikų ryšiai
Spalio 5-6 d. Vilniuje ir Kaune vyko XXII Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija Historia Scientiarum Baltica. Ta proga Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje spalio 5 d. atidaryta paroda Baltijos šalių mokslo istorikų ryšiai, kurioje buvo atskleistas beveik penkis dešimtmečius trukęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslo istorikų bendradarbiavimas.
Parodoje Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje buvo eksponuojamos konferencijų programos, pranešimų tezės, pranešimų pagrindu išleisti leidiniai, literatūra apie konferencijas. Kai kurios konferencijos buvo skirtos konkretiems mokslo istorijos klausimams, pavyzdžiui: Pabaltijo moksliniai ryšiai XVIII-XX a. (VII konferencija), Lietuvos mokslo istorija (IX), TSRS mokslų akademijos (Peterburgo akademijos) įkūrimo 250-osioms metinėms (X), Tartu universiteto veiklos atnaujinimo 175-osioms metinėms (XI), Vilniaus universiteto 400-osioms metinėms (XII), Tartu universiteto 350-osioms metinėms (XIII), Rygos politechnikos instituto 125-osioms metinėms (XV), mokslui, pasitinkačiam trečiąjį tūkstantmetį (XXI). Bene daugiausia pranešimų - 190 - išklausyta konferencijoje, skirtoje Rygos politechnikos instituto 125-osioms metinėms. Dalyvių skaičiumi vis dar nepralenkta X konferencija, sulaukusi daugiau kaip 500 dalyvių ne tik iš Pabaltijo, bet iš visos TSRS. XXII konferencijoje dalyvavo gausus būrys mokslininkų bei mokslu besidominčių žmonių, išklausyti 142 pranešimai. Ji skirta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 225-osioms, Medicininės literatūros Lietuvoje 475-osioms bei farmacijos praktikos Lietuvoje 500-osioms metinėms.
Parodoje siekta ne tik apžvelgti iki šiol vykusias konferencijas (sudaryta chronologinė lyginamoji lentelė Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijos), bet ir parodyti organizatorius. Pabaltijo mokslo istorikai buvo pavaldūs Visasąjunginiam mokslo istorikų ir filosofų susivienijimui, tačiau įgavo teisę rengti savarankiškus mokslo istorikų forumus. 1987 m. buvo atsiskirta nuo TSRS organizacinio komiteto ir susivienyta į Baltijos šalių mokslo ir filosofijos asociaciją, kuri 1993 m. buvo priimta į Tarptautinę mokslo istorijos ir filosofijos sąjungą (International Union of the History and Philosophy of Science, Division of History).
Parodoje mėginta atskleisti nacionalinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslų istorijos bei filosofijos asociacijų veiklą. Lietuvos mokslo istorikų nuveikti darbai: tai knygų serija Iš mokslų istorijos Lietuvoje (7 tomai), Edmundo Laucevičiaus didelės apimties dvitomis Popierius Lietuvoje, Romano Plečkaičio veikalai apie filosofijos pradžią Lietuvoje ir kiti darbai, atskleidžiantys mokslo istorijos kryptis Lietuvoje. Šiandien mokslo istoriją populiarina Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis, pavaduotojai prof. Kęstutis Makariūnas ir prof. Libertas Klimka, padeda ir Kauno technologijos universiteto garbės daktaras Niujorko politechnikos universiteto Brukline Mokslo ir technologijos istorijos katedros vedėjas prof. Romualdas Šviedrys ir kiti. Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija rengia konferencijas Scientia et historia. Buvo pažymėta, kad Lietuvoje kasmet vyksta technikos mokslų istorijai skirtos konferencijos, organizuojamos Vilniaus Gedimino technikos universitete prof. Algimanto Nako. Šiemet įvyko jau dešimtoji.
Latvijos mokslo istorija neatsiejama nuo Stradinių giminės: Paulas Stradinis suorganizavo pirmąją konferenciją 1958 m., darbą pratęsė sūnus Janis Stradinis, pastarojo du sūnūs irgi yra mokslininkai. Parodoje buvo išskirta Latvijos technikos mokslo istorija (2 tomai), kurią redagavo autorių kolektyvas, tarp jų ir J. Stradinis bei Janis Kletniekas.
Sunkiausia buvo atskleisti Estijos mokslininkų veiklą, nes literatūros nėra daug.
Dar viena galimybė mokslo istorikams geriau susipažinti tarpusavyje - dalyvavimas Tarptautiniuose mokslo istorikų kongresuose. Jie vyksta kas penkeri metai. Dar tarybiniais laikais Pabaltijui tarptautiniuose kongresuose atstovavo mokslininkai iš Lietuvos: P. Slavėnas, J. Jurginis, S. Biziulevičius, I. Petrauskienė ir kiti. Dabar vienas aktyviausių Tarptautiniuose kongresuose iš Baltijos valstybių yra prof. J. A. Krikštopaitis. Jis skaitė pranešimus ir 2001 m. Meksikoje bei 2005 m. Kinijoje vykusiuose XXI bei XXII kongresuose. Iš dalies Lietuvai atstovauja Niujorko politechnikos instituto profesorius bei Kauno technologijos universiteto garbės daktaras R. Šviedrys. Prieš porą metų profesorius Clode’as Debru iš Paryžiaus ėmė organizuoti Europos mokslo istorikų kongresus. Šiemetinis vyko Krokuvoje.
Paskutinis parodos skyrius - Žymūs mokslo istorikai. Jame atskleidžiama prof. J. Stradinio veikla, eksponuojama dalis jo išleistų mokslinių darbų. Jo darbų bibliografijoje yra keli tūkstančiai pozicijų. Išskirtinė asmenybė ir kitas latvių mokslininkas doc. J. Kletniekas. Jis fotogrametriniu metodu tyrė kultūros paveldo objektus įvairiuose kraštuose: Lietuvoje, Kretoje, šešis kartus Egipte, Peru ir kitur. Stebina šio žmogaus neišsemiama energija ir nuveiktų darbų mastai. Šuo metu jis rengiasi ekspedicijai į karo nuniokotą Libaną tirti romėnų laikotarpio paminklų. Prof. J. Stradinis ir doc. J. Kletniekas 2006 m. tapo Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos garbės nariais. Šiame skyriuje atkreiptas dėmesys į estų mokslininko Heino Eelsalu (1930-1998 m.) darbus astronomijos srityje. Jis, gyvendamas ir dirbamas Tartu, padėjo suartėti ir estų mokslininkams, vadovaujamiems prof. K. Silivasko iš Talino, ir visų Baltijos valstybių mokslininkams. Išskirtas ir profesorius J. A. Krikštopaitis, buvęs Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas, Lietuvos skyriaus prezidentas. Už ilgametę veiklą mokslo labui jis 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos ir Theodoro Grotthuso fondo valdybos apdovanotas Theodoro Grotthusso premija bei medaliu, 2002 m. tapo Latvijos mokslų akademijos ir Latvijos mokslo istorikų bei filosofų bendrijos garbės nariu.
Parodos atidaryme įžanginį žodį tarė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius, taip pat kalbėjo Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas prof. J. A. Krikštopaitis, prof. C. Debru iš Paryžiaus, Niujorko politechnikos instituto Brukline profesorius ir Kauno technologijos universiteto garbės daktaras R. Šviedrys. J. Kletniekas įteikė dovanų Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai Latvijos mokslo istorikų pastaruoju metu išleistų darbų. Prie parodos rengimo labai prisidėjo profesoriai J. A. Krikštopaitis ir L. Klimka.
Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė,
parodos rengėja, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos informacijos skyriaus bibliotekininkė
