Gandrai žudo savo vaikus

Sunkmetis ir lėšų stygius atsiliepė ir žuvininkystei

Mokslininkai yra pastebėję, kad žuvų ištekliai Pasaulio vandenyse mažėja dėl žuvų gaudymo maistui, neigiamo žmogaus poveikio atmosferai, vandenims ir gamtai.

Todėl būtina ieškoti naujų būdų veisti ir auginti žuvis – tai dirbtinis žuvų veisimas, auginimas akvakultūros vandens telkiniuose ir dirbtinėse recirkuliacinėse sistemose, naujausių pašarų gaminimas ir pažangių technologijų taikymas bei moksliškas išteklių reguliavimas.

2005–2008 m. Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC, Centras) su partneriais iš Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities įgyvendino Europos Sąjungos ir kitų fondų finansuojamus projektus: Pasienio žuvys, Žuvininkystės resursai, Nykstančios ichtiofaunos atkūrimas nedidelėse upėse naudojant mažąsias žuvivaisos priemones, Žuvų pralaidų įrengimas prie esamų užtvankų Šventosios ir Šyšos upėse.

LVŽŽTC kartu su Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos mokslininkais ir organizacijomis žuvininkystės klausimais per pastaruosius 3 metus atliko daug reikšmingų darbų. 2008 09 24–2008 09 26 Tarptautinėje konferencijoje Vištyčio forumas – 3, Tarptautinis bendradarbiavimas žuvininkystėje, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 žmonių iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos nagrinėjo klausimus apie žuvų gausinimą, gamtosaugą, mėgėjišką ir verslinę žvejybą, naujas žuvų auginimo technologijas ūkininkams ir smulkiesiems verslininkams. Šioje konferencijoje pateikta daug aktualios informacijos ir medžiagos, išleistas specialus leidinys Žuvininkystė Lietuvoje IX. Ypatingas dėmesys skirtas tarptautiniam bendradarbiavimui ir projektų rengimui paramai gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

LVŽŽTC dėl reorganizavimo paprašė išregistruoti pateiktas paraiškas paramai gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų

Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos – Žuvivaisos rinkos. Dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių turi nuosavas kūdras, tvenkinius, ežeriukus, daugelis jų nuomoja vandens telkinius. Žmonės stengiasi įveisti žuvis. Eiliniam piliečiui gana sunku susirasti žuvų jauniklių. Tarptautinėse konferencijos paaiškėja, kad ir kaimyninių šalių gyventojai ir organizacijos norėtų įsigyti įžuvinimo medžiagos. Projekto tikslas – sukurti rinkų paieškos sistemą ir tobulinti rinkodaros priemones: rengti ir skantinti reklamos kampanijas, propaguoti ekologinę žuvininkystę, organizuoti seminarus ir konferencijas plačiai diegiant informacines technologijas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra palankiai įvertino šį projektą ir numatė skirti 488 750 litų projekto įgyvendinimui.

Žuvininkystės specialistų naujų įgūdžių formavimas. Pagal šį Leonardo Da Vinči mobilumo projektą 9 LVŽŽTC specialistai po dvi savaites galėtų mokytis Lenkijos, Švedijos ir Danijos aukštosiose žuvininkystės institutuose ir jų veislynuose.

Projektas buvo palankiai įvertintas. Jo įgyvendinimui skirta 50 tūkst. litų.

Žuvininkystės klasterio kūrimas. Numatyta industrinės akvakultūros ir rekreacinės žuvininkystės vystymas, efektyvaus bendradarbiavimo tarp institucijų sukūrimas, žuvų išteklių tausojančios veiklos skatinimas. Taip pat numatyta įsteigti Tarptautinį klasterį (slėnį), kurio steigėjais galėtų būti LVŽŽTC, Lietuvos mokslo įstaigos, žuvininkystės asociacijos ir įmonės. Kuriant slėnį galėtų dalyvauti užsienio partneriai – universitetai, institutai, įmonės, organizacijos iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos. Pagal užsienio valstybių patirtį, mažinant neigiamą žvejybos poveikį aplinkai, kultūringos ir tausojančios žūklės, ypač tarp vaikų ir jaunimo, numatyta sukurti jaunimo organizaciją, jos veiklai skiriant nemenką biudžeto dalį – 62 tūkst. litų . Baigiantis projektui būtų surengta tarptautinė žuvininkystės konferencija. Projekto vertė – 306 tūkst. Lt.

Vertintojai atliko didelį darbą. Centrui reikėjo pateikti kai kuriuos paaiškinimus, patikslinimus.

Tokiems projektams parengti Centro darbuotojai ir mokslininkai įdėjo daug darbo ir energijos. Šių trijų projektų savikaina, mano manymu, yra apie 25–30 tūkst. litų, o naudos galėtų duoti ne už vieną dešimtį milijonų litų. Svarbu tai, kad jie galėtų būti naudojami kitose valstybėse ir populiarintų Lietuvą užsienyje.

Žuvininkystę kuruoja žemės ūkio viceministras A. Macijauskas.

Pagal žemės ūkio ministro įsakymą LVŽŽTC veiks 3 filialai, darbuosis 4 vadovaujantys darbuotojai, bus žuvivaisos skyrius.

Pagal A. Macijausko paskaičiavimus, pateiktus vyriausybei, Centre bus sutaupyta 10,8 mln. Lt.

Dėl Žemės ūkio ministerijos parengto Centro reorganizavimo specia-listai neberengia naujų projektų.

Galbūt Žemės ūkio ministerijai sunku spręsti apie mokslinius darbus žuvininkystėje, apie naujų technologijų svarbą ir jų diegimą bei propagavimą, nes per 7 darbo mėnesius A. Macijauskas nebuvo apsilankęs nė viename LVŽŽTC filiale, išskyrus valandą 2009 05 15, kai su ministru K. Starkevičiumi buvo atvykę Centro administracijai pristatyti laikinąjį generalinį direktorių.

Kaip galės vadovai pažiūrėti mokslininkams ir specialistams į akis, kai jų darbai turėję duoti naudą Lietuvai ir kitoms valstybėms tapo nebereikalingi. Mano manymu, atsisakymas rengti ir įgyvendinti projektus yra ne pasaulinės krizės ir sunkmečio padariniai, o netinkamas atsakingų pareigūnų darbas. Kas įvertins moralinį projekto rengėjų nuostolį ir kokį nuostolį patirs žmonės, smulkieji verslininkai, ūkininkai. Nepataisoma tai, kad nutraukiami tarptautiniai ryšiai, kurių pagrindu buvo ugdomas bendradarbiavimas ir kuriamos naujos žuvininkystės gairės.

Paraiškų išregistravimas – juridinis aktas. Gaila kolektyvo parengtų 3 projektų, iš kurių dviems reikėjo pasirašyti įgyvendinimo sutartį, o su vienu dar reikėjo padirbėti. Manau, reikia prašyti atsakingų institucijų, kad palankiai įvertintiems projektams būtų leista sudaryti projektų įgyvendinimo sutartis, o dėl trečiojo projekto prašyti vertintojų tęsti vertinimo procedūras.

Iš gandrų gyvenimo žinome, kad artėjant sunkmečiui iš lizdo meta kiaušinį, o artėjant badmečiui – iš lizdo meta vaikus

LVŽŽTC sukurti projektai, kuriuos finansuotų Europos Sąjungos fondai, galėtų būti naudingi Lietuvai. Projektai negali būti naikinami, negali būti pasmerkiamas kolektyvas, Lietuvos ir užsienio partneriai. Reikia imtis visų įmanomų žygių šių projektų įgyvendinimui ir tęstinumui.

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius