MOKSLASplius.lt

Andrius Rudamina: tarp legendos ir tikrovės

Pradžia Nr. 12 Vienas iš dviejų išlikusių Galilėjaus gamintų teleskopų, kuris Koperniko teorijai suteikė netiesioginių įrodymų, kad jo teorija teisinga


Su prof. Romualdu ŠVIEDRIU tęsiame pokalbį apie jėzuitą misionierių Andrių Rudaminą (1596–1631), Vilniaus akademijos (universiteto) auklėtinį, 1625 m. iškeliavusį į Kiniją ir ten užsiėmusį misio-nieriška veikla. Šioje dalyje nagrinėjame A. Rudaminos naudoto, teleskopo ištakas.


Gerbiamasis Profesoriau, ką galite pasakyti apie mūsų kraštiečio Andriaus Rudaminos jo misionieriškoje kelionėje į Kiniją naudotąjį teleskopą? Nejau pats atsivežė? O gal jam parūpino jo patronas misijoje Julius Aleni?


Demonstruodamas kinams teleskopą ir kitus astronominius prietaisus A. Rudamina tikriausiai gerokai rizikavo, nes kaip minėjome, astronomija buvo kinų imperatoriaus privilegija. Imperatorius buvo Dangaus sūnus, vadinasi, tarpininkas tarp Dangaus (tai Dievo įvaizdis) ir savo pavaldinių žemėje. Dangus įvairiais ženklais „parodydavo“, ar imperatorius valdo gerai. Todėl tik imperatoriaus astronomai turėjo teisę praktikuoti astronomijos mokslą. Jie privalėjo stebėti Dangaus ženklus ir juos išaiškinti teisinga ir imperatoriui palankia kryptimi. Imperatoriaus pareiga – kasmet paskelbti kalendorių, kuris galiojo visoje Kinijos teritorijoje. Kalendoriuje be kita ko buvo nurodoma, kada vyks Saulės ar Mėnulio užtemimai, nes tai buvo labai svarbūs ženklai.


Kokia sistema rėmėsi kinų astronomai?


Rėmėsi labai pasenusia Ptolomėjaus teorija, perimta iš Graikijos. XIII a., kai Kiniją valdė mongolai (1279–1368 m.), atėjo arabų astronomai, kurie ir pasiliko Kinijoje. Arabai musulmonai atskirai nuo kinų astronomų atlikdavo savo matavimus. Jeigu astronomai pražiopsodavo būsimą Saulės užtemimą, grėsdavo sunkūs padariniai. Ir ne tik astronomams, bet ir pačiam imperatoriui – galimas dalykas, jis jau prarado Dangaus malones. Netikusį imperatorių galima nuversti. Išties Kinijoje sukilimai prieš savo valdovus nebuvo toks jau retas dalykas.


Bet juk ir Senovės Egipto, ar net majų žyniai labai panašiai buvo „atsakingi“ už ateities spėjimą pagal astronomijos reiškinius.


Visose žemdirbių bendruomenėse buvo stebimas dangus, nes kalendorius žemdirbiškose kultūrose – itin svarbus dalykas. Kinijoje buvo ypač paplitusi teorija, kad Dangus savo ženklais rodo, ar imperatorius valdo gerai.


Kiek ši ypatybė išskirtinė ir būdinga Kinijai? Ar Japonijoje, kitose Azijos šalyse buvo kitaip?


Man atrodo, japonų imperatoriui nekildavo pavojus iš Dangaus ženklų. Turėdami tokius įsitikinimus, kinai surinko nepaprastai daug įvairių astronomijos duomenų. Jie daugelį metų stebėjo Dangaus reiškinius, todėl sugebėjo surinkti daug vertingos informacijos apie Dangaus šviesulių pokyčius. Tai kinų civilizacijos ypatybė.

Vakarų Europoje, kur vyravo Aristotelio filosofinės pažiūros, manyta, kad dangaus kūnai sudaryti iš nesikeičiančios materijos – kvintesencijos. Tik Žemėje galimi pokyčiai, o ir tie dažniausiai į bloga. Todėl europiečiai iki XVI a. nekreipė dėmesio į novas ir kitus naujai atsiradusius reiškinius, nes nieko naujo danguje ar žvaigždėse juk negali būti. Net jeigu tie pokyčiai ir vyko, jie nebūdavo pastebėti, nors galėjo būti matomi ir plika akimi.


Vadinasi, kinams rūpėjo Dangaus stebėsena, šiandiene kalba kalbant –
monitoringas, ko negalima pasakyti apie europiečius. Todėl kinai ir turi sukaupę daugybę duomenų apie nuolat kintantį Dangaus gyvenimą. Akivaizdus patvirtinimas, kad nuo išankstinių nuostatų kartais gali priklausyti mokslinių darbų rezultatai.


Įsitikinimai – labai svarbu, todėl kinai labai atidžiai stebėjo Dangų, Saulės ir Mėnulio užtemimus, kometų pasirodymus ir naujų žvaigždžių – novų – pasirodymą. Tie duomenys buvo kaupiami ištisus šimtmečius, tad ir dabar yra vertinga mokslui ir mokslo istorijai medžiaga.


O kiek kinai galėjo prognozuoti kad ir dangaus kūnų užtemimus, kitus astronomijos reiškinius?


Kai kuriuos Saulės ir Mėnulio užtemimus sugebėdavo nuspėti, bet labai dažnai įvykdavo kinų astronomams netikėtų užtemimų. Tada kildavo sumaištis, tekdavo aiškintis imperatoriui.


Kur kinų astronomai įgydavo būtinų jų profesijai žinių, kur mokėsi?


Astronomų pareigos buvo paveldimos iš tėvo sūnui, daug lemdavo asmeniniai žmogaus sugebėjimai. Atvykę iš Europos jėzuitai misionieriai bemat pastebėjo, kad kinų astronomija labai atsilikusi. Taip sutapo, kad aptariamuoju metu senasis Kinijos mokslas buvo beveik pamirštas, ypač tai pasakytina apie matematiką ir astronomiją. Mingų dinastijos (1368–1644 m.) laikais Kinija mokslo srityje buvo nusmukusi.


Nusmukusi nepaisant to, kad kinų protėviai išrado popierių, rašalą, šilko verpimą, knygų spausdinimą, kompasą ir paraką?


Mingų dinastijai valdant klestėjo nebent kinų keramika, o šilko gamyba stebino pasaulį. To negalima pasakyti apie jų mokslą. Pastebėtina, kad vienu metu Kinijos svarbiausieji astronominiai instrumentai buvo perkelti iš vienos vietos į kitą ir blogai pastatyti. Mat tuos instrumentus perkėlinėjo ir statė nieko bendro su astronomija neturėję asmenys.

Tėvas Mateo Ričis SJ (Matteo Ricci, 1552–1610) Ordino vyresnybei rašo laiškus, prašydamas siųsti į Kiniją gabius astronomus. Ir pats jis buvo labai gabus astronomas.


Ar jis buvo pirmas tikras europie-
tis astronomas, atvykęs su misija į Kiniją?


Visi jėzuitai gaudavo labai gerą išsilavinimą, studijuodavo matematiką, fiziką, astronomiją, M. Ričio laikais daugelis į astronomiją besigilinančių jėzuitų jau buvo atmetę Ptolomėjaus astronomijos teoriją ir perėję prie danų astronomo, astrologo ir alchemiko Ticho Brahės (Tyho Brahe, 1546–1601) teorijos. O pastarojo astronomijos teorija jau vedė laipteliu aukštyn heliocentrinės Mikalojaus Koperniko sistemos link. Tichas Brahė įsivaizdavo, kad Žemė nejuda, yra centras, bet planetos sukasi aplink Saulę, o ši skrieja aplink Žemę. Vis dėlto Tichas Brahė atmetė Koperniko teo-riją, nes jokių įrodymų, kad Žemė sukasi aplink savo ašį ir skrieja aplink Saulę, dar nebuvo. Kaip tikras mokslininkas jis ir turėjo atmesti Koperniko sistemą, nes be tikrų įrodymų priimti tegul ir teisingą pasaulėvaizdį negalėjo. Tačiau paties Ticho Brahės skaičiavimai ir planetų judėjimo trajektorijos nepaneigiamai rodė, kad Merkurijus, Venera, Marsas ir kitos planetos tikrai skrieja aplink Saulę.

Grįžkime prie Mateo Ričio kreipimosi į Jėzuitų ordino vyresnybę. Prašymas neliko be atgarsio. Porai metų praėjus į Kiniją atvyksta italas jėzuitas Sabatino de Ursis. Jis pirmą kartą viešai paskelbė, kad 1610 m. įvyks Saulės užtemimas. Kinų astronomai neigė galimą užtemimą, bet jis įvyko, kaip ir prognozavo Sabatino de Ursis.


Šis faktas turėjo padarinių tolesnei Kinijos astronomijos raidai?


Vienas pirmųjų į katalikybę atsivertusių kinų, M. Ričio draugas Siu Guangqi, žymus valdininkas to meto kinų diduomenės hierarchijoje, pasiūlė imperatoriui leisti jėzuitams pakoreguoti Kinijos kalendorių. Iš tikrųjų – reformuoti kalendorių. Nepamirškime, kad 30 metų prieš šiuos įvykius garsus matematikas ir astronomas jėzuitas Kristoferis Klavijus (Christopher Clavius, 1538–1612) buvo reformavęs Julijaus Cezario kalendorių, pagal kurį gyveno Europa. Tai štai aukšto lygio mandarinas, priėmęs krikščionybę, pasiūlė imperatoriui kinų kalendoriaus reformą atiduoti į jėzuitų rankas.


Ką galima pasakyti apie senąjį kinų kalendorių?


Tai buvo Saulės ir Mėnulio kalendorius, dviejų labai skirtingų kalendorių derinys, todėl kinų kalendorius nuolat keldavo didelių problemų. Kinų kalendorių sudarė 12 mėnesių po 30 dienų. Kasmet susikaupdavo po 5 papildomas dienas, kurias reikėjo kažkur dėti. Šis kalendorius buvo sunkiai suderinamas su metų skaičiavimo kalendoriumi. Reikėjo sudaryti vieną kalendorių, bet tam reikėjo įveikti daugybę sunkumų.

Imperatorius Wan Li buvo beveik sutikęs, kad jėzuitai imtųsi kalendoriaus tobulintojų vaidmens, bet pasipriešino tie asmenys, kurių interesai buvo užgauti. Pasipriešinimas buvo toks didelis, kad 1616 m. peraugo į riaušes prieš krikščionis ir jų norimą keisti kalendorių. Krikščionys pradėti persekioti, įvairiose imperijos vietose kilo neramumų, dėl visų Kiniją ištinkančių krizių ir kitų bėdų apkaltinti krikščionys.

Vargšas Sabatino de Ursis 1617 m. buvo ištremtas už Kinijos, į Makao, portugalų uostą Kinijos pasienyje. Jėzuitai buvo išvaikyti, kai kurie suimti, senąjį kalendorių teko palikti ramybėje. Pradėtoji reforma nebuvo baigta, nes po trejų metų italas jėzuitas de Ursis miršta. Tais pačiais 1620 m. miršta ir imperatorius. To meto reforma nepavyko, kalendoriaus reikalai buvo atidėti.

Naujasis imperatorius, kuris mums nėra reikšminga figūra, valdė tik septynerius metus, į jo vietą atėjo naujajam kinų kalendoriui ir astronomijai išties svarbi asmenybė. Bet pačioje pradžioje imperatoriaus Chogzhen (Chung chen) valdymo metu (1627–1644) 1629 m. įvyko Saulės užtemimas, teisingai prognozuotas jėzuitų astronomo Johano Šreko, o susirūpinęs mandarinas, kuris buvo pakviestas užimti dar aukštesnes pareigas imperijoje, vėl paragino imperatorių leisti jėzuitams reformuoti kalendorių. Tiesa, prarasta 15 metų, tačiau kalendoriaus reformos reikalai vėl pajudėjo iš mirties taško. M. Kopernikas (1473–1543). Netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys Koperniko teoriją, pradeda iš lėto kauptis ypač po teleskopo atradimo, bet galutiniai pasirodys tik po 200 metų

Truputį pasisukime į Europą, iš kurios 1618 m. į Kiniją išvyko 23 jėzuitai. Tik 7 pasiekė Makao, esantį Kinijos pasienyje. 10 jėzuitų teko palikti Goa mieste Vakarų Indijoje, nes jie buvo nepaprastai išsekę. Maisto trūkumas, skorbutas ir kitos ligos jėzuitų gretas labai išretino. Laimei, du labai gabūs žmonės išgyveno: Johanas Šrekas (Johann Schreck, 1576–1630) ir Johanas Adamas Šal fon Belas (Johann Adam Schall von Bell, 1592–1666). Jie verti išsamesnio pristatymo.

J. A. Šal fon Belas buvo aukštos kilmės, įstojęs į Jėzuitų ordiną turėjo atsisakyti aukšto luomo statuso, taip pat kaip ir turto. Johanas Šrekas buvo šveicarų, o gal vokiečių kilmės jėzuitas. Kaip penkios šalys savinasi mūsiškį Ignotą Domeiką, taip ir J. Šreką nori savintis ir vokiečiai, ir šveicarai, gal dar kitos tautos. J. Šrekas buvo geras G. Galilėjaus draugas. Jam yra tekę gyventi Romoje, būti pirmuoju tikruoju mokslinės draugijos Lynx’o akademija (lynx angl. lūšis, - red. pastaba) nariu. Galilėjus taip pat buvo šios akademijos narys. J. Šrekas buvo aukšto lygio mokslininkas – matematikas, fizikas, astronomas. Jo buvimo istorija Kinijoje labai svarbi. Įdomu, kad oficialiai pirmasis teleskopas Kinijoje užfiksuotas 1619 m. ir būtent Johanas Šrekas atvežė pirmąjį teleskopą į Kiniją. Imperatorius Wan Li (1563–1620, valdymo metai nuo 1572 m.) buvo palankus jėzuitams ir krikščionybei


Ne Mateo Ričis?


Kai Mateo Ričis vyko į Kiniją, teleskopas dar nebuvo išrastas. Buvo kiti prietaisai, kuriais naudojosi astronomai. Atsivežęs į Kiniją pirmąjį teleskopą J. Šrekas teisingai prognozavo – 1629 m. birželio 21 diena vykstantį saulės užtemimą. Dėl tos sėkmės jėzuitai įveikė kinų astronomus ir gavo teisę modernizuoti kinų kalendorių. Jau minėtasis mandarinas pasitelkė jėzuitą Johaną Šreką tobulinti kalendorių. Bet visa tai viešai niekur nebuvo skelbta – paslaptis. Bijota galinčių kilti neramumų.


Kalbant šiuolaikine kalba, jėzui-tai laimėjo konkursą modernizuoti kinų kalendorių.


Tą teisę įgijo pats J. Šrekas 1629 m., ėmęsis antrosios kalendoriaus reformos, t. y. praėjus 10 metų nuo jo atvykimo į Kiniją. Gaila, bet J. Šrekas po metų mirė ir jau kiti jėzuitai tęsė jo pradėtąjį kalendoriaus modernizavimo darbą.