Andrius Rudamina: tarp legendos ir tikrovės

1641 m. įvyksta eilinis teisingai jėzuitų apskaičiuotas Saulės užtemimas. Tai J. A. Šal fon Belo pasitvirtinusi prognozė. Savo prognozę pateikė ir kinų astronomai, bet valandą tiksliau apskaičiavo jėzuitai. Užtemimą stebėjo imperatorius, kuris jau buvo nusiteikęs leisti jėzuitams vadovauti ir imperatoriškajai astronomijos observatorijai. Tačiau vėl įvyko chaosas. 1644 m. Pekiną užima mandžiūrai, paskutinis Mingų dinastijos imperatorius nusižudo nenorėdamas patekti į nelaisvę. Kinijos soste įsitvirtina (1644–1911) Mančžu dinastija. Nutrūksta kinų kalendoriaus reformavimo darbas. Laimei, jėzuitas Šal fon Belas vėl teisingai prognozuoja dar vieną Saulės užtemimą, įvykusį 1644 m. rudenį, ir jaunas Mandžiūrų dinastijos kinų imperatorius paskiria jėzuitus vadovauti astronomijos observatorijai ir kalendoriaus reformai. Jėzuitai tuo užsiiminės 161 metus – iki 1805 m., kai mirs paskutinis Kinijoje išlikęs jėzuitas.

Kas lėmė, kad Sabatino de Ursio, Johano Šreko, J. A. Šal fon Belo ir kitų jėzuitų astronomų prognozės buvo tikslesnės už kinų astronomų, kas nulėmė jų daug aukštesnę mokslo kokybę?

Jėzuitų pranašumas astronomijos prognozės dalykuose buvo panaudojamas iš Koperniko knygos sudarytom lentelėm ir su Keplerio dėsniais bei jo apdorotais Tycho Brahės labai tiksliais daviniais, kurie buvo publikuoti Keplerio 1627 m. (Rudolphine Tables). Kepleris, kaip ir Galilėjus, buvo Koperniko šalininkas.

Visiškai pamiršome mūsų vargšą Andrių Rudaminą.

Ne visai pamiršome. Tiesiog bandome atsakyti į klausimą, ar Rudamina rizikavo savo gyvybe, o gal ne, kai kalbėjo apie astronomiją, kuri buvo imperatoriaus aplinkos, o ne paprastų mirtingųjų užsiėmimas. Rudaminos drąsą būtų galima paaiškinti tokiu spėjimu: jis žinojo, kad greitai mirs, nes po penkių mėnesių 1631 m. iškeliavo į anapusinį pasaulį. Galimas ir kitas variantas: tuo metu jėzuitai iš kinų imperatoriaus buvo gavę teisę reformuoti kalendorių. Į Pekiną jau buvo atvežtas teleskopas ir padovanotas imperatoriui. Tad gal mūsų Rudaminai jau nereikėjo rizikuoti. Galbūt naudodamasis jėzuitų komunikacijos tinklu jis net žinojo, kad nuo 1629 m. rudens jėzuitai gavo teisę reformuoti kalendorių.

Po A. Rudaminos mirties tą teleskopą J. Aleni demonstravo kinų krikščionių bendruomenei du kartus Pietų Kinijos Fukieno provincijoje. Tačiau Rudamina buvo pirmasis, kuris tą teleskopą buvo pradėjęs kinams demonstruoti Pietų Kinijoje. Kyla klausimas, iš kur jis tą teleskopą gavo, kokiais keliais šis instrumentas į Kiniją pateko?

Šiemet sukanka 400 metų, kai buvo išrastas teleskopas (1609 m). Vertinant griežtai, Galileo Galilėjus teleskopo neišrado, o veikiau patobulino ir pritaikė stebėti dangaus kūnams.

Ligi tol buvo naudojamas ne dangaus kūnams stebėti?

1608 m. Olandijoje du asmenys beveik tuo pačiu metu paprašė jiems išduoti patentą dėl teleskopo, kurį vadino spyglass – tai specialus žiūronas, per kurį žiūrima viena akimi. Jis buvo skirtas priešo kariuomenės išsidėstymui stebėti. Patentas olandams nebuvo išduotas, jiems buvo paaiškinta, kad tai esąs visiems gerai žinomas dalykas. Visai galimas daiktas, kad dar seniau tokia stebėjimo priemonė buvo taikoma laivyne. Kyla įtarimas, kad portugalai, kurie bandė keliauti aplink Afrikos žemyną į Indiją, jau galėjo naudoti tokią stebėjimo priemonę dar 20 metų prieš dviems olandams panorus gauti patentą. Literatūroje esama užuominų, kad vienas prancūzų kilmės ispanas Barselonoje panašią stebėjimo priemonę jau buvo ištobulinęs.

Bet tai buvo daugiau žiūronas, o ne teleskopas?

Panašu į žiūroną. Tikėtina, kad portugalų laivyne tokie žiūronai buvo naudojami priešo laivams per nuotolį aptikti. Tačiau teleskopą kaip mokslinę priemonę dangaus kūnams stebėti pirmasis pritaikė Galileo Galilėjus ir šiemet minima šio išradimo 400 metų sukaktis.

Grįžkime prie mus dominančio klausimo, iš kur A. Rudamina galėjo gauti teleskopą. Žinoma, kad 1631 m.
gegužės 8 d. A. Rudaminą aplankė grupelė kinų literatų, kuriuos tikriausiai buvo pasiekusi žinia, kad visai neseniai Rudamina gavo naują stebuklingą instrumentą, kuris priartina toli esančius stebimus daiktus. Rytietiškai mandagūs kinai apie tą stebėtiną instrumentą iš pradžių nieko neklausė, o savo atėjimo priežastį nurodė visai kitą: atėjo pažiūrėti styginio muzikos instrumento klavikordo (clavicordium).

Galėtume pasigirti, kad bent šiuo atžvilgiu mūsų protėviai buvo pralenkę kinus, nes dar 1408 m. Vokiečių ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas Vytauto žmonai dovanų atsiuntė klavikordą ir vargonus. Lietuvoje XVII a.
dvaruose ir rūmuose tai jau buvo žinomas muzikos instrumentas.

Andrius Rudamina kinams parodė klavikordą, pagrojo įvairių muzikinių kūrinėlių. Iš Rudaminos kinai išgirsta ir būdingą tokiais atvejais misionierių moralą: norint išgirsti muziką, instrumentą būtina suderinti, kad visos natos būtų teisingai grojamos. Žmogaus smegenys ir siela yra kaip šis klavikordas – norint pasiekti harmoniją, reikia suderinimo.

Galima tik įsivaizduoti, kaip įsidrąsinę svečiai pagaliau prabilo apie svarbiausią savo vizito tikslą: O dabar ar galite parodyti teleskopą?

Klavikordas tikriausiai stovėjo bažnyčioje, nes šiuo instrumentu buvo grojama religinė muzika. Būdami vieni jėzuitai veikiausiai grodavo ir pasaulietinę muziką, nes jėzuitai turėjo ir muzikinį išsilavinimą, daugelis iš jų net patys rašė muziką. Europoje grojama muzika atrodė patraukli ir kitų žemynų, kur misijose dalyvavo jėzuitai, gyventojams – Kinijoje, Paragvajuje.

Žinoma, Rudamina pasinaudojo proga pademonstruoti gautąjį teleskopą. Nepamiršo ir moralo: kalbėdamas apie kitus asmenis – didink jų nuopelnus, kalbėdamas apie savo – sumažink…

1631 m. gegužė – Rudaminai bu-vo likę gyventi vos keli mėnesiai.

Deja, tenka tik apgailestauti. Tais pačiais metais Vilniaus universitete Osvaldas Krygeris taip pat gavo teleskopą ir jį nukreipė į Jupiterio palydovus, su savo studentais apžiūrėjo Mėnulį. Labai įdomu pasiaiškinti, kaip tas teleskopas pasiekė Vilnių. Bet dabar dėmesį telkime į Andriaus Rudaminos teleskopą.

Jo patronas Julius Aleni negalėjo Rudaminai tą teleskopą gauti?

Sunkiai tikėtina, nes J. Aleni iš Italijos į Kiniją iškeliavo 1609 m. kovo mėnesį, kai G. Galilėjus dar nebuvo spėjęs ištobulinti savojo teleskopo.

O kas Aleni trukdė gauti iš Europos teleskopą vėliau? Juk kasmet naujos jėzuitų „partijos“ atvykdavo į Kiniją.

Išties atvykdavo, dažniausiai pirmiausia apsistodavo portugalams priklausiusiame Makao mieste. Jėzuitai iš Europos į Kiniją įveždavo įvairių knygų, instrumentų, net mišioms vyno atveždavo iš Portugalijos. Galėjo užsakyti ir teleskopą, nes jėzuitai šiuos instrumentus Europoje gamindavo, patobulino jų konstrukciją.

Užsiminėte, kad jėzuitai mišioms naudojo portugališką vyną. O kinai XVII a. ar gaminosi vyną?

Kinai turėjo vyno, tačiau jėzuitai sau atsigabendavo labai gero vyno. Yra žinoma, kad keli jėzuitai Kinijoje pradėjo sodinti vynuogynus specialiai vynui gaminti.

A. Rudamina iš Romos į Lisaboną išvyko 1624 m. rudenį, o iš Lisabonos į Kiniją atvyko 1626 metais. Daugiau kaip 15 metų buvo praėję nuo pirmojo G. Galilėjaus pagaminto teleskopo. Mūsų kraštietis turėjo būti susipažinęs su šiuo instrumentu, tad ar negalėjo pats jį atsigabenti į Kiniją?

Romoje A. Rudamina praleido dvejus metus, studijavo teologiją. Turėjo galimybių ne tik susipažinti su teleskopu, bet ir pasiimti kelionei į Kiniją. Versija galima, bet įrodymų neturime.

Po A. Rudaminos mirties J. Aleni du kartus kinams demonstravo teleskopo galimybes, bet kitose vietovėse, pietų Fukieno provincijoje. Tai buvo tas pats teleskopas, kuris priklausė
A. Rudaminai. Visai galimas dalykas, kad jam buvo duota juo naudotis.

Kodėl taip svarbu išsiaiškinti, iš kur teleskopą gavo Rudamina? Juk svarbiausia, kad gavo ir naudojosi, rodė kinams.

Šis žinojimas galėtų gerokai pakeisti jėzuitų įvaizdį Kinijoje. Jie buvo neabejotinai savo epochos pažangūs ir šviesūs žmonės. Teleskopas jėzuitams Kinijoje buvo labai svarbus, nes šis instrumentas jiems padėjo nurungti kinų astronomus ir suteikė teisę – imperatoriaus malonės dėka – reformuoti kinų kalendorių bei vadovauti observatorijai. Nepaisant visų sunkumų jėzuitai Kinijai tą kalendorių padarė.

Ar būtų galima pasakyti, kad
A. Rudamina pridėjo savo ranką prie kalendoriaus kinams sudarymo?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, turėtume išsiaiškinti, kokiems tikslams savo teleskopą naudojo Rudamina. Galimas dalykas, norėdamas patraukti kinus, savo pašnekovus ir į krikščionybę pereinančius kinus. Klavikordas, teleskopas tam labai tiko kaip Vakarų pasaulio technologijos laimėjimai.

Savotiškos kitos religijos išpažinėjų gundymo priemonės.

Galima ir taip pavadinti, nes jėzui-tai tokias gundymo priemones atvirai naudojo. Bet tuose pokalbiuose su kinų literatais nė žodžio nėra apie tai, ką tas teleskopas gali parodyti ir koks jo vaidmuo astronomijoje. Tai buvo diskusijoms pavojinga tema.

Ar yra tekę Rudaminai susitikti su Kinijos imperatoriumi?

Neteko, į Pekiną jis nebuvo pakviestas. Taip pat ir J. Aleni visą savo misionieriaus gyvenimą praleido toli nuo Pekino. Mane gerokai nustebino tai, kad J. Aleni nedėjo pastangų, kad patektų į Pekiną ir imperatoriaus dvarą. O juk buvo labai gerai pasirengęs kelionei į Kiniją ir misionieriaus veiklai. Jis studijavo matematiką, astronomiją ir geografiją Bolonijoje. Mat buvo nusprendęs prašytis į misijas. Aleni taip pat buvo dirbęs astronomijos srityje, pakeliui į Kiniją Goa mieste stebėjo Mėnulio užtemimą. Prieš įvažiuodamas į Kiniją Makao mieste Aleni stebėjo ir Saulės užtemimą. Parašė dvi knygas, skirtas Europos mokslo ir švietimo institucijoms, kinams aiškino, koks yra Europos mokslas, technologijos, bendruomenės ir pan. Vakarų civilizacijos „stebuklą“ jis stengėsi perteikti kinams suprantama kalba. Bet šias knygas parašęs jis atsideda tik misijoms. Tad ir pokalbiuose su J. Aleni kinų literatai jo daug apie Europą neklausinėjo, nes apie visa tai galėjo pasiskaityti jo knygose. Todėl man keista, kad Aleni nedalyvavo kaip mokslininkas Kinijos gyvenime. Būtų galėjęs panaudoti jam žinomą astronominę techniką ir nustatyti kiekvieno miesto geografines koordinates, bet Aleni labiau rūpinosi bažnyčių statyba, misijomis ir pan.

Tai gal ir Rudamina galėjo būti pridėjęs ranką prie bažnyčių statymo Kinijoje?

Įrodymų neturime, bet labai galimas dalykas, kad jis atlikdavo tas funkcijas, kurios tekdavo vėliau į Kiniją atvykstantiems broliams jėzuitams. Norint tapti Tėvu jėzuitu tekdavo studijoms atidėti 14–16 metų ir būtinai baigti teologijos studijas. Tada jėzuitai būdavo įšventinami į kunigus. O broliai – tai dažniausiai amatininkai, specialistai, kurie mažiau studijuoja, bet atlieka daug kitų būtinų darbų. Tai daugiausia aptarnavimo darbai, nes kolegijoje taip pat reikėjo durininko, ekonomo, mūrininko, staliaus, inžinieriaus, sodininko, vaistininko, spaustuvininko ir pan. Tą darbą atlikdavo broliai jėzuitai. Antai Lietuvoje jėzuitai buvo įkūrę 11 vaistinių. Jeigu kas norėdavo pradėti savo verslą, turėdavo išstoti iš Jėzaus draugijos. Būtent vaistininkai daugiausia ir būdavo tais, kurie imdavosi savarankiško verslo. Tokių specia-listų jėzuitai turėjo labai daug, antai Paragvajuje broliai jėzuitai vietinius indėnus išmokė liedinti varpus, statyti iš tašytų akmenų bažnyčias ir panašių naudingų darbų. Kai kurie tų brolių tapo žymūs mokslininkai, ypač botanikos srities, pavyzdžiui, čekas Georgas Juozapas Kamel (Georg Joseph Kamel) iš Brno miesto, kurio vardu pavadinta gėlė kamelija. Mat europiečius pirmasis su šia gėle supažindino Kamel, dirbęs vaistininko darbą Filipinuose. Siųsdavo savo tyrinėjimų medžiagą į Angliją, Prancūziją, kur buvo spausdinami jo moksliniai darbai, o Karlas Linėjus jo garbei pavadino Kamelija.

Vėl labai nutolome ir nuo Rudaminos, ir nuo jo teleskopo.

Iš pateiktų pavyzdžių galima susidaryti įspūdį, kad ir J. Aleni galėjo užsakyti Rudaminai teleskopą. Šių jėzuitų kvalifikacijų pakako stebėti Jupiterio palydovus, žvaigždes, Mėnulio ar Saulės užtemimus. Nors negalime pasakyti, kad tą teleskopą atsivežė būtent Rudamina ar Aleni.

Neturint tikslių duomenų tenka nagrinėti to meto jėzuitų aplinką, kontekstą, nesibodėti ir tam tikromis analogijomis. Jeigu taip, tai kokie ryšiai, santykiai siejo Galileo Galilėjų ir jėzuitus?

Kai G. Galilėjus savo knygelėje paskelbė apie teleskopo atradimą, tai buvo pakviestas į Romą pas jėzuitus, kur buvo iškilmingai priimtas. Jėzuitai patvirtino visus Galilėjaus su teleskopu susijusius atradimus. Tai vyko 1611 m., kai dar buvo gyvas Kristoferis Klavijus (Clavius), garsus jėzuitų matematikas ir astronomas. Jis nerėmė M. Koperniko idėjų, bet pasisakė už Tichės Brahės sistemą, neneigė ir Ptolomėjaus sistemos. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į dar tris astronomus jėzuitus, kurie kartu su Klavijum patvirtino visus Galilėjaus astronominius atradimus 1611 m. Romoje. Vienas iš jų – italas Džiovanis Paolas Lembas (Giovanni Paolo Lembo) jau buvo pasigaminęs teleskopą.

Kitas tame susitikime su Galilėjumi dalyvavęs jėzuitas astronomas Kristoferis Grynbergeris (Christopher Grienberger) gerokai patobulino Lembo teleskopą, pats pradėjo gaminti teleskopams lęšius. K. Grynbergeriui pavyko pagaminti geresnį teleskopą ir už tą, kurį sukūrė G. Galilėjus. Galimas dalykas, kad K. Grynbergeris, kuris Romos kolegijoje (Collegium Romanum) dirbo kaip matematikos dėstytojas, sužinojęs, kad A. Rudamina rengiasi misijai į Kiniją, jam ir padovanojo teleskopą? Dovana išvažiuojančiam misionieriui. Įrodymų neturime, bet kol kas negalime ir paneigti, kad to nebuvo.

Labai graži versija, bet juk ne vienintelė? Kuo daugiau versijų, tuo daugiau abejonių dėl kiekvienos iš jų tikroviškumo.

Jeigu atmestume Grynbergerio „pėdsaką“ mūsų nagrinėjamoje problemoje, tai galėtume sutelkti dėmesį į Lisaboną, Goa ar Makao miestus, kur buvo įmanoma iš jėzuitų Rudaminai teleskopą įsigyti. Pagaliau juk gyvendamas Kinijoje galėjo užsisakyti teleskopą iš Europos. Bet įrodymų taip pat neturime.

Teleskopas juk nenukrito iš dangaus.

Todėl ir nagrinėjame galimus jo atsiradimo Rudaminos rankose variantus. Apie Rudaminą nėra išlikusių jokių dokumentuose užfiksuotų liudijimų. Bet teleskopą Kinijoje turėjo. Todėl reikia toliau šį reikalą tyrinėti.

Romos kolegijos archyvai mums nepadėtų rasti atsakymo į šį klausimą?

Tiek šios kolegijos, tiek dabartinio Gregoriano universitetas, tiek Jėzuitų ordino archyvas Romoje gali būti tas lobynas, kuriame būtų galima rasti daug naudingų mokslo istorijos dalykų. Kai kuriuos jėzuitų istorijos dalykus tyrinėjęs Paulius Rabikauskas SJ yra sakęs, kad gal nieko naujo apie Rudaminą ir nepavyks rasti, nes apie šiuos mums rūpimus dalykus turbūt nieko daugiau archyvuose nėra. Bet P. Rabikauskas keletą naujų dalykų tuose archyvuose apie A. Rudaminą yra radęs. Visi tyrinėtojai iki šiol nė nenuvokė, kad Rudamina turėjo teleskopą. Todėl būtų protinga patyrinėti
K. Grynbergerio korespondenciją, rankraščius ar kitus dokumentus.

Apskritai K. Grynbergeris labai įdomus žmogus, nors buvo ir labai kuklus jėzuitas. Buvo nepaprastai gabus ir įvairiapusiškas. Labai nagingas, galėjo kurti ir gaminti naujus instrumentus, o kartu sugebėjo plėtoti ir teorinius darbus. Tai nepaprastų sugebėjimų mokslininkas. K. Grynbergerio kuklumas ar drovumas stebino: savo parašytus darbus jis dažnai pasirašydavo kitais vardais, kad ir kurio nors savo studento vardu. Mūsų laikų tyrinėtojai dabar atstato jo ranka rašytus rankraščius, kuriuos neva parašė tie asmenys, jo kolegos.

Šiuo požiūriu K. Grynbergeris man primena žymų anglų gamtos tyrinėtoją, fiziką, astronomą ir biologą Robertą Huką (Robert Hooke), kuris sugebėjo gaminti puikius fizikos instrumentus, taip pat atlikti teorinius darbus. Panaši asmenybė Italijoje buvo K. Grynbergeris.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas