Iš triukšmų gausos jis pasirinko tylą

Sičiūnų kaime gimė ir jubiliato Danieliaus brolis Vytautas Gužas (1920 01 02–1949 06 11) – vienas žymiausių Lietuvos partizanų. Kovojo Kęstučio partizanų apygardoje. 1948 m. gegužės 28 d. įkūrus Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, buvo paskirtas jos štabo viršininku. Bendro Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo nutarimu V. Gužui-Kardui suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. Priminsime, kad BDPS buvo karinė ginkluoto pasipriešinimo struktūra, jungusi Lietuvos partizanų karines formuotes.
1949 m. vasario 2–22 d. Šiaulių apskrities (dabar – Radviliškio r.) Minaičių kaime Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje įvyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jo metu Lietuvos ginkluota pasipriešinimo organizacija buvo pavadinta Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžiu (LLKS). Suvažiavime svarstyti 25 klausimai, tarp jų – sąjūdžio politinė programa, ginkluoto pasipriešinimo taktika ir kita veikla. Svarstyti partizanų uniformos, pareigų, laipsnių ženklai ir kiti reikalai. Sudaryta LLKS vadovybė, priimti kreipimaisi į Sąjūdžio dalyvius ir Lietuvos gyventojus.
LLKS Tarybos posėdyje buvo priimta LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija. Joje buvo išdėstytos pagrindinės Sąjūdžio politinės programos nuostatos, pabrėžta, kad okupacijos metu LLKS Taryba yra aukščiausias tautos politinis ir karinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai. Deklaraciją pasirašė 8 posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos vardas Leonardas Grigonis-Užpalis, einantis Pietų Lietuvos partizanų srities vado pareigas Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir LLKS Tarybos Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila.

Deklaracija su kitais Lietuvos partizanų vadų dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo pagrindą, laisvės kovas pakėlė į visai kitą lygmenį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 1999 m. LR Seimas priėmė LLKS Vasario 16-osios deklaraciją kaip Valstybės įstatymą. Šiemet šiai deklaracijai sukako 60 metų.
Štai šios ypatingos svarbos Lietuvos istorijai dokumente – deklaracijoje – yra ir Vytauto Gužo parašas. Jis buvo LLKS Tarybos narys, žuvo 1949 m. birželio 11 d. Jurbarko apskrities Eržvilko valsčiaus Smaidrių kaime. 1949 m. birželio 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Vytautas Gužas-Kardas apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties), o 1998 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Šiuos, 2009-uosius metus, LR Seimas paskelbė Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio metais, tad ar galėjome neprisiminti LLKS Vasario 16-osios deklaracijos signatarų? Simboliška, kad minėdami į mokslo aukštumas kopusio Danieliaus Gužo 80-metį su didžia pagarba prisiminėme ir jo brolio Vytauto Gužo nuopelnus Lietuvai ir žūties 60-ąsias metines. Tai pabrėžė jubiliatą pasveikinę Seimo narys rokiškėnas Algis Kazulėnas, Rokiškio rajono savivaldybės meras Almantas Blažys ir mero patarėjas Antanas Slesariūnas.
Dabar jau turi būti visiškai suprantama, kodėl Lietuvos akustikų sąjungos 20-metis ir jo pirmininko 80-metis buvo paminėti mokslininkams šiek tiek lyg ir neįprastoje vietoje – Vilniaus karininkų ramovėje. O Rokiškyje šiais Laisvės kovų metais buvo iškilmingai paminėtos vieno žymiausių Lietuvos partizanų Vytauto Gužo 60-osios žuvimo metinės.
Danielius Gužas iki 16 metų augo Rokiškio apskrityje, 1944–1945 m. jam teko būti partizanų ryšininku, bet tuo didžiuotis galėjo tik giliai širdyje, nes tokie dalykai buvusioje santvarkoje nebuvo viešinami. Mokydamasis Vilniuje ir Klaipėdoje, studijuodamas Kaune į Rokiškį jei ir atvažiuodavo, tai dažniausiai paslapčiomis, kad piktai akiai neužkliūtų.
LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas priminė ne tik didvyrišką, bet ir tragišką Gužų šeimos gyvenimo tarpsnį okupacijos metais. Sykį broliams Baliui ir Danieliui Gužams paryčiais grįžtant namo sulojo šunys – kažkas ateina. Balys nueina į žvalgybą, netrukus nuaidi šūviai ir Balys žūva.
LLKS abu žuvusius brolius Gužus  – Vytautą ir Balį – įamžino pastatydama jiems kenotafą, nes simbolinėje palaidojimo vietoje jų palaikų nėra.

Prie artimųjų, žuvusiųjų kapo žmonės paprastai nuščiūva, turi ką apmąstyti. Kupina gilios prasmės tyla. Jonas Burokas Danieliaus Gužo likime taip pat įžvelgia labai simbolinę prasmę  – šis žmogus didžią dalį savo mokslinės veiklos skyrė kovai su akustiniais triukšmais, taigi savo siekiu pasirinko tylą. 40 metų dirbdamas akustikos srityje faktiškai juk darė viską, kad mūsų gyvenime būtų daugiau tylos, rimties, harmonijos… Jubiliejaus iškilmėse tylos minute buvo pagerbti du žuvę broliai Gužai  – Vytautas ir Balys. Danieliui Gužui pareikšta LLKS valdybos padėka už laisvės idealų įtvirtinimą, aktyvią patriotinę veiklą stiprinant mūsų Tėvynės pamatus.

40 mokslinės veiklos metų Danielius Gužas atidavė darbams akustikos mokslo sričiai. Tai labai plati veiklos sritis, susijusi su įvairaus diapazono garsų žadinimu, pritaikymu ir tyrimu įvairiose aplinkose. D. Gužui teko dirbti labai plataus spektro virpesių, dar vadinamų akustiniu triukšmu, mažinimo srityse, siekiant pašalinti ar bent sumažinti jų įtaką aplinkai ir žmonėms. Ultragarsininkai daro lyg ir priešingus dalykus: stengiasi sužadinti reikalingus kartais labai plataus spektro virpesius, juos tiria ir pritaiko įvairiems praktiniams tikslams. Tačiau įvairių sričių akustikai vieni kitus, atrodo, gerai supranta. Bent jau Kauno technologijos universiteto Profesoriaus Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo instituto darbuotojai dr. Reimondas Šliteris ir dr. Renaldas Raišutis sugebėjo rasti taiklių ir šiltų žodžių, kurie patvirtina jų kolegiškus ryšius.
Kai D. Gužas ėmėsi iniciatyvos organizuoti iš pradžių Lietuvos akustikų draugiją, vėliau sąjungą, tuometis Kauno politechnikos institutas (dabar Kauno technologijos universitetas) labai aktyviai prisidėjo rengiant pirmuosius naujo darinio dokumentus. K.  Baršausko ultragarso mokslo institutas leidžia mokslinį žurnalą Ultrasound (vyr. redaktorius prof. Rimantas Kažys), kuriam šiais metais sukanka 40 metų. Kaip matome, ištisas sukakčių spiečius. Aišku, jubiliatas D.  Gužas pasinaudojo proga pasveikinti kauniečius. D. Gužas kasmet parašo į šį žurnalą po du straipsnius, rodo gerą pavyzdį ir gerokai jaunesniems kolegoms akustikams.
LŽŪU Senato narys prof. Juvencijus Deikus, dirbantis žemės ūkio triukšmo ir virpesių tyrimo, jų mažinimo srityje, ir Tarptautinio skyriaus vedėjas Minvydas Liegus, įteikė jubiliatui LŽŪU atminimo medalį. J. Deikus prisiminė savo pirmą neakivaizdinę pažintį su D. Gužu, kai vienas kolega paskolino jam D. Gužo 1968 m. parašytą knygelę apie kovą su gamybos triukšmu. D. Gužas buvo vienas pirmųjų šios srities specialistų Lietuvoje, rašydamas straipsnius lietuvių kalba susidūrė ir su terminijos problemomis, kurias jam pačiam ir tekdavo įveikti.
VGTU atstovai Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. Ritoldas Šukys, Živilė Šukienė ir dr. Zigmas Kulaitis prisiminė laikus, kai tuomečiame VISI D. Gužas dėstė darbų saugą. Daugeliui atrodė, kad šią discipliną dėstyti gali kiekvienas. D.  Gužo paskaitose įsitikino, kad tai sritis, kurioje esama daug mokslo. Savo ruožtu temperamentingas jubiliatas labai gyvai reaguodamas į kiekvieno kolegos prisiminimus juos labai vykusiai pratęsdavo, paįvairindamas savo komentarais. Prisiminė, kaip su tuomečiu savo aspirantu Ritoldu Šukiu 1991 m. vyko į pasaulinį akustikų kongresą Japonijoje. Dabar R. Šukys jau vadovauja katedrai, praėjo habilitacijai keliamus reikalavimus.

Lietuvoje dar šeimininkavo Rusijos kariuomenė, teko vykti su rusiškais pasais, bet lietuviai buvo priimti su didžia pagarba kaip nepriklausomos Lietuvos valstybės atstovai. Buvo nuostabu, kad Japonija ir pasaulis taip gerai žinojo, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos akustikų sąjungos prezidentui D. Gužui buvo suteiktas žodis. Jis bylojo tūkstantinei auditorijai, akustikams iš įvairių pasaulio valstybių, o savo prakalbą užbaigė lietuviška daina. Tai nebuvo pernelyg savo gebėjimais pasitikinčio užstalės dainininko išsišokimas: D. Gužas kelis dešimtmečius dainavo garsiajame Varpo chore. Daug kartų ir vėliau teko Lietuvos mokslo ir šalies vardą pristatyti įvairiuose mokslo forumuose JAV, Turkijoje, Norvegijoje. Nors Gužo pavardę toli gražu ne visose šalyse teisingai ištardavo (lietuviška „ž“ būdavo neįveikiama kliūtis), bet visiems buvo aišku, kad tai Lietuvos mokslo atstovas. Važinėdami į tarptautinius kongresus, konferencijas mūsų akustikai pristatydavo ne tik savo mokslinius darbus, bet ir Lietuvą.

Bus daugiau
Gediminas Zemlickas

---

Nuotraukose:

 

Lietuvos akustikų sąjungos prezidentas prof. Danielius Gužas minint jubiliejų

Vytautas Gužas pokario metais ir prieš karą

 

Lietuvos partizanai, 1948 m. : Antanas Liesis-Tonis, LLKS Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, Jonas Nuobaras-Mikas (Lyras), Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, neatpažintas partizanas

Jubiliatą sveikina LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas

Buvęs ilgametis „Varpo“ choro dainininkas Danielius Gužas  jubiliejaus metu pritapo prie choro atliekamų dainų