Lietuvos heraldikos rinkinys Bavarijos valstybinėje bibliotekoje
Patrauk virvelę – išsivynios kamuolėlis Vienas radinys paprastai teikia raktą į kitą. Domina Jūsų naudotas paieškų kelias. Žinoma, jeigu ne paslaptis.
Timptelėjus virvelę pradėjo vyniotis ir kamuolėlis... Iš pradžių radau tik ieškomą XV a. rašytą Ulricho Richentalio kroniką. Ten, kaip žinote, yra trys Lietuvos herbai: du priskiriami Vytautui, vienas – Jogailai, tačiau palyginus su Vašingtono bibliotekoje saugomais, nesunkiai pastebimi tam tikri skirtumai, ypač piešinių spalvos ir jų ryškumas. Pavyzdžiui, Bavarijos valstybinėje bibliotekoje U. Richentalio kronikoje keturių laukų Vytauto Didžiojo herbas papuoštas raudona kunigaikščio kepure (mitra), o Vašingtono Kongreso bibliotekoje esančioje kronikoje tas pats herbas papuoštas mėlyna kepure. Herbų fono spalvos taip pat skirtingos. Bavarijos valstybinėje bibliotekoje esančioje kronikoje herbo laukai – raudono ir geltono fono. Raitelis (Vytis) vaizduojamas raudoname lauke, o Trakų riteris – sodrios geltonos spalvos fone. Vašingtono Kongreso bibliotekos kronikoje Vytis matomas baltame lauke, o Trakų riteris – nesodrios geltonos spalvos lauke. Skiriasi ir Jogailos herbai. Bavarijos valstybinės bibliotekos kronikoje jungtiniame Jogailos herbe baltame lauke matomas raudonas raitelis, o Vašingtono – baltame lauke baltas raitelis. Nors pats herbo piešinys vienodas, t. y. darytas tuo pačiu spaudu ar vieno dailininko ranka pieštas, tačiau jų spalvos skiriasi. Norėčiau pamatyti ir trečiąją išlikusią Richentalio kroniką, saugomą Niujorko viešojoje bibliotekoje. Tai pati ankstyviausia Richentalio kronikos originalo kopija. Įdomu, kokie skirtumai išryškės palyginus visas tris.
Bevartant šią senovinę knygą, kilo mintis Google ieškiklyje įrašyti žodžius „Seniausi Europos herbynai“ ir paieškoti daugiau informacijos apie senovinius Lietuvos herbus. Elektroninėje Vikipedijos enciklopedijoje šią savoką patikrinau dešimčia kalbų, o vokiečių kalba gavau prieigą prie Europos heraldikos tinklalapių, literatūros ir jai skirtų nuorodų į daugelio bibliotekų rinkinius. Tereikėjo paspausti vieną klavišą ir prieš mano akis atsivėrė didžiulis seniausių Europos herbynų sąrašas. Pasinaudojau juo ir patekau į Bavarijos valstybinės bibliotekos Retųjų rinkinių skyrių, prieinamą per skaitmeninę programą.
Kokius svarbiausius herbus ar kitas Lietuvos heraldikos reikšmingas nuotrupas pavyko rasti? Kaip tuos radinius galima vertinti jau dabar, jeigu ir nebuvo laiko išsamiau jų analizuoti?
Ką pavyko rasti? Kelias dešimtis Lietuvai nematytų XV–XVII a. gražiausių, meniškai vaizduojamų Lietuvos valdovų, Lietuvos ir jos žemių spalvotų jų herbų. Seniausias herbynas datuojamas 1475 m., tačiau, ko gero, yra kiek ankstyvesnis, nes fiksuoja XV a. pradžios heraldinius mūsų valdovų simbolius. Kai kurie rastieji herbai Lietuvoje yra ne tik kad nematyti, bet ir nežinomi. Kiek atidžiau juos pastudijuoti dar nebuvo laiko, bet tai galės padaryti ir kiti mokslininkai, specialistai, kalbų žinovai. Svarbiausia tai, kad prie jų matomi įrašai liudija esant Lietuvos ar kurio jos valdovo heraldinius ženklus. Herbai spalvoti, meniški, o tokių iš ankstyvesniųjų viduramžių kol kas daug neturime. Tuo jie ir yra labai svarbūs. Kiek teko girdėti ir skaityti, iki šiol Švedijos, Belgijos ir Prancūzijos herbynuose rastieji Lietuvos simboliai dažnai neturi jokių legendų.
Pavyko gauti visų jų spalvotas kopijas. Kai sudėjau į albumą chronologiškai, eilės tvarka, atsiskleidė visas Lietuvos heraldikos ir mūsų valdovų naudotų simbolių grožis.
Į mūsų Lietuvos istorijos apyvartą įeina Richentalio, Konrado Grünenbergo kronikos. Ar jos jau viską mums atskleidė, ką galėjo?
Esu tikra, kad dar daugiau atskleis ateityje, jei istorikai nepatingės prie tų kronikų pasėdėti. Richentalio kronikos pagrindą sudaro tekstas, 1414–1418 m. Konstance vykusio bažnytinio susirinkimo metu U. Richentalio aprašyti įvykiai. Yra tikrai žinoma, kad Richentalis aprašo Vytauto atvykimą į Konstancą apie 1415-uosius metus. Mūsų istorikai kalba apie tai, kad Vytautas tame suvažiavime iš viso nedalyvavo!
Konrado Grünenbergo kronika pateikia nedaug rašytinės informacijos. Joje registruoti visų Konstanco suvažiavimo dalyvių – karalių, didikų, riterių, bažnyčios hierarchų – heraldiniai ženklai. Pati kronika – labiau herbų sąvadas. Ji įdomi ne tik Lietuvos heraldikai pažinti, kartu tai puiki medžiaga studijuoti XV a. Europos heraldines tradicijas, taip pat susipažinti su daugelio Europos valstybių herbais ir simboliais. Įdomu tai, kad K. Grünenbergas pats buvęs Konstanco miesto nusipelnęs pilietis, miesto tarybos narys, taip pat ir meras. Einant mero pareigas, jam kaip tik ir kilo idėja sutvarkyti miesto Rotušėje saugomus Konstanco suvažiavimo dokumentus ir tokiu būdu kaip nors įamžinti to įvykio dalyvius. Taigi nevertėtų abejoti
K. Grünenbergo šaltinių patikimumu. Jo dėka gimė kronika, kurioje iki mūsų dienų buvo išsaugoti du labai įspūdingis ir meniški Vytauto Didžiojo herbai.
Laikas nupūsti dulkes nuo senų foliantų Kokie kiti herbynai ar kronikos mūsų tyrinėtojų nėra išsamiau tyrinėti, ką dar būtų galima ištraukti į dienos šviesą?
Šiuo metu turiu apie 100 senųjų herbynų ir kronikų, saugomų vien Miuncheno Bavarijos valstybinėje bibliotekoje, sąrašą. Sujungus kitus Vokietijos ir kituose Europos bibliotekose saugomus herbynus, sąrašas šokteli iki 150. O rasti galima daug įdomių dalykų, ir ne vien apie herbus.
Visko išvardyti nėra galimybių, tačiau kai kuriuos įdomesnius atvejus ir Lietuvos herbo atvaizdus, be jau anksčiau minėtųjų, vertėtų paminėti.
Seniausias mus dominantis herbynas datuojamas 1475 metais. Jame matomas Vytis greičiausiai pristatomas kaip karaliaus Jogailos simbolis.
Reiktų paminėti Nikolaus Bertshi 1515 m. herbyną (Wappenbuch besonders deutscher Geschlechter), kuriam išsaugotas gražiausias Lietuvos herbo eskizas su įrašu Das Ladislaus von Reisen.
1530 m. datuojamame vokiškame herbyne (Sammelband mehrerer Wappenbücher) mums įdomūs galėtų būti keli su Lietuva sietini herbai. Visi jie skirtingi, tačiau labai meniški, o svarbiausia, kad mūsų istorijose, ko gero, ir nematyti, ir negirdėti. Čia pat šiame herbyne yra ir trys Rusiai priskiriami atvaizdai, kurių legendose vienaip ar kitaip paminėtas Lietuvos vardas, o Rusios valdovų herbai giminystės ryšiais siejami su Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos šalių kilmingaisiais.
1508–1551 m. herbyne nuo mūsų tyrinėtojų slepiasi gražiausias Stepono Batoro jungtinis Lietuvos–Lenkijos herbas. Lietuvos raitelio raudoname skyde aiškiai matomi balti Gedimino stulpai.
1554–1568 m. Šventosios Romos imperijos Niurnberge spausdintame herbų sąvade (Wappenbuch des Heiligen Römishen Reiches) randame Lenkijos karaliaus herbą, kuriame vaizduojamos jo valstybės žemės. Mėlyname skyde – LDK herbas: baltas raitelis, laikantis baltą skydą su raudonu dvigubuoju kryžiumi.
Ne mažiau įdomus 1583 m. Vokietijos valdovų ir Europos karalių, didikų, popiežių, kardinolų, vyskupų (Grosses Wappenbuch, enthaltend die Wappen der deutschen Kaiser, der europäischen Königs- und Fürstenhäuser, der Päpste und Kardinäle, Bischöfe, und Äbte...) herbynas. Jame daug įdomios heraldinės medžiagos ir mūsų tyrinėtojams. Šalia daugelio meniškai pavaizduotų herbų lengvai surasime Lietuvos, Volynės, Polocko, Palenkės, Žemaitijos, Kuršo, Livonijos, Revelio (Talino), Rygos miestų ir net kunigaikščių Radvilų herbus. Tačiau didžiausią dėmesį patraukia keturi skandinaviški herbai, kuriuose randame herbą su raiteliu, vaizduojamu labai panašiai kaip ir mūsų Vytis.
Na,o XVI a. pirmosios pusės herbynas (Wappenbuch, Süddeutschland 1), pripildytas meniškų Šventosios Romos imperatorių portretų, jų herbų, pasirašytas paties herbyno sudarytojo, saugo keletą nematytų atvaizdų, manau, galinčių neabejotinai papuošti Lietuvos heraldikos istoriją. Po visų svarbiausiųjų imperijos herbų tyrinėtojų dėmesio laukia karaliaus Vytauto herbas, kurį apibūdina gana įspūdinga valdovo legenda – „Kunig von (Osthwide?) wittalden. Kunig zu Bollandes“. Iliustracijos dešinėje baltame skyde vaizduojamas viduramžių šarvuotas riteris pakeltu kalaviju, rankoje laikantis mėlyną skydą, už jo matomi lyg ir valdovo rūmų vartai. Gal tai nuoroda į Gedimino stulpus? Virš herbų matomas erelis tėra tik puošybos elementas, o ne Lenkijos simbolis. Tolesniuose herbyno puslapiuose toks pat erelis puošia Portugalijos ir kitų valstybių herbus. Herbyne pamatę baltą erelį nepulkime jo sieti su Lenkijos karūnos globa.
Tęsdami pažintį su šiuo senu herbynu, rasime dar keletą mums priskirtinų herbų. Viename jų vaizduojamas Senosios Lietuvos herbas (bajoriška kepurė?), apie kurį sužinojome iš K. Grünenbergo herbyno. Prie jo užrašas – Litto. Tuoj po juo – kitas Lietuvai priskiriamas herbas. Prie jo esantis įrašas byloja, kad tai Vytauto Didžiojo herbas. Tai tas pats herbas su Vytimi ir juodu raiteliu, besiremiančiu į mėlyną skydą, kurį 1480 m. herbyne buvo pavaizdavęs K.Grünenbergas.
Kitas XVI a. herbynas suteikia žinių apie Prancūzijos karališkojo Šv. Mykolo (Order of St. Michael) ordino kavalierius. Tarp kavalierių – Lietuvos–Lenkijos jungtinės valstybės soste paskutinysis Jogailaitis karalius Žygimantas Augustas. Šioje herbyno iliustracijoje – Lietuvos–Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto herbas, apjuostas Šv. Mykolo ordino regalijomis. Šiuo atveju įdomu tai, kad karaliaus herbas vaizduojamas ne visai tradiciškai: pirmajame lauke – lietuviškas Vytis, o ne lenkiškas erelis.
Minėtinas 1600 m. leistas herbynas, išsaugojęs kai kuriuos Lietuvos heraldikos istorijos fragmentus. Jame vaizduojami du Lietuvos–Lenkijos jungtinės valstybės herbai ir vienas Lietuvos herbas su Vytimi. Prie jo įrašas Littan.
Dar gal vertėtų paminėti J. G. Redinghoven XVII a. herbyną, kuriame rasime karaliaus Kazimiero jungtinį herbą su labai meniškai vaizduojamu Vyčiu. Čia pat kitame puslapyje Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio 1492 m. palikuonių genealogija.
Knieti stabtelėti prie Johano Gotfrydo (Johan Gottfried) herbyno, datuojamo XVII a. pabaiga. Jame ne tik šiais metais nemažai minimas Šv. Brunonas, bet yra ir daugiau įdomios medžiagos. Herbynas turi daugiau kaip 850 puslapių, išsaugojusių kelis mūsų istorijai įdomius herbus: Zigmanto Vazos sūnaus, Švedijos princo, Vroclavo ir Plocko vyskupo bei Opolės kunigaikščio Karolio Ferdinando (1612–1634) ir jo brolio Švedijos princo, Lenkijos kardinolo, Varmijos ir Krokuvos vyskupo Jono Alberto heraldinius simbolius. Abiejuose herbuose matomas ir Lietuvos simbolis Vytis.
Gvildenantieji gotų kilmės klausimus šiame herbyne galėtų susipažinti su Švedijos karalių genealoginiu medžiu ir čia pat pristatoma jų kilme.
Ir ką pasakytumėte pabaigai?
Manau, netikėtai šią vasarą atsivėrusi įdomi heraldinė medžiaga nudžiugins ne vieną Lietuvos istorijos mylėtoją, praturtins mūsų heraldikos istoriją, o tyrinėtojams suteiks galimybę prisiliesti prie tolimos mūsų valstybės ir jos simbolių praeities. Čia pristatyta medžiaga – nauji faktai Lietuvos istorijai, kol kas dar mažai tyrinėti. Galbūt tyrinėtojams tai bus gera paskata sugrįžti prie labiau istoriškai motyvuoto Lietuvos herbo vaizdavimo mūsų valstybinėje simbolikoje – valstybės herbe, istorinėje vėliavoje ir tautinėje heraldikoje. Gal šie simboliai ras savąją nišą ir atstatomuose Lietuvos valdovų rūmuose?
Klausimus teikė Gediminas Zemlickas Redakcijos prierašas: Trumpame pašnekesyje neįmanoma aprėpti visų svarbių klausimų ir į juos atsakyti. Skaitytojams, kuriems kiltų abejonių ar klausimų, galima kreiptis tiesiogiai į Violetą Rutkauskienę el. paštu: aviv2008@att.net
Nuotraukose:
Vytauto Didžiojo herbas K. Grünenbergo 1480 m. kronikoje. Bavarijos valstybinė biblioteka, Miunchenas, Vokietija
Vytis jungtiniame Lietuvos–Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio herbe. J. G. Redinghoven herbynas XVII a., Bavarijos valstybinė biblioteka, Miunchenas, Vokietija
Lietuvos hercogo herbas K. Grünenbergo 1480 m. kronikoje. Bavarijos valstybinė biblioteka, Miunchenas, Vokietija
Vytis Stepono Batoro jungtiniame Lietuvos–Lenkijos herbe. XVI a. antrosios pusės herbynas. Bavarijos valstybinė biblioteka, Miunchenas, Vokietija
Lietuvos valdovo herbas 1530 m. Augsburge leistame herbyne (Sammelband mehrerer Wappenbucher). Bavarijos valstybinė biblioteka, Miunchenas, Vokietija
