EMERITAS NEPALIEKA KOVOS LAUKO

Prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas

Senovės Romoje titulas emeritus buvo taikomas kariams ir jūreiviams, kurie atlikę savo tarnybą grįžo iš kovos laukų bei žygių ir buvo pripažinti esą patyrę ir įgudę. Panašią prasmę emerito terminas ilgą laiką turėjo ir anglų kalboje – apibūdino nusipelniusius jūreivius. Tik 1823 m. Oksfordo žodyne pirmąkart paminėtas emerito profesoriaus terminas, kurį imta taikyti akademinės bendruomenės nariams, nusipelniusiems savo „kovos lauke“ – mokslinių tyrimų ir studijų srityse.

Association of Retirement Organisations in Higher Education (AROHE): www.arohe.org/september07.pdf

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus emerito Algirdo Eduardo Čižo, rugsėjo 16 d. mininčio 80 metų jubiliejų, veikla (jo „kovos laukas“) ne kartą buvo aprašyta ir aptarta. Todėl čia dera tik trumpai apžvelgti tai, kuo jubiliatas domėjosi ir ką nuveikė.

Gimęs ir augęs palei pat Anykščius, Antano Baranausko klėtelės kaimynystėje, 1947 m. baigęs Anykščių gimnaziją, gabus ir tiksliesiems, ir humanitariniams mokslams, Algirdas turėjo rinktis. Matyt, nesuklydo pasirinkęs inžineriją, juolab kad sugeba šią sausoką profesiją sušvelninti savo veikla kalbos, terminologijos srityje, teatro ir literatūros potraukiais.
A. Čižas įstojo į Kauno universiteto (vėliau – Kauno politechnikos instituto) Statybos fakultetą. Studijas 1952 m. baigusiam Algirdui atsirado galimybė pritaikyti abu savo polinkius – techninį ir humanitarinį, nes buvo nukreiptas dirbti į Valstybinę politinės ir mokslinės literatūros leidyklą. Čia jam teko kurti Techninės literatūros redakciją, būti pirmuoju jos vedėju. Leidykloje A. Čižas įgijo pirmuosius pagrindinius redagavimo ir vertimo įgūdžius, kuriuos vėliau tobulino redaguodamas enciklopedijas ir mokslo leidinius. Šio „kovos lauko“ – literatūros veiklos – emeritas nepalieka ligi šiol.

Kiti, matyt, svarbiausi būsimojo emerito „kovos laukai“ – mokslinė ir pedagoginė veikla – siejosi su aukštuoju mokslu. Porą metų dėstęs valandininku Statybos technikume, nuo 1963 m. vasario – Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, A. Čižas visą savo veiklą siejo su Vilniuje augančia aukštąja technikos mokykla, kuri keitė savo vardus – nuo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) iki dabartinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Algirdas Čižas aktyviai įsijungė į akademiko Aleksandro Čyro suburtą ir plėtojamą mokslo tyrėjų būrį, kurį vienijo pagrindinė kryptis – matematinio programavimo teorijos ir metodų taikymas konstrukcijų skaičiavimui ir optimizavimui, vieną po kitos apgynė technikos mokslų kandidato (1967) ir technikos mokslų daktaro (1974) disertacijas, jam buvo suteikti docento, profesoriaus ir pagaliau profesoriaus emerito (2001) vardai.

Abiejų A. Čižo disertacijų temos apėmė ir dalį jo vadovaujamos VGTU Medžiagų atsparumo katedros mokslinio darbo Matematinio programavimo teorijos ir metodų taikymas optimizuoti sistemoms, kurių deformacijas reikia riboti ir kurios pagamintos iš plastinės stiprėjančios medžiagos. Šia tema
A. Čižas yra paskelbęs kelias dešimtis mokslinių straipsnių, buvo kelių tarptautinių konferencijų Optimizacijos ir patikimumo problemos statybinėje mechanikoje organizacinių ir mokslinių komitetų vienas iš vadovų.

Ilgametis Medžiagų atsparumo katedros vedėjas prof. A. Čižas kryptingai vadovavo medžiagų atsparumo (medžiagų mechanikos) dėstymo metodikos tobulinimo darbams: tikslino uždavinių sprendimo metodiką, organizavo katedros dėstytojų metodinį seminarą, skatino dėstytojų pastangas naudoti kompiuterines technologijas studijų užduotims rengti ir studentų atliktiems darbams tikrinti. Siekė, kad katedros dėstytojai būtų reiklūs ir sau, ir savo studentams. Itin griežtai Algirdas smerkė dėstytojų taikstymąsi su studentų nesąžiningumu. Nors katedra, reikliai vertindama studentų pasiekimus, garsėdavo gana dideliu skolininkų skaičiumi, nebuvo girdėti studentų skundų dėl neteisingų vertinimų. Profesoriaus lietuvių ir anglų kalbomis skaitomos medžiagų mechanikos paskaitos buvo įdomios, suprantamos ir studentų mėgstamos. Vaizdūs ir studentų lengvai suprantami yra
A. Čižo vadovėlis Medžiagų atsparumas. Konstrukcijų elementų mechanika (1993) ir su kolegomis Vytautu Viršilu ir Jonu Žekevičiumi parengtas uždavinynas Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas (1985).
Prof. A. Čižas buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentiškų medžiagų atsparumo (medžiagų mechanikos) olimpiadų įkvėpėjas ir organizatorius.

Prof. A. Čižui visada rūpėjo aukštojo mokslo organizavimo ir studijų kokybės problemos. Nors jis pats teigia nemėgstąs administracinio darbo, 1976–1994 m. konkurso tvarka buvo renkamas Vilniaus inžinerinio statybos instituto bei pertvarkyto Vilniaus technikos universiteto Medžiagų atsparumo katedros vedėju, o 1980–1987 m. išrinktas Statybos fakulteto dekanu, 1989 m. VISI tarybos pirmininku, Universiteto laikinosios tarybos pirmininku. Lietuvai atgavus nepriklausomybę jo darbuose ėmė vyrauti aukštojo mokslo problemos. 1989 m. jis buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą, vadovavo jo Švietimo komisijai, vėliau koordinavo aukštąjį mokslą reglamentuojančių valstybinių dokumentų projektų rengimą. A. Čižas daug metų buvo aktyvus Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisijos narys, šios komisijos pirmininko pavaduotojas. 1995–2001 m. vis dar tebedirbdamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Medžiagų atsparumo katedros profesoriumi vadovavo Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtam Studijų kokybės vertinimo centrui, kelerius metus – Studijų kokybės ekspertų tarybai. Aktyviai dalyvavo tarptautiniuose Phare projektuose, skirtuose studijų kokybei gerinti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse (buvo projektą vykdžiusio tarptautinio konsorciumo vadybinės grupės narys). 1998 m. koordinavo Baltosios knygos Lietuvos aukštasis mokslas projekto rengimą, buvo vienas šio projekto autorių. Kaip ekspertas ar net ekspertų grupių pirmininkas aktyviai dalyvavo neuniversitetinio aukštojo mokslo (kolegijų) kūrimo ir įtvirtinimo procese, vadovavo ekspertų grupei, kuri rengė Bendrąjį technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentą.
A. Čižas yra studijų krypčių reglamentų bei programų aprašų rengimo koordinacinės grupės narys, 2003–2005 m. vadovavo Aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komisijai.

Labai savita prof. A. Čižo literatūrinė veikla – redagavimas, vertimai, terminologiniai darbai. Daugelis jaunų kolegų, savo rankraštyje nagrinėdami Algirdo padarytas pataisas ir pastabas, gavo pirmąsias straipsnių rašymo pamokas. A. Čižas buvo Lietuvos mechanikos rinkinio redakcinės kolegijos atsakomasis sekretorius ir faktiškai pagrindinis redaktorius. Per 1967–1994 m.
išleisti 33 šio rinkinio numeriai, kuriuose publikuoti pagrindiniai Lietuvos mokslininkų darbai mechanikos srityje. Nutraukus šio žurnalo leidimą, profesorius buvo pakviestas į naujų Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų Journal of Civil Engineering and Management, Mechanika, Aukštojo mokslo kokybė redaktorių tarybas.

Išleista keletas knygų (daugiausia technikos tema, tačiau yra ir grožinės literatūros), kurias iš rusų kalbos išvertė A. Čižas. Profesorius nuolat rūpinosi technikos terminija, paskelbė keletą straipsnių terminologijos klausimais, kartu su Algirdu Jurevičiumi išleido Aiškinamąjį tekstilės terminų žodyną (1962), parengė daugiakalbio aukštojo mokslo leksikono lietuviškąją dalį Lithuania. Multilingual Lexicon of Higher Education (1996), recenzavo įvairių kitų technikos sričių terminų žodynus. Kaip technikos terminologijos atstovas profesorius ilgą laiką buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys.

Profesorius emeritas Algirdas Eduardas Čižas, nors jau pakankamai nusipelnęs visose veiklos srityse, nepalieka savo „kovos laukų“. Jis aktyviai seka savo kolegų mokslinius tyrimus, noriai padeda jaunesniesiems tyrėjams, savo pedagoginę patirtį įkūnija studentams skirtuose leidiniuose: 2008 m. išleistoje mokomojoje knygoje anglų kalba Mechanics of Materials. Study guide ir tais pačiais metais pasirodžiusiame naujoviškame elektroniniame medžiagų mechanikos vadovėlyje.

Jau kelis dešimtmečius bendrauju su prof. A. Čižu – susėdame prie neišspręstų mechanikos problemų, elektroniniu paštu keičiamės rengiamų publikacijų projektais, aptariame ir studijų reikalus, ir gyvenimo aktualijas. Jubiliato asmenybe visi žavimės iki šiol. „Man gera, kai pajuntu, kad kam nors kitam padariau gera“, – kartais prasitaria profesorius. Tai optimistas, tikintis šviesia žmogaus prigimtimi, amžinais moralės dėsniais. Net tada, kai lieka nesuprastas... Visiems mums malonu, kad pasiekęs gyvenimo brandą prof. A. Čižas išliko aktyvus daugelyje
gyvenimo sričių.

Geriausios kloties Jums, gerbiamas Jubiliate!

VGTU Algirdo Eduardo Čižo jubiliejui paminėti išleido leidinį Algirdas Eduardas Čižas. Gyvenimo puslapiai ir bibliografinė rodyklė (Habilituoti daktarai. Vilnius: Technika, 2009. 108 p.).

Nuotraukose:

Profesorius Algirdas Eduardas Čižas

Profesoriui A. E. Čižui skirtas jubiliejinis leidinys ir bibliografinė rodyklė