Andrius Rudamina: tarp legendos ir tikrovės

Kokia bausmė skirta pralaimėjusiam astronomui?

Jam buvo pritaikyta ta pati mirties bausmė kankinant, kurią imperatorius buvo paruošęs J. A. Šal fon Belui.

Teisingumas pagal XVII a. kinų tradicijas. O jeigu jėzuitai būtų pralaimėję?

Jėzuitai nė karto nepralaimėjo. Jėzuitų išlikusioje bibliotekoje Pekine esama įrodymų, kad Keplerio sukurtas Rudolfo lenteles į Kiniją jėzuitams atsiuntė ne kas kitas, o Mykolas Smoguleckis, kuris tuo metu buvo Makao uoste. Mūsų pasakojime minėjome, kad Smoguleckis kinus išmokė naudotis logaritmais.

Galima būtų pasakyti, kad Smoguleckio atsiųstos Rudolfo lentelės išgelbėjo daugeliui jėzuitų gyvybes.

Dar galima pridurti, kad daug jėzuitų Kinijoje XVII a. buvo M. Koperniko sistemos šalininkai, nors garsiai to ir neteigė. M. Smoguleckis labai didžiavosi, kad M. Kopernikas yra jo tėvynainis, kilęs iš Varmijos. Mat Smoguleckis į jėzuitų naujokyną įstojo Krokuvoje, kur studijavo M. Kopernikas.

Roma labai toli nuo Kinijos, reikėjo kone dvejus metus keliauti pirmyn ir atgal, tad inkvizicijos ranka Kinijos nesiekė, pagaliau imperatorius nebūtų leidęs jiems čia įsitvirtinti. Kai 1773 m. buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, šis draudimas Kinijoje negaliojo, lygiai kaip ir Prūsijoje ar Rusijoje. Reikia turėti mintyje, kad Romos inkvizicijos sprendimai negaliojo net Ispanijoje, nes ten veikė kita inkvizicijos organizacija. Tad ir Šv. Romos inkvizicija ne visada buvo tokia galinga, kaip kad buvo skelbiama jėzuitų priešų.

Galite pateikti kokį pavyzdį?

M. Koperniko knygoje tie dešimt ar kiek daugiau sakinių, kuriuose buvo teigiama, kad Žemė juda, sukasi aplink savo ašį ir Saulę, inkvizicijos sprendimu turėjo būti išbraukti. Romoje saugomuose knygos egzemplioriuose tie sakiniai iš tiesų yra užbraukti juodu rašalu, kad įskaityti nebūtų įmanoma. Kalbama apie Inkvizicijos vadovybėje saugomus ir Romos kolegijos egzempliorius.

Tačiau Vilniaus universiteto bibliotekoje tos knygos egzemplioriuje nepageidaujamos inkvizicijai eilutės išbrauktos taip, kad būtų matyti. Ir dar kažin kieno gailestinga ranka įrašė M. Koperniko tekstą savo ranka, kad galėtų perskaityti ir prastai matantys skaitytojai, – paraštėje užrašytas M. Koperniko tekstas.

Toli nukeliavome nuo Andriaus Rudaminos reikalų ir jo paties, sugrįžti jau beveik neįmanoma. Juk prakalbome apie nepavydėtinus J. A. Šal fon Belo nuotykius ir jo patirtas kančias, į dvikovą su kinų musulmonų astronomu vietoje Belo stojusiu Ferdinandu Verbiestu. Visa tai vyko jau 30 metų praėjus nuo A. Rudaminos mirties.

Nagrinėjame labai svarbius dalykus, prie kurių savo ranką ir tam tikrų žinių pridėjo ir A. Rudamina. Europos mokslo, matematikos, astronomijos laimėjimai iš jėzuitų po truputį plito ir Kinijoje, o A. Rudamina buvo tarp tų naujovių perteikėjų.

Apskritai tai labai įdomi asmenybė, jautrus žmogus – tas aiškėja ne vien iš faktų, kad jis slaugė kartu keliavusius laivu susirgusius jėzuitų misionierius. Užtenka perskaityti A. Rudaminos laišką Jėzuitų ordino generolui. Jame Rudamina bando įtikinti Ordino vadovą, kad jam būtų leista išvykti į Kiniją. Tą laišką Romoje atrado Paulius Rabikauskas ir jį publikavo. Iš to laiško kyla giliai ir moderniai mąstančio žmogaus paveikslas.

A. Rudamina svarsto, kur jis gali daugiau prisidėti prie gerovės kūrimo, ar namuose, t. y. Lietuvoje, kur jis moka vietos žmonių kalbą, o gal tolimame krašte, kurio žmonių kalbos nežino? Užtat tame krašte yra šimteriopai daugiau žmonių negu Lietuvoje, tad kur jo pastangos galėtų būti vaisingesnės?

Mano akyse A. Rudamina iškyla kaip gerokai sudėtingesnė asmenybė, negu kartais įsivaizduojama. Girdi, pramoko kinų kalbos ir kai ką parašė kiniškai. Viskas daug sudėtingiau. Net ir neparašęs knygos kinų kalba, kuri jam buvo priskirta vėlesnių laikų kai kurių tyrinėtojų, mano akyse Andrius Rudamina netampa nė kiek menkesnis ar mažiau vertintinas.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

1609 m. Galileo Galilėjus patobulina teleskopą.

1610 m. G. Galilėjus publikuoja savo atradimus trumpame traktate Starry messenger (Siderius Nuncius).

1611 m. G. Galilėjus keliauja į Romą, kur yra iškilmingai priimamas; jėzuitai patvirtina visus jo atradimus. Džovanis Paulas Lembo (Giovanni Paolo Lembo, 1570–1618) pagamina savo teleskopą, Kristoferis Grynbergeris (Christopher Grienberger) patobulina Lembo teleskopą ir pats gamina lęšius.

1611 m. teleskopas – Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Tai didžiulis jėzuitų centras ir tranzito punktas misionieriams, keliaujantiems į Tolimuosius Rytus.

1612 m. lapkritis: gandai apie teleskopą pasiekia Indiją, kur tėvas Džovanis Antonijus Rubino (1578–1643) laiške prašo atsiųsti vieną teleskopą.

1613 m. teleskopas jau Japonijoje.

1614 m. teleskopas panaudotas Brazilijoje mūšio metu; Dž. P. Lembo gauna nurodymą keliauti į Lisaboną, kur dėstys matematiką Santo Antao kolegijoje.

1614 m. jėzuitas Manuel Dias (1574–1659) parašo knygutę kinų kalba apie teleskopu atliktus astronominius atradimus ir priduria, kad parašys daugiau, kai tik gaus teleskopą – žinios apie teleskopą keliauja greičiau negu pats instrumentas.

1615–1617 m. tėvas Lembo dėsto matematiką ir astronomiją Santo Antao kolegijoje. Išlikę mokinio užrašai, kur esama labai aiškių nurodymų, kaip gaminti lęšius ir teleskopą.

1619 m. J. Šrekas atveža teleskopą į Pekiną ir padovanoja imperatoriui.

1620–1627 m. jėzuitas Johann Chrysostomus Gall (1586–1643) dėsto matematiką Lisabonoje.

1626 m. J. A. Šal fon Belas kinų kalba publikavo traktatą apie teleskopą Pekine.

1627–1628 m. jėzuitas Cristoforo Borri (1583–1632) dėsto matematiką Santo Antao kolegijoje ir parašo pirmą Portugalijoje knygą Collecta Astronomica (Lisabona, 1631 m.) apie Galilėjaus teleskopu atliktus atradimus, stebėjimus ir jų kosmologinę reikšmę; taip pat smulkiai aprašo teleskopą ir jo veikimą. Knyga pagaliau publikuojama.

1629 m. J. Šrekas paskirtas reformuoti kinų kalendorių.

1631 m. A. Rudamina pietų Kinijoje demonstruoja teleskopą.

1632 m. Osvaldas Krygeris panaudoja teleskopą ir su mokiniais Vilniuje stebi Mėnulio paviršių, Jupiterį ir jo palydovus.

1633 m. Galijėjui skirtas namų areštas. Jėzuitų astronomai, kurie nėra M. Koperniko šalininkai, perima Keplerio eliptines orbitas ir naudoja jas Ticho Brahės modeliui, nes nuo 1620 m. Brahės modelis yra oficialus.

1675 m. jėzuitas Ferdinandas Verbiestas Pekine atlieja nemažai astronominių instrumentų pagal Ticho Brahės observatorijos modelius. Beveik tuo pačiu laiku įkuriama astronominė observatorija Paryžiuje (1667) ir Grinvičo (Greenwich) Anglijoje (1675).

Iliustracijos:

Senoji Pekino observatorija. Ticho Brahė (Tyho Brahe, 1546–1601) apie 1676 m. atliejo instrumentus pagal senąsias formas

Vokiečių jėzuitas matematikas ir astronomas Christoph Clavius (1538–1612)

Jėzuitas Matteo Ricci (1552–1610), dirbęs kaip karališkasis astronomas imperatoriaus dvare Pekine

Belgų akademikas, lingvistas André Schott (Andreas Schottus, 1552–1629) 1586 m. įsiliejęs į jėzuitų organizaciją

Italų astronomas jėzuitas Nicolas Zucchi (1586–1670)

Maciej Kazimierz Sarbiewski (1595–1640) parašė atsisveikinimo odę iškeliaujančiam Rudaminai

Jėzuitų matematikas Jean Charles della Faille (1597–1654)

Lenkų mokslininkas jėzuitas Albert Mecinski (1601–1643)

Italų jėzuitas fizikas, astronomas, matematikas Ruggero Giuseppe Boscovich (1711–1787), žymus savo atomine teorija, įkvėpusia Maiklą Faradėjų sukurti elektromagnetinių laukų sąveikos teoriją

Joseph Marie Amiot (1718–1793) – vienas iš paskutiniųjų jėzuitų, vadovavusių astronomams Kinijoje

* Mažiau žinomas pavardės nelietuvinamos (redakcijos pastaba)