MOKSLASplius.lt

Andrius Rudamina: tarp legendos ir tikrovės

Kaip minėta, J. A. Šal fon Belas kinų kalba išleido knygą apie teleskopus. Kinijoje jau beveik visiems buvo aišku, kad europiečiai geriau už kinus išmano astronomijos mokslą. Jeigu jėzuitai teisingai prognozavo keturis iš eilės Saulės užtemimus, tai jau nebuvo atsitiktinumas. Vietos kinų astronomai ir arabų musulmonai net nežinojo, kad tais metais įvyks Saulės užtemimas. Jiems būtų buvę riesta, lauktų neišvengiama mirties bausmė, nuo kurios juos išgelbėjo jėzuitai. Jie imperatoriui įrodė, kad kalti ne kinų ar musulmonų astronomai – kalta atsilikusi jų Ptolomėjaus astronominė sistema, kuria buvo naudotasi.

1644 m. į kinų imperatoriaus sostą turėjo atsisėsti jaunas Mandžiūrų dinastijos imperatorius, kad jėzuitų misionieriai galėtų būti pripažinti kaip neabejotini astronomijos autoritetai Kinijoje.Belgų akademikas, lingvistas  André Schott (Andreas Schottus,  1552–1629) 1586 m. įsiliejęs į  jėzuitų organizaciją


Kokią stebuklingą lazdelę naudojo jėzuitai?


Ne lazdelę, o lenteles. Pagal tas astronomines lenteles galėjo geriau apskaičiuoti Saulės užtemimus. Žinome keturias (iš esmės gal ir penktą) specifines lenteles, kurias jėzuitai naudojo skaičiavimams. Sabatino de Ursis veikiausiai naudojo Tabulae prutenicae – Prūsijos valdovo Alberto I garbei sudarytas lenteles (1551), sukurtas pagal M. Koperniko knygos De revolutionibus orbium coelestium (1543) metodiką.

Tai padarė protestantų matematikas astronomas Erasmus Reinholdas tuoj po to, kai pasirodė M. Koperniko knyga. Jis dirbo net septynerius metus, kad susistemintų M. Koperniko duomenis ir paverstų juos naudotinais. Jo lentelės padėjo įrodyti ir leido lengviau bei tiksliau apskaičiuoti planetų, Mėnulio judėjimą ir kitus dalykus.  Italų astronomas jėzuitas Nicolas Zucchi (1586–1670)

Prūsijos valdovas Albertas I buvo šio darbo mecenatas. Prūsija XVI a. viduryje tapo pasaulietine valstybe, priėmė liuteronų tikėjimą. Tos lentelės ir buvo pavadintos Prūsijos valdovo garbei. Ko siekė lentelių sudarytojas Erasmus Reinholdas Palyginus Ptolomėjaus ir Koperniko sistemų prognozes, akivaizdu, kad Koperniko geresnė – ja remiantis daug lengviau apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą.


Jėzuitai misionieriai Kinijoje naudojo Prūsijoje sudarytąsias lenteles?


Neturime tikrų duomenų, bet neabejoju, kad jau Sabatino de Ursis tas lenteles naudojo. Europoje beveik visi astronomai jomis naudojosi jau ne vieną dešimtį metų.


Jėzuitai, neigdami Koperniko heliocentrinę sistemą, praktiniams skaičiavimams naudojo jo lenteles? Idėjai nepritarta, bet jos vaisiais naudotasi?


Tokių dalykų mokslo istorijoje būta. Vėliau Prūsijos lentelės buvo patobulintos pasinaudojant Ticho Brahės duomenimis – nuo 1609 m. pradedamos naudoti Brandenburgo lentelės Ephemerides Brandeburgicae. Praktiniams skaičiavimams jas taikė ir jėzuitai.

Vienas Ticho Brahės mokinys, vėliau gavęs profesoriaus vietą Kopenhagos universitete, 1622 m. sudarė dar tikslesnes lenteles, kurios vadinamos Astronomia Danica. Pažanga akivaizdi.Maciej Kazimierz Sarbiewski (1595–1640) parašė atsisveikinimo odę iškeliaujančiam Rudaminai


Tikslumui nėra ribų?


Tiksliausios buvo Keplerio sudarytosios astronominių skaičiavimų lentelės. Kepleris panaudojo jo vardu pavadintus dėsnius, Ticho Brahės duomenis ir 1627 m. paskelbė planetų judėjimo lenteles (Rudolfo lenteles). Turime žinių, kad jau 1646 m. J. A. Šal fon Belas naudojo Rudolfo lenteles.


Ar galima teigti, kad Keplerio sudarytosios Rudolfo lentelės įtvirtino jėzuitų astronomų triumfą Kinijoje?


Jie jau buvo įsitvirtinę, t. y. gavę teisę reformuoti kalendorių ir vadovauti observatorijai. Rudolfo lentelės ypač pagelbėjo, kai 1664 m. Kiniją valdė regentai (būsimasis imperatorius buvo jaunas). Jėzuitų nelaimei, jie buvo labai nusistatę prieš krikščionis. Vienas kinų astronomas musulmonas Yang Guangxian (1597–1669) taip pat aršus jėzuitų priešas, įtikino regentus, kad jėzuitai yra didžiausi Kinijos priešai. Pasiekė, kad J. A. Šal fon Belas nebevadovautų imperatoriškajai astronomijos observatorijai. Jis ir dar keli jėzuitai buvo įkalinti ir laikomi baisiomis sąlygomis. Pats geriausias jėzuitų astronomas J. A. Šal fon Belas buvo pasmerktas mirti.

Tačiau dieną prieš mirties bausmės vykdymą įvyko kone stebuklas – didžiulis žemės drebėjimas. Mirties bausmė J. A. Šal fon Belui buvo atšaukta, o po metų jau pilnamečiu tapęs imperatorius nuvertė vietoj jo Kiniją valdžiusius regentus. Jėzuitų matematikas Jean Charles della Faille (1597–1654)


O kas nutiko imperatoriškosios astronomijos observatorijos naujajam vadovui musulmonui?


Jaunasis imperatorius priėmė sprendimą surengti savotišką mokslinę dvikovą tarp kinų ir jėzuitų astronomų. Kinams atstovavo musulmonas astronomas Yang Guangxian, o jo priešininkas turėjo būti J. A. Šal fon Belas. Tačiau jis negalėjo toje dvikovoje dalyvauti, nes buvo per senas, iškankintas kalėjimo ir dar patyręs insultą, pusiau paralyžiuotas, tad vietoj jo jėzuitams atstovauti buvo pakviestas belgas Ferdinandas Verbiestas (Ferdinand Verbiest, 1623–1688).

Imperatorius uždavė dvikovos dalyviams spręsti tris problemas. Vienas iš klausimų buvo toks: koks bus šešėlio ilgis tam tikrą dieną ir valandą tam tikroje vietoje. Panašiai suformuluoti buvo ir kiti du klausimai. Astronomai turėjo pateikti savo sprendimus, o numatytą dieną buvo tikrinama, kas iš astronomų apskaičiavo tiksliau. Aišku, nugalėjo Ferdinandas Verbiestas.