Vargas dėl mokslo (2)

Kaip 136 virsta 7

Kuo motyvuojamos tokios drastiškos priemonės kaip uždrausti lankytis laboratorijos patalpose, perduoti patalpas Aplinkos tyrimų centro žinion, išdalyti kitiems fakulteto padaliniams tose patalpose esantį turtą ir galop priimti „galutinį sprendimą“?

Dekano potvarkyje išaiškinta, kad Chemijos katedros vedėjas A. Maruška visaip vilkina ankstesnius dekano ir fakulteto tarybos sprendimus, neperduodamas Chemijos katedros patalpų (esančių pagrindiniame korpuse, 120 m2) Aplinkos tyrimų centrui. Toliau dėstoma, kad A. Maruškos vadovaujama laboratorija neatlieka savo misijos, o ta misija numatyta 1997 m. kovo 20 d. Aplinkos fakulteto (taip tada vadinosi dabartinis Gamtos mokslų fakultetas) nutarime (primename, kad grupė pradėjo kurtis VDU 1999 m.), kuriuo Chemijos katedrai buvo pavedama kuruoti „Fakultetinę fizikinių ir cheminių tyrimų laboratoriją, kurioje moksline aparatūra galėtų naudotis visų krypčių fakultete rengiami magistrai ir doktorantai“. Deja, minimos laboratorijos buvo įsteigtos Chemijos katedros darbuotojų iniciatyva, nuo įkūrimo (2001 m.) priklausė chemijos katedrai ir niekada nebuvo „fakultetinės“.

Tai štai dekanas teigia, kad A. Maruškos vadovaujama katedra „visose studijų programose teturi vos 7 studentus, nėra sugebėjusi įsitraukti į kokį nors ES Struktūrinių fondų remiamą projektą ir yra sužlugdžiusi pavestą kuruoti laboratoriją“. Taip pat tvirtinama, kad Chemijos katedros vedėjo pastangomis iš Fakultetinio centro laboratorija, įsteigta šalia Antrųjų rūmų esančio gamybinio pastato ir užimanti apie 300 kv. m plotą, „paversta nedirbančių, nenaudojamų arba labai neefektingai naudojamų prietaisų sandėliu“.

Nekibsime prie dekano pageidavimo „efektingai naudoti“ laboratoriją, juk ne kiekvienam duota suvokti kalbos stiliaus subtilybes. Pagaliau juk ne pats dekanas tikriausiai rašo savo potvarkių tekstus, tad bala nematė to skirtumo – efektyviai ar efektingai. Blogiau, kai pasiklystama skaičiuose. Dekanas tvirtina, kad vos 7 studentus visose studijų programose teturi Chemijos katedra, o štai šios katedros vedėjas A. Maruška teigia, kad „realus chemijos dalykus studijuojančių studentų skaičius šiuo metu yra 136“. Truputį skiriasi nuo dekano pateikto skaičiaus, ar ne? Tad kuris nemoka skaičiuoti?

Pasirodo, ne vien skaičiuoti. Antai katedros vedėjas teigia, kad jo vadovaujama Chemijos katedra dalyvauja ES Struktūrinių fondų 1.5 priemonės projekte, kaip ir Naujausių gamtos mokslų žinių sklaidos mokytojams tinklas projekte (2.5 priemonė) bei Inovatyvūs mokymo(si) metodai ir naujausios technologijos gamtos mokslų bakalaurų rengimui (2.4 priemonė)

A. Maruška atremia ir kitus kaltinimus savo vadovaujamai katedrai bei laboratorijoms. Priešingai, negu aiškinama dekano, A. Maruška teigia, kad visos trys laboratorijos laboratoriniame korpuse funkcionuoja, ypač aktyviai naudojamos bendriems tyrimams kartu su VDU Kauno botanikos sodu. Laboratorijose įdiegta naujų analizės metodų, plėtojami kiti nauji metodai. Būtent šios tyrimų bazės ir tyrimų rezultatų dėka Chemijos katedros mokslinė grupė pelnė tarptautinį pripažinimą, darbuotojai kviečiami skaityti pranešimus tarptautinėse konferencijose, yra ES mokslinių projektų partneriai; apie tai ir rašėme pirmoje šio rašinio dalyje. Tai pat pažymėsime, kad A. Maruška dalyvauja ISI ir Lietuvos mokslinių žurnalų redakcinėje veikloje. Jo vadovujamos laboratorijos išorinio vertinimo ekspertų 2005 m. puikiai įvertintos kaip mokomosios laboratorijos chemijos magistrų programoje. Rezultatus atspindi publikacijos ISI žurnaluose (nuo 1999 m. – 18 ISI straipsnių). Per tą laiką apgintas habilitacinis darbas, pasirengta ir antrajai habilitacijos procedūrai.

Ką sako mokslingumo rodikliai

Daug pasako ir fakulteto mokslo darbuotojų mokslingumo rodikliai. Palyginkime Aplinkos tyrimų centro ir Chemijos katedros mokslo darbuotojų mokslinę produkciją už 2002–2005 metus. Aplinkos tyrimų centre geriausi dendrologo mokslo darbuotojo A. Vito rodikliai – 5,9. Vyriausiosios mokslo darbuotojos V. Mildažienės (pusė etato) rodiklis – 2,3, mokslo darbuotojų J. Karpavičiaus – 1,4, Z. Naučienės (pusė etato) – 0,7, R. Pukienės – 0,5, dar trijų darbuotojų, figūruojančių duomenų lentelėje – po 0. Kaip atrodo Chemijos katedros rezultatai? Vyriausiojo mokslo darbuotojo (pusė etato) A. Maruškos mokslingumo rodiklis už tą patį laikotarpį – 13,0, vyresniosios mokslo darbuotojos (pusė etato) O. Kornyšovos – 10,0. Priminsime, kad minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai per metus: vyriausiajam mokslo darbuotojui – 10, vyresniajam – 8, mokslo darbuotojui – 2 (remtasi VDU skaičiavimo metodika ir rezultatais). Paliekame spręsti skaitytojams, kas atitinka minimalius reikalavimus ir kas jų neatitinka.

Ar tikrai nenaudingi pasiūlymai?

Gamtos mokslų fakulteto dekano potvarkyje Nr. 06/05 Chemijos katedros vedėjui A. Maruškai priekaištaujama, kad šis, užuot vykdęs dekano ir fakulteto tarybos sprendimus ir atlaisvinęs užimtas patalpas, siūlo įvairiausius variantus, kurie dekanui atrodo nepriimtini, vadinasi, fakultetui nenaudingi. Pasidomėjome, kokius pasiūlymus teikia A. Maruškos grupė, siekdama išsaugoti laboratorijas.

Mėginta ieškoti įvairių variantų, universitetui priklausančių nenaudojamų patalpų, kurias būtų galima naudoti. Tokių pastatų yra VDU Kauno botanikos sode, tiesa, juos reikėtų bent minimaliai rekonstruoti. Ar ne tam labiausiai tiktų struktūrinių fondų lėšos, ypač skiriamos 1.5 priemonei? Kadangi į Aplinkos tyrimų centro projektinius siūlymus tie pastatai nebuvo įrašyti, tai gal ir nėra paprasta keisti išankstinius sumanymus. A. Maruškos grupės jaunimas buvo linkęs į kompromisą: jeigu universitetas rastų bent minimalių lėšų rekonstrukcijai, tai su visa laboratorijų įranga sutiktų persikelti į Botanikos sode esančius pastatus. Pasiūlymas, matyt, logiškas, nes su Botanikos sodu A. Maruškos grupė ir dabar atlieka bendrus projektus, šis bendradarbiavimas ir toliau galėtų plėstis.

A. Maruškos grupė taip pat atliko galimybių studiją ir su Kauno technologijos universiteto Maisto institutu. Jis turi daug patalpų, kuriomis, sprendžiant iš visko, sutiktų dalytis su VDU Chemijos katedra. Svarbu tai, kad Maisto instituto darbų profilis panašus į A. Maruškos darbų grupės. Kai kurie instituto darbuotojai kai kurias disciplinas – apie laboratorinio darbo organizavimą, metodologiją – net dėsto VDU Gamtos mokslų fakultete. Svarstyta, kaip saugiai ir integruotai į Maisto institutą būtų galima perkelti A. Maruškos grupės laboratorijas, suprantama, išsaugant laisvą prieigą VDU studentams bei tyrinėtojams. Ką iš to laimėtų Maisto institutas? Laimėtų bendradarbiavimo galimybes, nes kai kuriuos panašius tyrimus atlieka instituto ir Maisto kokybės tyrimų laboratorijos darbuotojai.

Taigi galimi įvairūs variantai. KTU Maisto institutas, regis, net svarstė galimybę perleisti VDU nenaudojamas patalpas. Vieną aukštą naudoja bendrovė Pieno žvaigždės, o antras ir trečias aukštai kol kas laisvi. Maisto institutas yra siūlęs VDU remontuotis tas patalpas ir kurtis. Galėtų kurtis Aplinkos tyrimų centras ir iš struktūrinių fondų lėšų remontuotis patalpas. Galėtų kurtis ir Chemijos katedros laboratorijos, bet tada universitetui reikėtų rasti lėšų patalpų remontui.

Galimas ir toks variantas. Maisto institutas sutiktų duoti patalpas naujame pastate VDU Chemijos katedrai, neimtų nuomos mokesčio, bet už tai norėtų naudotis katedros laboratorijų aparatūra. Katedrai tektų mokėti tik už šildymą, elektrą ir kitas eksploatacijos išlaidas. O kodėl gi ne?

Nekvieskime dramblio į stiklo parduotuvę

Instrumentinės analizės sritis, kurioje savo tyrimus atlieka A. Maruškos grupė – brangus mokslas, reikalaujantis daug aparatūros, įvairių tyrimo metodų taikymo. Mažai reikalų su šia sritimi turinčiam asmeniui gali atrodyti, kad stalai nukrauti nereikalinga aparatūra, o daugelis tyrimo priemonių stovi nenaudojamos. Šiandien – nenaudojamos, bet bus reikalingos rytoj arba poryt. Tikriausiai patys laboratorijų darbuotojai geriausiai gali spręsti, kokios tyrimų ir darbo priemonės jiems reikalingos ir kokios – ne.

Pastaruoju metu Chemijos katedrai siūloma „kompaktizuotis“ ir 3 laboratorijas (apie 150 m2) perkelti į mokslinių tyrimų laboratorijas pagrindiniame korpuse (80 m2). Vadinasi, tris panaikinti. Kai tos laboratorijos nebuvo galutinai sukomplektuotos, tai gal ir būtų galima neskausmingai padaryti, bet dabar tai vargu ar būtų toliaregiška. Tai kad valingu dekano sprendimu Chemijos katedros darbuotojams ir studentams neleidžiama įeiti į savo kurtas laboratorijas, buvo leista išsinešti tik savo užrašus, jau ne šliaužianti revoliucija, o kažkas daugiau ir vargu ar priimtina akademinėje bendruomenėje.

Suprantama, ne Mokslo Lietuvos žurnalistai turėtų siūlyti įvairius galimus problemos sprendimo variantus. Mūsų užduotis kuklesnė, bet dėl to ne mažiau atsakinga: kelti aikštėn akademinei bendruomenei aktualius klausimus, o atsakymus į juos turėtų siūlyti bei priimti sprendimus pati mokslo bendruomenė. Tokia nuostata vadovaudamiesi ir ėmėmės šios temos.

P. S. „Pagal galutinį sprendimą“ visos Laboratorinio korpuso patalpos (apie 300 m2) pereina Aplinkos tyrimų centro žinion, o vietoje Kapiliarinės elektroforezės, Efektyviosios skysčių chromatografijos ir Dujų chromatografijos laboratorijų bus įsteigtos Molekulinės bioenergetikos, Aplinkos kokybės tyrimų ir Aplinkos fizikos laboratorijos.

Gražvydas Kantvydas