Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (2)

Ant skobto medžio buvo užtepti gyvulinės kilmės klijai, ant jų užklotas didžiulis sluoksnis ajerų, ant jų vėl vilnonė marška. Į taip išklotą karstą įdėtas mirusiojo kūnas. Taigi natūrali dezinfekcinė medžiaga buvo dedama į III a. vidurio skobtinį karstą Dauglaukio kainyne. Ką ir kalbėti apie IX a., kai laidojimo papročius įspūdingai aprašė Vulfstanas. Šis Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo pasiuntinys apie 890–893 m. lankėsi aisčių prekybos centre Truso (Drūsoje) ir aprašė vietos gyventojų papročius, gyvenimo būdą ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, kad aisčiai moka vasarą ledą daryti. E. Šimkūnaitė patvirtino: taip, yra augalų, kuriuos įdėjus į vandenį pasidaro ledas. Labai gailiuosi, kad tada iš E. Šimkūnaitės neiškvočiau konkrečių dalykų, bet ji Vulfstano aprašytus dalykus patvirtino.

Lyg ir paprasti dalykai, kuriuos mums primena etnografija ir istorija. Skirtingų faktų siejimas į visumą nuveda gilesnio pažinimo link, padeda archeologiją susieti su gyvenimu. Štai šis etapas – tyrinėjimų rezultatų ir išdavų sklaida, lyginimas su kitais mokslais – gali suteikti labai svarbių ir naujų žinių, kurių vien savojo mokslo ribose gal ir nepavyktų gauti.

Mūsų kartos atmintyje dar buvo daromos specialios žeminės – ledaunės, į kurias buvo suvežamas iš ežerų žiemą pjaunamas ledas, apklojamas storoku šiaudų sluoksniu. Tas ledas išbūdavo visą vasarą. Tose ledaunėse galima buvo saugoti mėsą ir kitus maisto produktus.

Žinoma, tų būdų galėjo būti įvairių. Ne vien apie ledą kalba. Būta ir kitokių patyrimų, rodančių gilias proistorės žmonių žinias. Sargėnų kapinyno (Kauno miesto teritorija) tyrinėtojai susidūrė su žmogaus kaukolės trepanacija. Kalbame juk apie II a. po Kristaus. Prašome nesistebėti.

Stebiuosi tik dėl to, kad paminėjote Sargėnų kapinyno radinį. Dar tarybiniais laikais buvo daug rašoma apie sunkiai mokslo paaiškinamus dalykus: grynos geležies nerūdijančią koloną Indijoje, rastas senovės žmonių kaukoles su trepanacijos požymiais. Kad galvos smegenų operacijos buvo sėkmingos, rodė operuotos kaukolės vietos kaulėjimo požymiai. Sargėnų kapinyno radinys rodo, kad žmoniją stebinančių praeities „stebuklų“ būta ir Lietuvos teritorijoje.

Apie senovės žmonių kaukolių trepanacijas yra rašęs latvių tyrinėtojas Derums. Jis parašė knygą apie seniausių laikų gydymo būdus Baltijos regione.

Norint visa tai paaiškinti kosminių ateivių latvių tyrinėtojui neprireikė?

Be ateivių apsiėjo ir dvylikos serijų televizijos filmo Roma kūrėjai. Vienoje iš serijų buvo parodyta, kaip romėnai atlikdavo kaukolės trepanaciją. Siaubingas vaizdas, bet trepanacija padaryta. Ant operuotos kaulo vietos uždėjo bronzinę plokštelę ir žmogus toliau gyveno. Sargėnų kapinyne rastosios trepanacijos pavyzdys verčia atsakingiau vertinti savo seniausių protėvių gebėjimus. Mes pernelyg linkę savo praeitį kartais net suniekinti.

Bet šį akmenuką, mielas profesoriau, jeigu norite mesti, taikyti reikėtų į Jūsų paties kolegų daržą. Iš ko, jeigu ne iš kai kurių istorikų ir sklinda kartais, švelniai sakant, ne visai pagarbus požiūris į mūsų tautos praeitį.

Manau, daugeliui žmonių, kurie Taikomosios dailės muziejuje pamatė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtą parodą Baltų menas, atsivėrė akys į tikrąjį baltų proistorės meną. Vadinasi, ir į žmogų, kuris kūrė tą meną. Paroda Baltų menas turėtų būti didžiulė pamoka mums visiems, o ypač mūsų praeities niekintojams. Jiems siūlyčiau sėsti ant savo dviratukų, pasiimti veikalą Baltų menas ir važiuoti į Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Švedijos muziejus. Tegu ten ieško tokio meno, kokį yra sukūrę baltai. Įsitikins, kad nė per žingsnį mūsų protėviai nebuvo atsilikę nuo visų kitų kaimyninių kraštų.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Nuotraukose: 

prof. Eugenijus Jovaiša

Archajiškiausia Centrinės Lietuvos plokštinio kapo forma. Rekonstrukcinis piešinys pagal 10–40 metų Raudonėnų kapinyno tyrimus

Visuminis Centrinės Lietuvos I–VI a. palaidojimų erdvinis orientavimas (a – „vyriškasis“ intervalas, b – „moteriškasis“ intervalas)

I–II a. Sargėnų kapinyno aplinkoje stebimi kraštiniai Saulės tekos ir laidos azimutai per vasaros (06.22) ir žiemos (12.22) saulėgrįžą

Centrinės Lietuvos erdvinio orientavimo kryptys veikiant Saulės (a – Kauno miesto aplinkoje), Mėnulio (b) ir Mažųjų Grįžulo Ratų kultams (c)

Centrinės Lietuvos I–VI a. kapų, orientuotų į Saulės tekos taškus, pasiskirstymas pagal metų laikus

Saulės, Mėnulio ir Mažųjų Grįžulo Ratų kulto stiprumas I–V a. (Centrinėje Lietuvoje)

I–II a. Sargėnų kapinyno moterų kapų pasiskirstymas pagal metų laikus ir kapinyną supantis horizontas (tarp 48°00’ ir 135°45’)

I–II a. Sargėnų kapinyno vyrų kapų pasiskirstymas pagal metų laikus ir kapinyną supantis horizontas (tarp 228°00’ ir 315°45’)