„NIUTONAS IR LIETUVA“

2009 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos technikos bibliotekoje atidaryta mokslinių darbų paroda Izaokas Niutonas ir Lietuva. Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė, mokslo istorikai prof. Libertas Klimka ir prof. Juozas Krikštopaitis, Vilniaus pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas prof. Antanas Kiveris, Mykolo Romerio universiteto prof. Rita Bieliauskienė, Juozo Kazicko šeimos fondo administracijos direktorius Zenonas Bedalis, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorė Birutė Karosienė ir fondo sekretorė Birutė Leišienė, Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslininkai, Vilniaus mokyklų fizikos ir matematikos mokytojai, Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto darbuotojai.

Mokslinių darbų paroda Izaokas Niutonas ir Lietuva Lietuvos technikos bibliotekoje skirta anglų mokslininko Izaoko Niutono veikalo Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai (1687) 322-osioms metinėms.

Parodos atidarymo įžangos žodį tarė prof. Libertas Klimka, apibūdinęs XVII ir XVIII a. mokslo pasiekimus Europoje ir Izaoko Niutono mokslinio veikalo Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai reikšmę mokslo istorijai. Prof. Juozas Krikštopaitis apibūdino I. Niutono atminimui skirtų prof. habil. dr. Liubomiro Kulvieco mokslinių darbų tarptautinę reikšmę. Parodoje pristatytos L. Kulvieco knygos ir mokslinės monografijos: Klasikinė mechanika (2001, vadovėlio fragmentai), I. Niutono atminimui skirtą straipsnių rinkinį Tarp trijų fizikos jubiliejų (1994), monografiją Fizikos ir matematikos istorijos fragmentai (Fragments on History of Physics and Mathematics, 2005, Vilnius, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija). Pristatyta Vilniuje išleista knyga Liubomiras Kulviecas – žymus XX amžiaus mokslo istorikas (2008), skirta 80-osioms autoriaus gimimo metinėms. Knygoje publikuojami Lietuvos ir užsienio mokslo istorikų straipsniai apie Liubomiro Kulvieco tyrimus klasikinės mechanikos istorijos, fizikos istorijos srityse, jo indėlis tarptautiniam mokslui.

Atskirame stende eksponuojamas L. Kulvieco straipsnis Du nepastebėti Izaoko Niutono mokslinės kūrybos aspektai (1993); jame atkreipiamas dėmesys į nepastebėtus I. Niutono mokslinio palikimo apsektus, susijusius su mechanikos istorija. Vienas jų – fundamentalioji kinematikos sąvoka pagreitis (acceleratio) pradėta vartoti ne XIX a. viduryje, kaip iki šiol teigiama mechanikos istorijos veikaluose, bet Izaoko Niutono rankraštyje Gravia in Trochoide Descendentia, o vėliau ir jo veikale Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai. Kitas nepastebėtas dalykas – aplinkybė, kad Antrasis Niutono dėsnis (LEX II) yra teisingas tik tada, kai terminas vis motrix impressa (veikiančioji varomoji jėga) reiškia ne įprastą jėgą, bet jėgos impulsą.

Fundamentaliosios kinematikos sąvokos pagreičio sisteminimo stadija pradedama nuo I. Niutono, nuo jo originalių cikloidinės spyruoklės judėjimo tyrimų. Išliko tik šių tyrimų rankraščiai. Kaip ir dalis kitų Niutono rankraščių, taip ir šie mokslo visuomenei ilgai nebuvo žinomi: 1962 m. rankraštį Gravia in Trochoide Descendentia kartu su kitais nepublikuotais I. Niutono darbais Kembridže (Anglija) išleido Rupertas Holas (Rupert Hall) ir Maria Hol (Maria Hall), o 1968 m. su išsamiais komentarais – D. T. Vaitsaidas (T. D. Whiteside). Šiame moksliniame darbe I. Niutonas pirmasis mechanikos istorijoje pavartojo terminą pagreitis (acceleratio) konkrečiam fizikiniam dydžiui apibūdinti ir pasinaudojo šio fizikinio dydžio matematiniais sąryšiais su kitais mechaniniais ir kinematiniais dydžiais.

Prof. Juozas Krikštopaitis pažymėjo, kad klasikinės mechanikos istorijos ir metodologijos moksliniai tyrimai Lietuvoje siejami su Liubomiro Kulvieco moksliniais darbais. L. Kulvieco veiklos analizė rodo, kad jam pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų. Be pagrindinių Europos kalbų jis sėkmingai naudojosi lotynų kalba, kuria buvo rašomi pagrindiniai klasikiniai gamtos mokslų veikalai, atkakliai dirbo aukodamas fizines ir dvasines jėgas, pasižymėjo aukšta humanitarine kultūra, morale ir etiniais principais, kurie leido atlaidžiai žvelgti į karjeros siekiančiuosius. Pasak J. Krikštopaičio, publikuodami L. Kulvieco mokslinius darbus įprasminome pasaulinės reikšmės mokslo rezultatus kaip mūsų kultūros vertybes.

Parodos atidarymo metu koncertavo prof. Antanas Kiveris ir prof. Rita Bieliauskienė. Dėkojame Lietuvos technikos bibliotekos Organizacijų aptarnavimo skyriaus vedėjai Daivai Kalvaitienei ir vyr. bibliotekininkei Vilijai Vygovskienei už šios mokslinių darbų parodos parengimą.

Donata Kulviecaitė

Nuotraukose:  

Mokslinių darbų parodos „Izaokas Niutonas ir Lietuva“ stendas Lietuvos technikos bibliotekoje

Parodos „Izaokas Niutonas ir Lietuva“ atidarymo metu 2009 m. rugsėjo 8 d.: Birutė Leišienė, Viliaus pedagoginio universiteto prof. Antanas Kiveris, Mykolo Riomerio universiteto prof. Rita Bieliauskienė ir Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorė Birutė Karosienė