Lietuva ir Baltarusija: kartu mokslo ir technologijų erdvėje

Šių metų rugsėjo 16–19 d. Vilniuje vyko Baltarusijos mokslo, kultūros ir ekonomikos dienos, VI-oji Baltarusijos Respublikos nacionalinė paroda Bel EKSPO-2009, Tarptautinis Baltijos ekonomikos forumas. Renginiuose dalyvavo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių prezidentai, premjerai, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai, mokslo, ekonomikos, kultūros, verslo ir kitų sričių atstovai. Pirmojo vizito į Europos Sąjungos šalį proga Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos delegacijos sudėtyje buvo sutelktas visas mokslo potencialas. ES šalys, tarp jų ir Lietuva, yra svarbios Baltarusijai kaip naujų technologijų, investicijų šaltinis. Todėl kaimyninės šalies politikai, verslininkai ir mokslininkai suinteresuoti plėtoti transporto, ekologinius ir įvairius mokslinių tyrimų projektus. Tai gali būti naudinga ir Lietuvai. Baltarusijoje dirba per 300 Lietuvos kapitalo įmonių, o Lietuvoje baltarusių įmonių yra apie 200.

Rugsėjo 16–17 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vyko Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuota Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija Mokslas Baltijos jūros regione: pasiekimai ir bendradarbiavimo perspektyvos. Iniciatyvą suorganizuoti bendrą dviejų šalių mokslininkų konferenciją parodė Nacionalinė Baltarusijos mokslų akademija. Renginio dalyvių nuomone, ši idėja visiškai pasiteisino – tokio pobūdžio konferencijas planuojama rengti ir ateityje.

Konferencijos atidaryme dalyvavo LMA prezidentas Valdemaras Razumas, Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos prezidiumo pirmininkas Michailas V. Miasnikovičius, Baltarusijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas Igoris V. Voitovas, LR vietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Europos fizikų draugijos prezidentas Maciej Kolwas.

Plenarinėje sesijoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa tarp Baltarusijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos. Šios programos projektuose bus finansuojamos įvairios veiklos rūšys: projekte dalyvaujančių mokslininkų ir kitų tyrėjų vizitų organizavimo išlaidos; bendrų seminarų, konferencijų, susitikimų Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje organizavimas; bendrų straipsnių, leidinių, renginių medžiagos rengimo ir leidybos išlaidos.

Šioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje dalyvių pranešimai buvo suskirstyti į kelias sekcijas: fizikos ir informacinių technologijų; širdies nepakankamumo ir aritmijų gydymo metodų; racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkosaugos; agromokslų; humanitarinių mokslų; vamzdynų sistemų saugumo Baltijos regione.

Rugsėjo 16–18 d. taip pat įvyko jau aštuonioliktasis, tradicinis Lietuvos ir Baltarusijos seminaras Lazeriai ir optinis netiesiškumas. Seminarą organizavo Fizikos institutas, Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedra kartu su Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Fizikos institutu, kitais universitetais. Mokslinis-praktinis seminaras sutelkė žymiausius lazerių fizikos ir optikos specialistus, jaunuosius mokslininkus. Diskusijose dalyvavo ir bendruose projektuose dirbančių abiejų šalių lazerių kompanijų atstovai.

Konferencijoje aptartos temos ir pristatyti moksliniai tyrimai, abiejų šalių mokslininkų bendradarbiavimo kryptys akivaizdžiai atspindi XXI a. mokslo bei technologijų vyraujančias kryptis. Pavyzdžiui, netiesinės optikos ir spektroskopijos metodai, lazerių fizika ir fotonika sėkmingai vystomi ne tik įvairiose pasaulio šalyse, Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje. Valentino A. Orlovičiaus (Baltarusijos respublikinis fundamentinių tyrimų fondas) pranešime buvo pristatyti nauji lazeriniai, optoelektroniniai prietaisai, skirti medicinai, pramonei, aplinkosaugai. LMA prezidiumo narys akad. Algis P. Piskarskas savo pranešime akcentavo Lietuvos lazerių kūrėjų bendradarbiavimą su verslininkais, apibūdino lazerių pramonės plėtros perspektyvas.

Dviejų šalių mokslininkai kuria naujas technologijas, dalyvauja didžiausiuose pasaulio mokslo projektuose. Lietuvos fizikų draugijos prezidentas Juozas Vaitkus pristatė darbus, kuriuos atlieka Vilniaus universiteto ir Valstybinio Baltarusijos universiteto fizikai, kurdami naujos kartos itin atsparius radioaktyviajai spinduliuotei detektorius, skirtus Didžiajam hadronų kolaideriui CERN’e.

Prof. S. J. Kilinas kalbėjo apie naująsias kvantinės informacijos technologijas, deimanto pagrindu kuriamas B. I. Stepanovo fizikos institute.

Tarp sparčiai besivystančių medicinos technologijų itin svarbią vietą užima nauji širdies nepakankamumo, aritmijų gydymo metodai: chirurginis širdies aritmijų gydymas, miokardo revaskulizacija ir širdies transplantacijos. Apie pasiekimus šiose srityse diskutavo VU kardiochirurgijos klinikos vadovas prof. Vytautas J. Sirvydis, prof. Giedrius Uždavinys, Jurijus P. Ostrovskis iš Baltarusijos respublikinio mokslo ir praktikos centro Kardiologija, kiti abiejų šalių šios srities specialistai.

Lietuvą ir Baltarusiją sieja istorija, ypač Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikai, kai abi tautos ne vieną šimtmetį gyveno kartu. Nenuostabu, kad nemažai dėmesio konferencijoje buvo skirta bendro kultūrinio palikimo išsaugojimui. Pavyzdžiui, pagrįsta būtinybė spausdinti seniausius dokumentus, nušviečiančius socialinę ir ekonominę Baltarusijos ir Lietuvos istoriją XIII–XV a. (A. Hruša iš Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos Istorijos instituto). Dalius Viliūnas iš Kultūros, filosofijos ir meno instituto pristatė Lietuvos istorijos filosofų pasiekimus tyrinėjant bendrą lietuvių ir baltarusių filosofijos paveldą.

Parengė M. N. Stačiokienė ir
R. Maskoliūnas

Nuotraukoje:

Dvišalę Mokslo ir technologijų srityje programą pasirašo Baltarusijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas Igoris V. Voitovas ir LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius