MOKSLASplius.lt

Mokslo ir verslo integracija: problemos ir sprendimai

Šiuolaikiniame globaliame, įvairiapusiais ryšiais susietame pasaulyje problema tampa nebe žinių arba informacijos gavimas (kūrimas), bet kuo efektyvesnis ir prasmingesnis jų panaudojimas didinant visuomenės gerovę ir šalies konkurencingumą. Tos žinios ir ryšiai suformavo informacinę arba žinių visuomenę, vadinamą ir tinkline visuomene.

„Intelektinis kapitalas, virstantis šiuolaikinės ekonomikos varomąja jėga, yra žmogaus sugebėjimų ir struktūrinio kapitalo, tinkamo organizacijų vertei kurti, rezultatas. Naujos vertės tinklai, kurie yra pagrindinis turto ir konkurencingumo šaltinis, grindžiami asmenų žiniomis ir gebėjimais bei organizacijų sugebėjimu efektyviai susieti šiuos nematerialius išteklius, kad laimėtų konkurencinėje kovoje,“ – sako Lisabonos nuotolinio mokymo instituto dekanas Roberto Carneiro.Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad.Valdemaras Razumas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas ir prezidentas dr. Bronislovas Lubys

Mokslas yra vienas iš pagrindinių naujų žinių kūrėjų, kurias verslas kūrybiškai pritaiko. Mokslininkai vis dažniau tampa verslininkų partneriais. Ypač krizės ir globalios konkurencijos laikais iš mokslo laukiama ne tik straipsnių, bet ir atsiperkančių idėjų, technologinių problemų sprendimo. Mokslininkų darbai turi kurti inovacijas, padėti įmonėms padidinti pelną, aprūpinti naujomis technologijomis. Tačiau Lietuvoje mokslas kaip verslo „dopingas“ vis dar nelabai efektyvus. Ar taip iš tiesų yra ir ką reikėtų daryti?

Diskusijoje, kurią inspiravo Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos mokslų akademija, rugsėjo 8 d. konfederacijos patalpose dalyvavo didžiausių ir inovatyviausių šalies kompanijų vadovai, mokslininkai, aukštųjų mokyklų rektoriai, mokslo politikos kūrėjai.

Susitikimą pradėjo LMA prezidentas Valdemaras Razumas. Jo pranešimo tema – Mokslo ir verslo bendradarbiavimo problemos ir perspektyvos. Savo kalboje jis pabrėžė, kad ne tik mums sunku rasti vienareikšmius atsakymus arba pateikti sėkmingo bendradarbiavimo receptą. Apie tuos ryšius diskutuojama visame pasaulyje. LMA prezidentas savo pranešime kalbėjo, kaip bendromis pajėgomis pakelti mokslo ir verslo integruotos veiklos efektyvumą ir padidinti mokslo tyrimų investicinę grąžą.

2007 m. pasirodė Europos Komisijos Žalioji knyga, kurios tikslas – sukelti ES valstybėse diskusiją apie Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) politiką, apie Europos politikos gaires su rekomendacijomis ES valstybėms, kaip tą politiką jos turėtų formuoti. Taip pat apie tyrėjų skaičiaus didinimą, mokslo tyrimų infrastruktūros plėtimą, bendrų programų koordinavimą. Akcentuojama, kad mokslui reikia kuo efektyviau bendradarbiauti su verslu kuriant žinias. Tai patenka į svarbiausių problemų šešetuką.


Analizė


Kokia yra Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) situacija? Šiuo metu šalyje yra devyniasdešimt dvi mokslo ir studijų institucijos, atliekančios MTEP. Tai universitetai, kolegijos, valstybės ir universitetų mokslo institutai, mokslo įstaigos.

Svarbu suvokti ir kontekstą, palyginti mūsų situaciją su padėtimi ES šalyse. 27-iose ES valstybėse yra per 3 mln. žmonių, atliekančių mokslo tyrimus. Kitaip sakant, vienam milijonui gyventojų tenka 6500 darbuotojų. 43 proc. šių darbuotojų koncentruojasi versle. Lietuvoje tas skaičius yra kiek mažesnis. Maždaug 4000 vienam milijonui gyventojų. Pagrindinė problema, kad dauguma šių žmonių dirba aukštosiose mokyklose, valdžios sektoriuje, o ne verslo įmonėse. Europoje verslo sektoriuje dirba net 50 proc. tyrėjų.

MTEP finansavimas pagal pateiktus Statistikos departamento duomenis atrodė taip: 2007 m. MTEP buvo skirta maždaug 800 mln. litų. Tai sudarė 0,82 proc. bendrojo vidaus produkto. Fundamentiniams tyrimams išleidžiama apie 30 proc., taikomiesiems apie 37 proc., o technologijų plėtrai irgi apie 37 proc. 2008 m. technologinei plėtrai palyginti daug skyrė agrariniai ir technikos mokslai.

Europos Sąjungoje šis vidurkis sudaro maždaug 1,8 proc. BVP. Didžiąją dalį šių lėšų į MTEP investuoja pats verslas (iki 1,18 proc., kai Lietuvoje – tik 0,2 proc.). Taigi Lietuvos valdžia mokslui skiria pakankamai daug lėšų, o verslo indėlis per menkas.

Be to, remiantis specialia metodika, kasmet vis daugiau lėšų skirstoma konkurso būdu – pagal mokslo ir studijų institutų pasiektus rezultatus. 2009 m. konkurso tvarka buvo paskirstyta 30 proc. šių lėšų, kitąmet bus skirstoma 40 proc., o 2011 m. – 50 proc. Greta šio finansavimo šaltinio Lietuvoje veikia dar dvi institucijos, finansuojančios MTEP konkurso tvarka. Tai Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (lėšos daugiau sietinos su verslo poreikiais, taip pat šešiolikos prioritetinių krypčių finansavimui, penkioms aukštųjų technologijų programoms). Kita institucija – Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, tačiau jos indėlis nėra reikšmingas.


Efektyvumas


Ar pakankamai efektyviai dirba mūsų mokslo ir studijų institucijos? Tą galima įvertinti remiantis Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis. Kokio masto užsakymus jos gauna iš verslo?

Visos šios institucijos 2007 m. sugebėjo uždirbti 17,5 mln. litų. Fizikinių, biomedicinos ir technologinių mokslų srityje tokią veiklą vykdė tik dvidešimt viena institucija iš penkiasdešimt devynių. Devyni universitetai iš šešiolikos ir dvylika institutų iš keturiasdešimt trijų.

Kitas galimas rodiklis – kiek minimos institucijos, jose dirbandys tyrėjai užregistruoja patentų? Čia situacija itin prasta, kadangi nuo ES vidurkio (1 mln. gyventojų – 105 patentai) atsiliekame daugiau negu šimtą kartų (vienas patentas vienam mln. gyventojų).

Kokios tokios atsilikimo ir kitų problemų priežastys, ką reikėtų daryti? LMA prezidento manymu, mokslo ir studijų institucijų tinklas Lietuvoje pernelyg platus. Reikia daugiau koncentruoti pajėgas, stambinti mokslo tiriamąsias įstaigas. Kita bėda, kad žmogiškieji ištekliai irgi susibūrę daugiausia aukštojo mokslo bei valdžios sektoriuose. Versle dirba per mažai mokslininkų. Problema yra ir tyrėjų amžius. Ir, kaip buvo minėta, verslas per mažai investuoja į MTEP. Akivaizdu ir tai, kad prioritetų bei programų Lietuvoje per daug. Galiausiai mokslo institucijų veikla per mažai orientuota į eksperimentinę plėtrą, į verslo ir pramonės poreikius.


Sprendimai


Šių metų pavasarį pateikta Pasaulio banko ekspertų nuomonė. Ekspertai sugrupavo darbus, kuriuos reikia nuveikti, į tris grupes. Pirma, reikia didinti mokslo sistemos priežiūros ir valdymo pajėgumus, stiprinti viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos sąsajas, stiprinti inovacinius verslo pajėgumuLietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdžio bendras vaizdass.

ES Žaliojoje knygoje ir kituose dokumentuose įvardyta bent keletas priemonių. Pvz., būtina versle įdarbinti tyrėjus, įsigyti mokslinių tyrimų rezultatus, sudaryti strateginę partnerystę, skirti verslo atstovus į mokslo ir studijų institucijų valdymo struktūras. Tam tikru požiūriu „privatizuoti“ tyrimų rezultatų diegimo ir panaudojimo sistemą. Tokia sistema mūsų šalyje išvis neegzistuoja. Taip pat būtina teikti finansinę paramą mokslo tyrimo įstaigoms.

Dabar Lietuvai palankus metas atlikti tuos darbus, naudojantis ES struktūrine parama. LR Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija MTEP sferoms vykdo dvi pagrindines programas, vadinamas Tyrėjų gebėjimų stiprinimas ir Ūkio konkurencingumo ir ekonomikos augimui skirti mokslo tyrimai ir technologinė plėtra. Tai visiems aktualios sritys. Deja, LR ŠMM labai atsilieka, rengdama projektus, skelbdama šaukimus.


Diskusijos ir pasiūlymai


Po akad. V. Razumo pranešimo įvykusioje diskusijoje Lietuvos inovacijų centro vadovas Kąstytis Gečas pasiūlė keisti požiūrį į verslo ir mokslo santykius. Ryšys tarp mokslo ir verslo yra sudėtingas, reikalaujantis papildomų pastangų. Verslas, įmonės kartais net reikalauja, kad mokslas suformuluotų tas žinias, kurių joms reikės per ateinančius kelerius metus. Tai rimtas uždavinys – formuluoti technologines sritis, kurios bus reikalingos Lietuvos pramonei. Todėl jis siūlo balansuoti paklausą ir pasiūlą. Reikia atkreipti dėmesį į žinių kapitalizaciją. Žinios – tai kapitalas, kuris turi dirbti. Tačiau sistema neveikia, nes ryšių su pramone sistema netobula. Pavyzdžiui, tik KTU turi ryšių su pramone skyrių. Kita vertus, verslininkai irgi turi didinti absorbcinius sugebėjimus. Žinių panaudojimo gebėjimus, įskaitant ir vidinius tyrimų bei plėtros darbus. Tuo tarpu valstybės vaidmuo – įvardyti prioritetines sritis. Tačiau verslo ir valstybės poreikiai nebūtinai sutampa. Reikia ilgesnės perspektyvos, kad nebūtų paisoma siaurų interesų.

Kas jungia mokslą ir verslą? Lietuvoje ir kitur įmonės taip pat atlieka tyrimus ir plėtrą. LR ŠMM vis dar netraktuoja šių tyrimų kaip lygiaverčių tiems, kurie atliekami mokslo institucijose. Todėl reikia įteisinti tyrimus ir plėtrą kaip ekonominę veiklą, kuriuos gali atlikti ir mokslo institucijos, ir verslo įmonės. Kol kas įmonės, deja, sunkiai suranda partnerių mokslo institucijose. Todėl turi tuo užsiimti pačios. Ką daryti, kad situacija pasikeistų? Geriausia būtų įteisinti sąvoką Pramoniniai tyrimai. Tai padėtų vertinti ir institucijas.

Sicor Biotech/TEVA generalinis direktorius, LMA prezidiumo narys prof. Vladas Algirdas Bumelis: „Ryšys tarp verslo ir mokslo yra puikus, jeigu verslas ir mokslas priklauso tam pačiam savininkui. Ryšys tarp verslo ir viešojo sektoriaus mokslo tyrimų yra nekoks. Yra keletas priežasčių. Apie 1994 m. funkcionieriai praktiškai sunaikino taikomąjį mokslą Lietuvoje. Visi institutai dabar vertinami kaip fundamentinių tyrimų institutai, kurių darbuotojai rašo straipsnius. Mano pasiūlymas: fundamentiniai mokslai turi būti, bet jie turi būti universitetuose. Čia itin svarbu proporcijos. Universitetuose keturis penktadalius visų tyrimų turi sudaryti fundamentiniai, o likusi dalis skiriama taikomiesiems. Mokslo tiriamuosiuose institutuose tas santykis turėtų būti priešingas. Tyrimus juose reikėtų orientuoti į konkrečias sritis, kurias formuoja LR Švietimo ir mokslo ministerija kartu su LR Ūkio ministerija. Jos stengiasi tą daryti, bet trūksta vieno integruojančio darinio. Toks darinys galėtų vadintis Lietuvos mokslo ir inovacijų agentūra. Ji ir surastų ryšį tarp abiejų ministerijų“.

LPK viceprezidento prof. Rimvydo Jasinavičiaus manymu, gyvenimo kokybę lemia konkrečios šalies gyventojų veiklos efektyvumas. Svarbus rodiklis – kiek ekonomikos ar verslo subjektai užsako darbų mokslui. Lietuvoje jie tesudaro apie du procentus. Tai yra ir pasekmė, ir priežastis. Jeigu iš tiesų norime prisidėti prie šalies ir gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimo, mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti. Jeigu norime, kad bet kokia veikla didintų efektyvumą, privalu į tą veiklą žiūrėti kaip į investicinį procesą. Tai yra iš pradžių kažką įdėti, kad gautume rezultatą. Apie tai buvo kalbama kaip ir apie tai, kad matavimo sistema, vertinanti mūsų mokslo pastangas, yra netikusi. Todėl prof. R. Jasinavičius pasiūlė iš susitikime dalyvaujančių organizacijų atstovų sudaryti nedidelę darbo grupę, kurios uždavinys – suformuluoti mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimo tikslus ir pateikti veiklos programą.

Apibendrindamas diskusiją LPK prezidentas dr. Bronislovas Lubys akcentavo keletą mokslo ir verslo bendradarbiavimo stabdžių. Vienas iš jų – universitetai vengia jungtis su privačiu kapitalu konkrečiose laboratorijose, kad atliktų bendrus tyrimus, spręsdami vieną ar kitą technologinę problemą, kurdami inovatyvius procesus pramonei. Tai galėtų tapti viena iš jungimosi krypčių. Reikėtų leisti į kai kurias universitetų laboratorijas, jų padalinius integruotis privačiam kapitalui. Tai bus tam tikras judėjimas į priekį, kelio paieška. Kita vertus, mokslas taip pat turi suvokti pramonės gebėjimus absorbuoti mokslo žinias. Mokslininkui reikia glaudžiau bendrauti su verslininkais, nusileisti iki jų lygmens. Šios ir kitos priemonės turėtų padėti pralaužti užburtą ratą ir pakeisti mokslo ir verslo santykius, padidinti tarpusavio supratimą.

Susitikimo pabaigoje buvo nutarta sudaryti Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos mokslų akademijos bendrą darbo grupę 2009–2010 m. mokslo ir verslo bendradarbiavimo programai parengti. Jos nariais išrinkti:

prof. habil. dr. LMA n. k. Vladas Algirdas BUMELIS (UAB Sicor Biotech generalinis direktorius, LPK prezidiumo narys, LMA prezidiumo narys); prof. habil. dr. LMA n. k. Aleksandras VASILIAUSKAS (LMA Ekonomikos instituto direktorius, LMA prezidiumo narys); prof. habil. dr. LMA n. e. Eugenijus BUTKUS (Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas); prof. habil. dr. Raimundas KIRVAITIS (VGTU mokslo prorektorius); prof. dr. Rimvydas JASINAVIČIUS (LPK viceprezidentas); dr. Kastytis GEČAS (VšĮ „Lietuvos inovacijų centras“ direktorius); AB Elgama prezidentas Saulius DŽIUGELIS ir LPK Prezidiumo narys Rimvydas VELIČKA.


Parengė Rolandas Maskoliūnas

 


Nuotraukose:

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas ir prezidentas dr. Bronislovas Lubys

Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdžio bendras vaizdas