Kas lauktų mokslo, vedamo verslo nubrėžtu keliu (3)
Žymus Lietuvos mokslo organizatorius akademikas Povilas Brazdžiūnas buvo ta asmenybė, kuri Lietuvos talentingiausią studijuojantį jaunimą skatino orientuotis į tuo metu naujas ir perspektyvias eksperimentinės fizikos kryptis – lazerius, radiologiją, radioaktyvumo tyrimus ir puslaidininkių fiziką. Tai buvo toliaregiškas sprendimas, nes visa XX a. antrosios pusės technologijų pažanga ir plėtojosi šių fizikos krypčių pagrindu. Talentingiausi Lietuvos jaunuoliai buvo siunčiami studijuoti ir tobulintis į žymiausius to meto Tarybų Sąjungos mokslo centrus. Vienas iš jų buvo Juras POŽELA, kuris iš trečiojo Vilniaus universiteto kurso buvo išsiųstas į Maskvos valstybinį universitetą, o grįžęs P. Brazdžiūno paskatintas pakeitė savo specializaciją – iš branduolio fizikos į puslaidininkių fiziką.
Šiandien vertėtų tai apibendrinti. Jeigu Lietuvos fizikos patriarchas P. Brazdžiūnas rinkosi perspektyvias fizikos kryptis ir talentingą jaunimą, tai akad. Juras POŽELA su kaupu pateisino pasitikėjimą: ne tik įkūrė Puslaidininkių fizikos institutą, sukūrė puikių mokslo darbų, bet ir išvedė savo vadovautąjį institutą į tarptautinį pripažinimą. O pretekstą pokalbiui su Tarptautinio mokslinės kultūros centro Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus vadovu prof. Juru Požela suteikė balandžio 27 d. JAV prezidento Barako Obamos JAV Nacionalinėje mokslų akademijoje pasakytoji kalba, kuri sukėlė nemažą ir Lietuvos mokslininkų susidomėjimą.
Pabaiga, pradžia Nr. 12, 13
Fundamentiniai ir taikomieji mokslai Gerbiamasis Profesoriau, Jūs visada ryžtingai pasisakote už fundamentinių mokslo darbų svarbą. Gal išsamiau pakomentuotumėte šią savo nuostatą.
Taikomasis mokslas neegzistuoja be fundamentinio mokslo. Taikomasis mokslas – fundamentinio mokslo patirties panaudojimas tenkinant šių dienų materialius, dvasinius, valstybinius ir kitus praktinius poreikius. Taikomasis mokslas lemia materialųjį ir dvasinį visuomenės brandos lygį. Technologijos lygis lemia gamybos lygį. Taikomuosius mokslus reguliuoja rinkos procesai ir valstybė.
Fundamentiniai mokslai – taikomųjų mokslų pamatas. Fundamentiniai mokslai yra procesų gamtoje ir visuomenėje pažinimas ir supratimas, jie lemia mąstymo lygį. Pasaulio mokslinio pažinimo lygis lemia ir dvasinę visuomenės, civilizacijos pakopą. Mokslinis pažinimas – naujos informacijos apie gamtinius procesus atskleidimas.
Tai ne pavieniai atradimai, bet išsamus naujos informacijos apie gausybės procesų, vykstančių pasaulyje, atskleidimas. Būtent iš daugelio šių procesų supratimo formuojamas šiuolaikinis fundamentinis mokslas ir aukštos kompetencijos moksliniai kolektyvai.
Paprastai gamtos ir visuomenės pažinimo procesas vadinamas tiesiog mokslu. Žodžiai fundamentalus/fundamentinis dažnai priskiriami pažinimo proceso mokslinio lygmens apibūdinimui, kurį parodo atskleisti pamatiniai gamtos dėsniai ir procesai.
Fundamentiniai pažinimo darbai nėra rinkos ar valstybės reguliavimo objektas, tačiau yra valstybės palaikomi. Šalies fundamentinių mokslų darbai byloja apie tos šalies intelektualinį potencialą, mokslinės kultūros, švietimo, aukštojo mokslo lygį. Fundamentiniai mokslai ir šios srities mokslininkai yra tautos pasididžiavimas. Reikšmingas ir Lietuvos mokslininkų indėlis į pasaulinį fundamentinį mokslą.
Fundamentiniai darbai reikalauja kurti aukščiausio lygio technologijas ir tyrimo instrumentus. Šie darbai kelia naujus reikalavimus ir visai švietimo sistemai.
Reikšmingoms fundamentinėms problemoms spręsti daugelis šalių vienija savo pastangas, taip pat dalyvaujant Lietuvai, kurdamos kartais milžiniškus įrenginius ir plėtodamos net atskiras mokslo sritis (kosmosas, elektrinių dalelių greitintuvai, CERN, termobranduoliniai reaktoriai, biotechnologija ir t. t.).
Verslo ir mokslo dėsniai skiriasi Tad ir JAV prezidento Barako Obamos kalbos, balandžio 27 dieną pasakytos JAV Nacionalinėje mokslų akademijoje, prasmę galima suvokti ir taip: jeigu JAV nori išlikti kaip stipri ir pasaulyje įtakinga valstybė, turi rūpintis mokslo reikalais ir visų pirma fundamentiniu mokslu?
Kyla ir dar viena esminė mintis: fundamentiniai mokslai turi vystytis laisvai, nepriklausomai nuo politinių ir kitokių jėgų išsidėstymo valstybėje.
O Lietuvoje kam skirtumėte prioritetą – fundamentiniams ar taikomiesiems tyrimams? Fundamentiniai moksliniai tyrimai brangiai kainuoja, o grąža visiškai negarantuota. Tad fundamentiniais tyrimais tegu gal užsiima didelės ir finansiškai pajėgios valstybės, o Lietuvos mokslui gal išmintingiau orientuotis į taikomuosius tyrimus? Juk vieno straipsnio, išspausdinto ISI žurnale sąlyginė kaina – apie 1 mln. litų (paskaičiavus kiek iš viso mūsų mokslininkai parašo tų straipsnių ISI žurnaluose ir kiek valstybei kainuoja mokslas).
Taikomieji moksliniai tyrimai Lietuvoje būtini. Nors jie daug brangesni už fundamentinius, tačiau neša pelną ir stiprina Lietuvos ekonomiką. Universitetų ir tiriamųjų institutų mokslą orientuoti tik į taikomąją (pelną nešančią) veiklą, praktinį taikymą būtų didelė klaida. Negali būti kokybiško dėstymo universitete, kuriame nevykdomi fundamentiniai darbai. Apskritai neįsivaizduoju, kaip atrodys civilizuotos šalies – Lietuvos – mokslas ir kultūra be fundamentinių tyrimų mokslo institutuose ir aukštosiose mokyklose. Todėl fundamentinio mokslo stabdyti negalima. Be fundamentalaus universitetinio švietimo Lietuvoje nebus kam atlikti taikomųjų darbų.
Taip, bet nutrūko nuo grandinės naudos siekimo monstras ir dabar jį suvaldyti bus sunkiai įmanoma. Gražūs žodžiai – aukštojo mokslo reforma, modernizavimas, – vargu ar gali paslėpti to monstro beatodairiškus naudos ir pelno siekimo instinktus.
Sistema jau pati save reguliuoja, be to, tokia kryptimi, kad kyla grėsmė, jog už borto liks būtent mokslo interesai.
Turėsime išplėtotą verslą be mokslo paspirties Net jei ir pasitikėtume bent dalies reformatorių sąžiningumu, gerais ketinimais, suinteresuotumu padėti Lietuvos mokslui, labai sunku patikėti, kad jų siekiai gali būti sėkmingi, žinant kaip Lietuvoje net ir geri ketinimai virsta jų parodija. Akivaizdžiai matome, kas vyksta šalies politiniame gyvenime ir įvairiose gyvenimo srityse. Ką dabar reikėtų daryti, kol neprasidėjo visiška Lietuvos mokslo griūtis, piktnaudžiavimų lavina? O gal traukinys nuvažiavo, kai balandžio 30 d. Seime buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, leidžiantis pradėti naują Lietuvos mokslo ir studijų gyvavimo etapą? Gal apie visus šiuos dalykus kalbame pavėluotai, reikėjo kalbėti prieš gerus penkerius metus?
Lietuvoje nuolat apie tai buvo šnekama, o mums aktualu tai, kad JAV apie tai prabilta prezidento Barako Obamos lūpomis. Amerika įsitikino, kad švietimo ir mokslo organizavimo srityje šalyje padaryta esminė klaida – mažinamas greitai augančių fundamentinių mokslų finansavimas. Mes pasiryžę sukti tuo klaidingu keliu. Juk ne pats B. Obama sugalvojo nei iš šio, nei iš to kritikuoti JAV mokslo organizavimo sistemą – tuo susirūpinusios galingos Amerikos jėgos, šalies intelektinis elitas. JAV suprato, kad toliau šiuo keliu eidama po truputį praras pasaulyje pirmaujantį mokslą. Mums taip pat svarbu tai suvokti. Pasirinkome absurdišką, sveiku protu nesuvokiamą kelią. Stebėtina, bet Lietuvoje atsisakoma (nutraukiamas finansavimas) fundamentinių mokslų centro – Lietuvos mokslų akademijos – ir buvusių MA institutų veiklos. Tiesiog nematoma Lietuvoje mokslo, nes jis nėra taikomasis. Kartu iš Europos Sąjungos mokslo išbraukiamas stiprus Lietuvos mokslininkų, atliekančių fundamentinius tyrimus, būrys. Mūsų mokslininkai priversti dirbti tik taikomuosius darbus, eiti į verslą.
Kai tranzistoriaus išradėjas Viljamas Šoklis (William Shockley) pabandė iš savo atradimo padaryti verslą, jo įkurtoji įmonė labai greitai bankrutavo, nes Šoklis nebuvo verslininkas. Versle veikia visai kiti dėsniai. Todėl ir mums nieko gero nežada kai kurie pasiūlymai mokslą nuvesti verslo keliu. Jeigu verslui būtų suteiktos galios vadovauti mokslui, būtent toks scenarijus mūsų lauktų. Ar bus gerai verslui? Tikriausiai. O Lietuvai? Labai abejoju.
Turime ir gerų pavyzdžių Nejau niekur nematote teigiamų padarinių prasidedant didžiosioms pertvarkoms?
Teigiama tai, kad Lietuvos mokslo ir švietimo sistemoje sudaromos sąlygos taikomajam, ekonomiškai pelningam mokslui. Šis mokslas gali prisidėti keliant technologijos lygį Lietuvos pramonėje, formuojant intelektines, mokslui imlias gamybos šakas Lietuvoje.
Neigiama tai, kad iš mokslo ir švietimo sistemos eliminuojami fundamentiniai mokslai (nutraukiant finansavimą) kaip per brangūs Lietuvai.
Taip jau atsitiko su Lietuvos kultūros įstaigomis, teatrais, bibliotekomis.
Taip įvyko ir JAV, tačiau Amerikoje ši problema sprendžiama dvigubai padidinus fundamentinių mokslų finansavimą universitetuose ir mokslo tyrimo įstaigose (ir tai krizės metu).
Jeigu fundamentinio mokslo gyvavimas Lietuvoje būtų įteisintas Mokslo ir studijų įstatyme ir jo finansavimas būtų padidintas dvigubai, tokiam įstatymui priekaištų neturėčiau.
Nieko nesakote apie kuriamų slėnių – mokslo ir verslo centrų – teikiamas galimybes. Toks įspūdis, kad nieko gero iš tų slėnių nelaukiate?
Šių slėnių poreikio be suformuoto mokslinio veido, aiškių tikslų, nelabai suvokiu. Man tai panašu į dirbtinę schemą, kai mokslininkai surenkami į vieną vietą, į bendras patalpas šalia universitetų. Kad mokslas slėniuose galėtų plėtotis labiau, didesnių abejonių nekyla, nes esti viena labai svarbi sąlyga: fundamentinis mokslas gali sėkmingai plėtotis ten, kur gali būti sėkmingai pritaikytas. Tokioje aplinkoje mokslas vystosi sėkmingiausiai.
Lietuvoje slėniai gali būti formuojami aukšto lygio fundamentinio mokslo mokslinėse laboratorijose, pavyzdžiui, lazerių fizikos, puslaidininkių optikos ir elektronikos pagrindu.
Lietuvos biotechnologijos mokslinės laboratorijos taip pat gali būti geras pagrindas slėniui formuoti. Kai taikomoji mokslo sritis gerai išplėtota, toliaregiški vadovai mėgina telktis ir stiprų fundamentinio mokslo pagrindą. Atkreipsime dėmesį į tai, kad biofarmacijos darbų sėkmė ir didelis ekonominis efektas remiasi fundamentiniais, baziniais darbais kuriant molekulinės biologijos įrankius. Nors fundamentiniai darbai gujami iš sėkmingai veikiančios Sicor Biotech bendrovės, Fermento bendrovėje kuriami nauji molekulinės biologijos įrankiai užtikrina biotechnologijos mokslo ir pramonės vystymo ateitį Lietuvoje. Tuo labiau, kad šie fundamentiniai darbai palaikomi Europos Sąjungos.
Prieš Lietuvoje kuriamus slėnius nepasisakau: jeigu tokie slėniai bus susieti su universitetais, toks modelis pasiteisins. Kyla abejonių, kaip visa ši organizacinė veikla pradedama. Kodėl reikia griauti sėkmingai dirbančius mokslo institutus mėginant juos įkomponuoti į slėnio veiklą be mokslinio veido, savitumo? Tą matau šiandien.
Slėniai privalo turėti savo fundamentinį mokslinį veidą ir konkrečias taikomųjų darbų kryptis. Būtent tokiuose slėniuose galima tikėtis taikomųjų darbų sėkmės fundamentinių mokslų bazėje ir mokslinės pramonės užuomazgų kūrimo Lietuvoje.
Kadangi slėniams numatyta skirti milijardus, galima laukti puikaus rezultato: naujos, mokslui imlios ūkio šakos atsiradimo Lietuvoje.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukose:
Tarptautinio mokslinės kultūros centro Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus vadovas akad. prof. Juras Požela
Fizikai prof. Juras Požela (dešinėje) ir prof. Artūras Žukauskas sveikina kolegą prof. Michailą Šurą (Michael Shur, JAV) tapus naujuoju Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu
