UNIVERSITETŲ REKTORIŲ KONFERENCIJOS KREIPIMASIS „DĖL TOLESNĖS AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS“
Veiksminga ir integruota mokslo bei studijų sistemos veikla yra viena iš kertinių sąlygų stiprinant šalies ūkio konkurencingumą, kuriant šalyje modernią žinių visuomenę ir siekiant kiekvieno jos nario gerovės.
Teigiamai vertindami didėjantį Lietuvos Prezidento, Vyriausybės ir politinių partijų dėmesį aukštojo mokslo problemoms ir pritardami reformų būtinumui, universitetų vadovai šiuo kreipimusi reiškia savo nuomonę dėl tolesnės aukštojo mokslo reformos tikslų ir veiksmų.
Universitetai praėjusiame dešimtmetyje savo jėgomis pertvarkė akademinės sistemos struktūrą, kuri dabar visiškai atitinka europinio Bolonijos proceso reikalavimus. Tas faktas buvo patvirtintas Bolonijos proceso švietimo ministrų susitikime Bergene 2005 metais.
Tačiau kitos Lietuvos aukštojo mokslo sistemos grandys tebėra netobulos. Nedelsiant reikia pradėti ir tęsti darbus, numatytus Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006–2010 m. plėtros plane bei išryškintus Lietuvos universitetų vizijoje ir strategijoje (2006 m.), atsižvelgti į dinamiškus europinius socialinius, politinius ir ekonominius procesus.
Universitetų valdymas turi būti pertvarkytas taip, kad jiems atsirastų sąlygos efektyviai veikti patiems, o ne būti „efektyviai“ valdomiems iš šalies, todėl reikia didinti universitetų autonomiją ir atskaitomybę visuomenei.
Šis principas kaip svarbiausias yra įtvirtintas Europos universitetų asociacijos ir Europos Komisijos dokumentuose. Jis sudaro sąlygas atsirasti konkurencijai tarp universitetų, o tai yra esminė prielaida gerėti studijų kokybei.
Būtina nedelsiant parengti teisines, ekonomines ir socialines sąlygas universitetų konkurencingumui įtvirtinti. Tam reikia atlikti universitetų finansavimo, nuosavybės, administravimo ir akademinių reikalų tvarkymo reformas. Universitetai vieni negali įgyvendinti šių reformų. Reikia ir valdžios politinės valios bei plačiosios visuomenės supratimo ir pritarimo. Atsiradus konkurencijai tarp universitetų, susireguliuos ir jų skaičius.
Universitetų vadovai siūlo šiuos minėtų reformų principus.
Universitetų mokslui ir studijoms finansuoti: skirti valstybės lėšų; sudaryti studentams galimybes studijuoti savo lėšomis; sudaryti verslui palankias sąlygas remti studentus ir investuoti į mokslą.
Studento „krepšelis“, kurį gali sudaryti šios trys dedamosios įvairiomis proporcijomis, turi ateiti į studento pasirinktąjį Lietuvos universitetą. Universitetas turi gauti visą moksliniais tyrimais grįstų studijų kainą, kurią nustato pats, atsižvelgdamas į savikainą, konkurentų kainas ir studijų paklausą. Turi būti sudarytos palankios sąlygos visiems studentams gauti studijų paskolas, o gerai besimokantiems – dar ir stipendijas. Valstybės poreikiai absolventams tenkinami per studijų paskolų bei palūkanų kompensavimą. Moksliniai tyrimai finansuojami programiniu principu ir konkurso būdu.
Nuosavybės reforma turi perduoti universitetų nuosavybėn valdomas lėšas, kilnojamąjį turtą, priskirtus universitetams pastatus ir žemę, kuriuos dabar universitetai valdo ne savarankiškai, o patikėjimo arba panaudos teise.
Administravimo reforma turi įtraukti socialinius partnerius į realų universiteto valdymą, eliminuojant dabartinę valdžios institucijų priežiūrą. Reikia išryškinti Tarybų, Rektorato ir Senato funkcijas. Taryboms, kurių sudėtyje yra du trečdaliai socialinių partnerių, pavesti strateginį universiteto valdymą, Rektoratui priskirti universiteto administravimą ir atstovavimą, o Senatui palikti visų universiteto akademinių reikalų tvarkymą. Rektoriaus rinkimo ir atšaukimo procedūra turi būti apsaugota nuo politikų įtakos ir priklausyti tik nuo socialinių partnerių ir universiteto bendruomenės.
Akademinių reikalų tvarkymo reforma turi eliminuoti valstybės įtaką tvarkant akademinius reikalus, paliekant jį visiškai universitetų dispozicijai, bei įtvirtinti tarptautinę išorinių partnerių ir nepriklausomų studijų kokybės vertinimo institucijų kontrolę.
Universitetų vadovai kviečia visas politines partijas pritarti išdėstytiems principams ir nedelsiant, dar 2007 m. pirmajame ketvirtyje, pradėti universitetų finansavimo, nuosavybės, administravimo ir akademinių reikalų tvarkymo reformą.
Valstybinių universitetų rektoriai
2006 m. gruodžio 4 d.
