Bilo Geitso pinigai kelyje į Lietuvą

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos konferencijoje, skirtoje kompiuterinių duomenų bazių reikalams, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas savo prakalboje apibūdino Bilo ir Melindos Geitsų fondo (Bill and Melinda Gates Foundation) remiamą projektą, skirtą Lietuvos viešosioms bibliotekoms, ypač esančioms toli nuo didesnių miestų, kompiuterizuoti. Fondas įgyvendina 1997 m. pradėtą Pasaulio bibliotekų programą. Ja siekiama sudaryti galimybę bibliotekose nemokamai naudotis moderniosiomis informacinėmis technologijomis, mokytis ir gauti reikalingos informacijos. Programos biudžetas – 328 mln. JAV dolerių.

Paprašėme Rolandą Kvietkauską Mokslo Lietuvos skaitytojus išsamiau supažindinti su šio Fondo parama Lietuvos bibliotekoms.

Kone metus su Bilo ir Melindos Geitsų fondu derinome įvairius svarbius klausimus. Šiuo metu jau esame pasirašę trišalę sutartį tarp Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Bilo ir Melindos Geitsų fondo. Šis Fondas skyrė beveik 0,5 mln. litų paramą projektui, skirtam Lietuvos regionų bibliotekų kompiuterizavimui, rengti. Prie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos sudaryta darbo grupė, kuri rengs projektą. Tad pirmiausia šalies bibliotekų direktorius supažindinome su būsimo projekto principais, reikalavimais ir kitais dalykais. Dabar laukia intensyvus parengiamasis projekto sudarymo darbas.

Kokie reikalavimai bus keliami projektui, kas jį rengs?

Reikia parengti projektą, kuriame turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos poreikiai. Juos teks pagrįsti skaičiavimais, analize, padėties vertinimais. Geitsų fondas rems projektą lygiai 50 proc., t. y. antra tiek lėšų turės skirti valstybė. Mūsų šalis pasiryžo imtis šio projekto.

Ar būta abejonių? Beje, ar tai bus papildomos lėšos, o gal iš to paties gana striuko bibliotekoms skirto pinigų kapšo?

Žinoma, reikia gerai apskaičiuoti savo galimybes, tuo labiau, kad projektams teks nukreipti lėšas, kurios skiriamos bibliotekoms. Tai bus vienas iš mūsų prioritetų: toli nuo miestų esančių vietovių bibliotekų kompiuterizavimas.

Taigi šiuo projektu bus pasiekta, kad į tas vietoves ateis interneto ryšys, žmonės turės galimybę naudotis elektroninės valdžios, sveikatos, bankininkystės ir kitomis paslaugomis, gauti reikalingos informacijos. Šio projekto esmė yra ne pats kompiuterizavimas, o geresnė informacijos prieiga ir paslaugų galimybės. Šiuo projektu bus orientuojamasi būtent į truputį atkampesnes vietoves.

Jeigu ekonomiškai neapsimoka kompiuterizuoti tokias atkampesnes bibliotekas, tai ar apsimokės kitomis prasmėmis? Pavyzdžiui, keliant tų vietovių kultūrinį lygmenį, mažinant socialinę atskirtį ir t. t.

Štai todėl ir svarbu padėties analizė, padedanti pasirinkti tinkamus kompiuterizavimo objektus. Juk akivaizdu, kad į Labanoro girios glūdumą kabelių netiesime, kad penki gyventojai galėtų naudotis internetu. To nebus. Reikia gerai apmąstyti, kam skirti Lietuvos mastais gana didelius pinigus. Projekto darbo grupė pateiks motyvaciją, kodėl viena ar kita biblioteka turi patekti į kompiuterizuojamųjų sąrašus. Tai visai nepaneigia, kad viešoji biblioteka ir be kompiuterių gali būti svarbi bendruomenės gyvybingumui kaip bendra ir kiekvienam prieinama erdvė.

Kiek šalyje yra bibliotekų, kurios galėtų tikėtis patekti tarp projekto „dalyvių“?

Yra apie 900 „aptarnavimo taškų“ arba pastatų, kuriuos potencialiai galima būtų svarstyti. Lietuvoje jau kompiuterizuota apie 43 proc. savivaldybių viešųjų bibliotekų.

Projekte dalyvauti galės tik viešosios bibliotekos, todėl apie bet kokį piktnaudžiavimą nė neverta kalbėti. Kaip minėjau, projekte turės būti pateikta ir analitiškai įvertinta potenciali paslaugų teikimo galimybė. Ir ne bet kokių, bet numatytas veiksmingas paslaugų teikimas. Jeigu vietovė, tarkime, kaimas, savivaldybės ir vietos viešosios bibliotekos vadovų nuomone, yra neperspektyvus, jame nuolat mažėja gyventojų, tai tokio kaimo biblioteka nebus įtraukta į kompiuterizuojamųjų sąrašą. Iš esmės galime kalbėti apie nacionalinį projektą, kurį sudarytų apie 60 vietos bendruomenių ir valdžios palaikomų projektų.

Kokie socialiniai partneriai dalyvaus projekte?

Pirmiausia savivaldybės. Kultūros ministras jau išplatino kreipimąsi į savivaldybių administracijas, prašydamas suteikti paramą organizuojant parengiamųjų darbų procesą. Ministras taip pat prašo aiškiai apsispręsti dėl savo būsimų įsipareigojimų. Valstybė šiuo metu į kompiuterizavimą investuoja tikrai nemažai lėšų, ir būtų labai gerai, kad tą 50 proc. Lietuvos indėlį sudarytų tiek valstybės, tiek savivaldybių lėšos. Teks atitinkamai parengti bibliotekų patalpas, o jų remontui valstybė negalės skirti lėšų. Smulkūs remonto darbai turės būti atliekami turto valdytojo lėšomis, todėl savivaldybės turės įvertinti savo galimybes, o įsipareigojusios turės atlikti numatytus darbus. Beje, įgyvendinant projektą gali būti skiriama Microsoft programinė įranga, nors nebūtinai. Bilo ir Melindos fondas yra institucija, veikianti nepriklausomai nuo Microsoft korporacijos.

Kada reikia apsispręsti dėl konkrečių kompiuterizuotinų bibliotekų?

Iki 2007 m. pavasario. Fondo lėšų kiekis, kuris bus skiriamas bibliotekoms Lietuvoje kompiuterizuoti, priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai seksis įgyvendinti kitus projektus, pavyzdžiui, ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“, kurį koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, ir kitus.

Kodėl būtent Lietuva atsidūrė Bilo ir Melindos Geitsų fondo vadovų akiratyje?

Akiratyje atsidūrė Lietuva ir Latvija. Čia padirbėjo kai kurie mūsų tautiečiai, jau prieš kelerius metus sugebėję su Geitsų fondu užmegzti ryšius, kad apskritai galėtume dalyvauti šiame projekte. Mat nepaisant ekonominių sunkumų, mūsų šalis nėra technologiškai atsilikusi, nors dar esama rūpesčių dėl regionų plėtros. Lietuva – ne Meksika, kurioje teritorinė plėtra yra didžiulė problema. Geitsų fondas su Meksikos kultūros ministerijos nemokama prieiga aprūpina trečdalį iš 8 tūkst. Meksikos bibliotekų, remia ir JAV bibliotekas.

Taigi tinkami žmonės, atsiradę tinkamoje vietoje tinkamu laiku gali daug nuveikti; tai rodo ir šis būsimasis projektas. Gražios pono Kazicko šeimos, kitų asmenų iniciatyvos. Priminsiu, kad per savo fondą Kazickai (Kazickas Family Foundation) vykdo Lietuvos mokyklų kompiuterizavimo projektus.