MOKSLASplius.lt

Kad valstybinės šventės nevirstų beprasmybės kodavimu


Projektas orientuotas tik į mokinius?


Orientuotas į mokinius, bet pasitelkėme ir akademinį jaunimą, kurie taip pat parašys keletą žinučių. Būtų įdomu, jeigu Mokslo Lietuva kaip mūsų projekto informacinis rėmėjas ir sklaidos kanalas pasiūlytų savo puslapiuose šia tema išsisakyti mokslo žmonėms. Ką jie galvoja apie mūsų valstybinių švenčių scenarijus? Viešojoje erdvėje vyksta daug diskusijų tarp istorikų, kalbininkų, literatų – vienaip ar kitaip tose diskusijoje švenčių tema sumirga. Bet visa tai neįeina į darbo veiklos planus ar apimtis, tad dažnas toliau nežengia, nesusimąsto, kokia turėtų būti valstybės šventė, jos struktūra, kuo viena nuo kitos tos šventės turėtų skirtis? Valstybė – mūsų visų. Ir šventės. Tad požiūrių įvairovė turėtų būti išdiskutuota, pereita prie bendrų reikšmių savivokos.


Kas jau spėta padaryti vykdant projektą? Sakėte, kad turite prasmingą emblemą.


Rugsėjo 17 d. Anykščiuose sušaukėme projekto dalyvius – dešimties mokyklų atstovus iš Ignalinos, Vilniaus, Kauno, Siesikų, Biržų, Nidos, Antazavės, Utenos, suprantama, ir Anykščių.


Kodėl būtent šių miestų ir miestelių mokyklas subūrėte?


Visų pirma kvietėme UNESCO tinklo mokyklas, tačiau priėmėme ir ne tik jame esančias, tačiau labai norinčias. Laimėję projektų konkursą Zonta International Vilnius organizacija į tą projektą įdėjo ir savo lėšų. Ne mažiau nei skyrė LR Švietimo ir mokslo ministerija. Iš ministerijos projektui skirta pinigų transporto išlaidoms, metodinei medžiagai, seminarui ir Focus grupėms, surinktos medžiagos kompiuteriniam apdorojimui, dovanoms, viešinimui. Iš Zonta lėšų trims projekto nugalėtojams ir vienam mokytojui organizuosime kelionę į Norvegiją. Norvegijoje mūsų grupę priims vienas iš Zonta klubų, supažindins su Norvegija. Priminsiu, kad Vilniuje yra keturi Zonta klubai, Norvegijoje – 40.


Laimėtojų bus tik keli, tad ar ne per maža motyvacija dalyvauti dešimties mokyklų mokiniams?


Šiek tiek lėšų skirsime ir kitiems projekto dalyviams, pasižymėjusiems mokiniams. Visus tuos dalykus su projekto dalyviais ir aptarėme per seminarą Anykščiuose. Tarėmės ir kokių dovanų norėtų gauti geriausiai pasirodę mokiniai. Turime tūkstantį kitą litų, tad klausėme: ar norite, kad tai būtų viena vertinga dovana, o gal daug, tegu ir kuklesnių? Mokytojai pritarė, kad labai geras paskatinimas būtų Vagos knygyno kuponai, už kuriuos būtų galima pasirinkti norimų knygų.

Pasiūliau projektą viešinti per Mokslo Lietuvą, vienintelį Baltijos šalyse mokslininkų laikraštį, kurį mokyklose reikėtų įprasti skaityti. Jauniems žmonėms šiame laikraštyje yra naudingos medžiagos, o renkantis gyvenimo kelią tai itin vertingos žinios. Mokslo Lietuva – daug informatyvesnis laikraštis už daugelį dabar spausdinamų šalyje. Tai irgi gera proga vienu šūviu nušauti du zuikius: per laikraštį bus galima paviešinti projektą, o mokiniai ir mokytojai geriau susipažins su Mokslo Lietuva. Beje, šis laikraštis 2009-ųjų rudenį žengia per savo 20 metų veiklos slenkstį. Žodžiu ir veiksmu parodyti jam dėmesį mums yra ir malonu, ir prasminga.


Kartu su psichologais


Antrajame projekto etape vyks Focus grupės. Mūsų partneriai – Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedra. Prof. Rita Žukauskienė sutiko būti viena iš moderatorių, nes ši universiteto katedra kelioliką metų vykdo nacionalinį mokslinį projektą apie jaunimo pilietiškumą, nagrinėja, kaip keičiasi generacijos ir jų požiūris į pilietiškumą. Mokslininkų ir visuomeninių organizacijų partnerystė yra ar turėtų būti pažangą skatinantis veiksnys.


Mokslininkai tuos keliolika metų stebi procesą ir jaučiasi tik stebėtojais, jokio poveikio pilietiškumui ugdyti jie nedaro?


Tiek ilgai laukti negalime, mums reikia jau dabar siekti, kad mokiniai būtų pilietiškesni. Todėl ir paprašiau prof. R. Žukauskienės iš didelio projekto, kurį finansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, ateiti į mūsų mažytį projektą ir kartu jame dalyvauti. Būsime vieni kitiems naudingi: mes galėsime pasinaudoti mokslininkų įdirbiu, o jie galės pasinaudoti mūsų projekto rezultatu. Beje, taip ir siūlo Europos Sąjungos projektų iniciatoriai – veikti įvairiais pjūviais.

Daug kalbame apie projektų persipynimą, dabar štai į mūsų projektą įsitraukė kito europinio projekto Red Inter koordinatorė dr. Olga Medvedeva, iš kurios kai ką naujo sužinojome. Tai filologinis projektas, kuris Europos Sąjungoje pozicionuoja kultūrų įvairovę. Siūlome vaikams, siunčiantiems žinutes į pasaulį, pirmus tris sakinius parašyti savo gimtąja kalba.


Panašu į dūžtančio laivo įgulą, kuri į butelį įdėdavo žinutę apie jų laivą ištikusią katastrofą. Savotiškas SOS signalas, kai dar nebuvo radijo. Laimei, mūsų valstybė dar nežlunga. O kokia prasmė tuos tris žinutės sakinius parašyti gimtąją kalba, kai jos, bent jau lietuvių kalbos pasaulyje beveik niekas nesupranta?


Prancūzai, britai, norvegai parašys mums tris sakinius savo kalba, o mūsų mokiniai parašys adresatams, ką iš jų siųstųjų sakinių suprato. Gal miestą ar kokį vardą, gal vieną ar kitą žodį. Tai bus komunikacijos pradžia. Atliksime ir analizę: kiek galime suprasti kitus kad ir nemokėdami svetimos kalbos. Tokia yra šio projekto idėja. Koreliuojantis su visos Europos pozicionuojama vertybe – kultūrų įvairovės puoselėjimu.


Tikslas – sukurti scenarijų

O kas tos „Focus“ grupės?


Kiekviena mokykla sukurs savo išsiųstų ir gautų žinučių „failą“ (bylą). Pagal turimą metodiką mėginsime visa tai apdoroti. Turime grupę kompiuterininkų, kurie pamėgins tas žinutes apibendrinti – kas iš to išeis? Focus grupėse dalyvaus dalis projekte dalyvaujančių mokinių su mokytojais: analizuosime, bandysime apibendrinti, ką iš visos tos komunikacijos gavome. O tikslas – sukurti keletą ir ne vienos pakopos valstybės švenčių minėjimo scenarijų. Pamėginsime atsirinkti, kas geriausiai sugalvojo, savo patirtį pristatė, pagaliau kaip jis galbūt vienas pažymi savo valstybės šventę. Kaip lietuvis laukia Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios? Kaip norvegas laukia savo valstybės dienos?


Na, jeigu jaustųsi Robinzonu negyvenamoje saloje…


Nebūtinai Robinzonu ir negyvenamoje saloje. Gal kuri nors mokykla sugalvojo ką nors įdomesnio, savitesnio, negu kad pabodusieji tradiciniai minėjimai.


Kaip pavyko sudominti norvegus, britus ir prancūzus dalyvauti projekte?


Iš dalies per tų šalių Zonta klubus. Mūsų moterys bendrauja su kitų šalių zontietėmis. Antai mūsų viceprezidentė Lilija Socevičienė buvo išvažiavusi į Prancūziją ir rado mokyklą, kuri dalyvaus mūsų projekte.

Mūsų projekto organizacinės grupės – žinomos ne tik profesinėje erdvėje, bet ir Lietuvoje bei už jos ribų moterys – prof. Evalda Jakaitienė, parengusi Lietuvių–norvegų žodyną, doc. Rasma Manelienė, kuri odontologijos žinių sėmėsi anapus Atlanto, gydytoja Ramunė Trakymienė, įsteigusi Zonta Lietuvoje ir glaudžiai bendradarbiaujanti su pasaulio zontietėmis. Jos pateikė naujų kontaktų visam projektui, aktyviai dalyvauja vykdant projektą.


Kalbėjosi Gediminas Zemlickas