Kaip gyvensime uždarius Ignalinos atominę elektrinę

Lietuvoje tą funkciją turėtų vykdyti Energetikos ministerija.

Taip atrodytų. Ji turėtų rūpintis sudarant bendros valstybinės energetikos strategiją, sukurti reikiamus instrumentus ir priežiūrą nustatytai strategijai įgyvendinti. Pirmieji Energetikos ministerijos žingsniai šia kryptimi yra gana drąsūs. Tačiau ši ministerija įkurta neseniai (atkurta 2009 m. sausio 27 d.).Kils nemažai problemų telkiant tinkamus ir kvalifikuotus darbuotojus, kurie galėtų objektyviai ir optimaliai išspręsti susikaupusias problemas Lietuvos naudai. O anuomet tas funkcijas vykdė Ūkio ministerija. Man sunku atsakyti, kokiems interesams atstovavo tuometė Ūkio ministerija ir kiek ji gynė Lietuvos žmonių interesus.

Pats pavadinimas sako, kad Ūkio ministerija turėjo ir turi atstovauti šalies ūkio, pramonės ir verslo interesams. Lietuvos pramonininkų konfederacijos įtaka Ūkio ministerijai abejoti netenka. Kad žmonių interesus ši ministerija gintų, tokia nuostata kažkaip neįsiminė.

Kokios Ūkio ministerijos funkcijos ir atsakomybė, nežinau. Manyčiau, kad gyventojai, t. y. vartotojai taip pat yra ūkio sistemos dalis. Teko pastebėti, kad daug buvo kalbama apie pelną iš naujos AE, bet nieko nebuvo kalbama apie IAE uždarymo padarinius. Akivaizdu, kad Lietuvos vyriausybės sutartis su LEO LT labiau priminė pramoninį sandėrį, nes į Lietuvos žmonių interesus, matyt, nebuvo atsižvelgta.

Ne mažiau sujaudino ir faktas, kad netrukus po LEO LT sudarymo kažkokia įmonė pasirašė sutartį su Rusijos elektros energijos tiekėju dėl elektros energijos importo į Lietuvą. Nors sutartis turėjo ginti Lietuvos energetikos reikalus, ji buvo pasirašyta kaip privati sutartis, matyt, be jokios kontrolės ir visuomenės interesus ginančių institucijų dalyvavimo. Gerai, kad kažkas rūpinasi elektros energijos importu, bet kokia viso to kaina ir sąlygos? Lietuvos visuomenė turėtų būti apie tai informuota ir turi turėti galimybę rinktis arba bent būti išklausyta.

Kadangi mokės vartotojai, sutartis pasirašantieji apie kainą ir padarinius ne visada galvoja. Arba nepasako, ką galvoja.

Ir dar vienas dalykas, kuris mus, Amerikos lietuvius, paskatino daugiau šiais dalykais domėtis – tai, kad Lietuvos žmonės nebuvo oficialiai informuojami apie visų tų žingsnių padarinius ir kainą Lietuvos vartotojams. Atrodė, kad viskas slepiama. Žmonės visiškai neinformuojami ir neparuošiami susidurti su kilsiančiomis problemomis, kurios daugeliui šalies gyventojų ir pačiai Lietuvos ekonomikai gali būti labai pavojingos.

Apie visa tai kalbėjote ir susitikime su Energetikos ministerijos atstovais?

Perskaitėme mūsų studijos santrauką. Joje įvertinome Lietuvos elektros energijos galingumą po IAE uždarymo naudojant įvairias kuro rūšis ir prognozavome elektros energijos poreikius iki 2027 metų. Taip pat pateikėme apskaičiuotus pridėtinės vertės kaštus norint pagaminti reikiamą elektros energijos kiekį. Iškėlėme elektros energijos taupymo galimybes diegiant „protingų“ tinklų metodiką. Pristatėme prioritetines alternatyvas, kuriomis būtų galima sumažinti pirminių energetijos šaltinių importą. Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas pagyrė užsienio lietuvių iniciatyvą ir teigė, jog tai duos pagrindo tolesniems svarstymams. Gaila, kad dėl laiko stokos gilesnė diskusija taip ir neužsimezgė. Tikimės, kad mūsų studijoje pateiktos išvados, žvilgsnis iš šalies pasitarnaus naujos Lietuvos energetikos strategijos formavimui.

Apibūdinote, kas nepadaryta ir kas buvo daroma klaidingai?

Apžvelgėme tai, kas padaryta, ir tai, kas nepadaryta. Taip pat svarstėme, kaip būtų galima sušvelninti artėjančias energetines grėsmes. Norėjome pabrėžti, kad Lietuvai kuo greičiau reikia sudaryti naują Lietuvos energetikos strategiją, nes 2007 m. strategija vien dėl didžiulių ekonomikos pokyčių bei dujų tiekimo nepatikimumo tapo visiškai netinkama tolesniam energetikos veiklos planavimui ir jos įgyvendimui.

Neatvykome ko nors pamokyti, paveikti ar „prakišti“ kokią savo prekę. Nesiekiame sau naudos. Norime pateikti Lietuvai požiūrį su kita perspektyva ir patirtimi. Nevilkinant reikėtų svarstymui pristatyti įvairias alternatyvas, jas išnagrinėti prieš priimant galutinį sprendimą.

Gynėjų yra, tik gynimo rezultatų nematyti

Svarbu sukurti kelias nepriklausomas, bet labai įtakingas visuomenines struktūras, kurios ir be vyriausybės gintų visuomenės ir žmonių interesą. Svarbu iš valstybės ir jos įstaigų reikalauti visiško informacijos ir sandėrių atskleidimo. Į pagalbą reikėtų pasitelkti prezidentūrą, teismus ir žiniasklaidą. Energetikos atveju reikalas sukasi apie Lietuvos ekonominę ir net politinę nepriklausomybę, Lietuvos žmonių trumpalaikę ir ilgalaikę gerovę. Kuria kryptimi vystysis Lietuvos energetika, turėtų būti visos tautos sąmoningas sutarimas, o ne kokios nors grupuotės ar partijos savanaudis nuosprendis. Reikia spausti, kad Lietuvos žmonių rinktas Seimas, sudaryta vyriausybė visiškai prisiimtų atsakomybę ne tik šiandienės problemos sprendimui, bet ir visos tautos ilgalaikio išlikimo užtikrinimui.

Kokių tik gynėjų, tikrų ir kabutėse, nėra. Yra Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba, Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga, Lietuvos nacionalinė vartotojų federaija, Vartotojų teisių gynimo centras ir t. t. Yra profesinės sąjungos, pagaliau argi ne politinių partijų priedermė atstovauti rinkėjams ir ginti jų teises?

Gera turėti daug nepriklausomų organizacijų, tačiau reikalui esant jos turėtų rasti bendrų interesų. Manyčiau, energetikos aprūpinimo sauga ir jos ekonomiškumas turėtų būti vienas tokių vienijančių vardiklių. Tokios koalicijos galėtų turėti svarius balsus Lietuvos energetikos politikos formavime.

Lietuvos partijų sistema jauna, nepatyrusi, be gilesnių tradicijų, ja lengva manipuliuoti. Pagaliau partijos pirmiausia rūpinasi savo interesais, kurie ne visada sutampa su žmonių interesais. Vienos partijos daugiau atstovauja rinkėjų norams, kitos turi savų užmačių, susirūpinusios savo partijos pirmavimu šalies politinėje sistemoje. Pagaliau visos partijos veikiamos pramonės, verslo interesų, nes partijos turi išgyventi, sukurti savo tam tikrą finansinę bazę. Šiuo atveju nepriklausomų organizacijų koalicijos, pasinaudodamos internetu, spauda ir visuomenei dalyvaujant turėtų tapti veiksminga atsvara reikalaujant iš partijų ir politikų pageidaujamų veiksmų ir atsakomybės.

Gal visa ko pradžia – per lėtas pilietinės visuomenės kūrimasis?

Negaliu sakyti, kad tos pilietinės visuomenės Lietuvoje visiškai nesimato. Kaip minėjau, įvairioms interesų grupėms reikia vienytis, kad būtų išgirstos ir įvertintos. Paklauskite energetikų, taip pat ir mokslininkų, kokius sprendimus arba alternatyvas jie pasiūlė uždarius Ignalinos AE, nutrūkus dujų ir naftos tiekimui bei valstybei atsidūrus sunkioje ekonominėje padėtyje.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Platūs žydinčių rapsų laukai – biodegalų ištekliai. Tik gaila, kad tai ne Lietuvos, o Baltarusijos laukai

Dr. Stasys Bačkaitis interviu metu