DIRVOŽEMIO STUDIJOS UŽSIENYJE IR LIETUVOJE

Šių metų vasarą ir ankstyvą rudenį Lietuvos dirvožemininkų draugija prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų (ŽŪMM) skyriaus surengė dvi ekspedicijas užsienio ir Lietuvos dirvožemių studijoms pagal tarptautinę sistematiką (WRB). Jos tapo platuminio ir vertikaliojo dirvožemių zoniškumo studijų, surengtų ankstesniais metais Skandinavijos šalyse, tąsa.

Vasarą devyni draugijos nariai iš Lietuvos žemės ūkio, Vilniaus, Klaipėdos universitetų, Lietuvos žemdirbystės instituto susipažino su Škotijos dirvožemio danga. Renginį organizavo prof. habil. dr. M. Eidukevičienė (Klaipėdos universitetas) ir doc. dr. A. Marcinkevičienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas). Šiame darbe naudotas rašytinis dokumentas Europos dirvožemių atlasas (Soil atlas of Europe, 2005), išleistas Europos Komisijos.

Pagrindiniai Škotijos dirvožemio dangos susidarymo veiksniai – žemės paviršių dengiančių uolienų dirvodarinė medžiaga, klimatas (šiltoji Golfo srovė) ir organinių liekanų mineralizacijos laipsnis, lemiantis organinės anglies kiekį dirvožemio humuse. Šios sąlygos ir aukštai slūgsantis gruntinis vanduo lemia tai, kad šalyje vyrauja laikinai ir pastoviai įmirkę dirvožemiai. Atlanto vandenyno pusėje paplitę durpžemiai (Histosols) ir durpėtžemiai (Umbrisols), Šiaurės jūros pusėje – jauražemiai (Podzols) ir durpžemiai (Histosols). Kalnuose, aukščiau 200 metrų virš jūros lygio, – uolėtžemiai (Leptosols), anksčiau vadinti rendzinomis. Našiausi dirvožemiai yra prie Edinburgo ir Glasgo miestų – vidutinio sunkumo ir sunkūs rudžemiai (Cambisols), išplautžemiai (Luvisols) ir šlynžemiai (Gleysols). Lygumose Škotijos ir Lietuvos dirvožemio danga panaši. Škotijoje dirbami dirvožemiai sukultūrinti, sureguliuotas jų drėgmės režimas, todėl gaunamas didelis kultūrinių augalų derlius.

Škotijos dirvožemių studijas palengvino ekspedicijos dalyvių didžiuliai moksliniai interesai, nes kartu keliavo geografai, meteorologai, botanikai, biologai. Dirvožemininkai jiems dėkingi už patarimus ir diskusijas.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis Draugijos valdyba sukvietė šalies dirvožemininkus dalyvauti dviejų dienų mokslinėje konferencijoje-ekspedicijoje Miško smėlžemių (Arenosols) genezė ir savybės. Jos tikslas – susipažinti su Baltijos aukštumų ir Rytų Lietuvos smėlžemių regiono dirvodaros veiksnių įvairove ir aptarti aktualius smėlžemių klasifikacijos klausimus. Renginį organizavo MA n. e. prof. habil. dr. Lietuvos A. J. Motuzas, doc. dr. R. Vaisvalavičius (LŽŪU), dr. R. Beniušis (Valstybinė miškotvarkos tarnyba), Lietuvos MA n. k. prof. habil. dr. I. Eitminavičiūtė (Ekologijos institutas).

Konferencija-ekspedicija prasidėjo Arklio muziejuje (Anykščių raj.), kur mokslinius panešimus skaitė dr. R. Beniušis – Miško smėlžemių išskyrimo problematika, prof. habil. dr. Eitminavičiūtė – Smėlžemių ekologiniai ypatumai ir dr. I. Baužienė (Lietuvos geologijos ir geografijos institutas) – Integruota aplinkos stebėsena Ažvinčių girios rezervate. Draugijos valdybos nariai supažindino su 2010 metų veiklos planu.

Lankomų dirvožemio objektų pristatymas ir mokslinės-gamybinės diskusijos prasidėjo prie paprastojo pajaurėjusio smėlžemio (Hapli-Albic Arenosol) profilio Anykščių urėdijos Mickūnų girininkijos miške. Pristatant bei aptariant šį ir kitus dirvožemius vadovautasi gausiais dr. R. Beniušio tyrimų duomenimis, pristatytais specialiame spalvotame ekspedicijos vadove.

Daug diskutuota prie pasotintojo rudžemiškojo smėlžemio (Eutri-Cambic Arenosol) profilio Utenos urėdijos Kuktiškių girininkijos miške. Visi pamatė ir įsitikino, kad smėlyje esančios karbonatinių uolienų, todėl mineralų nuolaužos neutralizuoja brandaus pušyno rūgščios paklotės poveikį ir nesusidaro jaurinis (E) horizontas. Taigi net pušynuose (ir kitų spygliuočių medynuose) ne visi smėlžemiai yra rūgštaus pH.

Kitą dieną aptartas ir aprašytas giliau glėjiško pasotintojo palvažemio (Endohypogleyi-Eutric Planosol) profilis Ekologijos instituto Dirvožemio ekologijos stacionare (Ignalinos raj., Kaltanėnų seniūnija, Obelų rago kaimas). Šiame mokslo padalinyje daromus dirvožemio biotos tyrimus pristatė prof. habil. dr. I. Eitminavičiūtė.

Ekspedicija baigėsi giliai glėjiško raudono paprastojo smėlžemio (Bathihypogleyi-Rubi-Haplic Arenosol) profilio pristatymu ir aptarimu Trakų urėdijos Strėvos girininkijos miške. Šis gana retas smėlžemių sisteminis vienetas Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje (1999) neišskirtas.

Aukštaitijos smėlžemių studijoms skirta mokslinė konferencija-ekspedicija parodė, kad dabar galiojančią šalies dirvožemių sistematiką reikia tobulinti. Renginį rėmė UAB Agrokoncernas.

LMA n. e. prof. habil. dr. ALGIRDAS MOTUZAS,
Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas