Energetinis saugumas Europoje

Šių metų spalio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko regioninis Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPC) Energetinio saugumo seminaras pagal NATO programą Mokslas taikai ir saugumui. Jį kartu su LR Užsienio reikalų ministerija organizavo LMA technikos mokslų skyrius, kuriam vadovauja LMA n. k. Vytautas Ostaševičius. Seminare dalyvavo dvidešimt aštuonių šalių atstovai.

Seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. Prezidentės vardu jis pareiškė tikįs, kad šis renginys ir jo rezultatai padidins Lietuvos energetinį saugumą. NATO generalinio sekretoriaus vicepadėjėjas Maiklas Stopfordas (Michael Stopford) priminė, kad tai ne pirmas toks susitikimas, kurio metu NATO ir kitų šalių mokslininkai, politikai sprendžia energetinio saugumo, energijos tiekimo infrastruktūros patikimumo, energijos šaltinių diversifikacijos, branduolinės energetikos saugumo klausimus. Šios temos atsispindėjo NATO viršūnių susitikimuose Rygoje (2006 m.), Bukarešte (2008 m.), taip pat Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikime 2009 metais. LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas sveikinimo kalboje pažymėjo, kad energetinio saugumo problema labai įvairiapusė, todėl saugumą ir energijos tiekimo stabilumą užtikrinti galima tik bendromis suinteresuotų šalių pastangomis, visapusiškai įvertinus situaciją. Tai susiję su viso regiono politiniu stabilumu ir itin aktualu Lietuvai, kurios padėtis iš esmės pasikeis uždarius Ignalinos atominę jėgainę.

Apie seminare pasiektus rezultatus ir laukiančius iššūkius kalbėjomės su prof. Vytautu Ostaševičiumi. Jis yra Lietuvos atstovas NATO Mokslo taikai ir saugumui komitete. Apie energetinio saugumo problemas ir galimybę jas aptarti surengus tokią konferenciją mūsų šalyje jau ne vienerius metus buvo diskutuojama su Lietuvos ambasadoriumi prie NATO Linu Linkevičiumi. Visa tai įgyvendinta. Be to, Lietuvos mokslų akademijoje Technikos mokslų skyriuje įkurtos dvi komisijos – energetinio ir kibernetinio saugumo.

Kaip ir kada kilo šios konferencijos idėja?

Ar tai ne pirmas toks renginys?

V. Ostaševičius. Tai pirmas renginys, kurio tema skirta energetiniam saugumui. Jame dominavo klausimai, susiję su energetinio saugumo situacija Ignalinos atominės jėgainės uždarymo išvakarėse ir su padėtimi Europoje artėjant žiemai. Be abejo, pernykštė situacija parodė, kaip svarbu iš anksto įvertinti tokias grėsmes ir užkirsti joms kelią. Kadangi Rusijos dujos Europai tiekiamos per Ukrainą ir Baltarusiją, NATO norėjo daugiau informacijos iš minėtų šalių apie potencialias problemas ir technines galimybes.Šioje konferencijoje mūsų specialistai, ko gero, pirmą kartą sužinojo, kad atominės jėgainės bus statomos net keturiose šalyse kaimynėse: Baltarusijoje, Kaliningrade, Estijoje ir Lenkijoje. Baltijos regionas gali tapti labiausiai „branduoliniu“. Baltarusiams ir kaliningradiečiams dėl tokių objektų statybos tikslingumo pateikta daug klausimų. Ar apsimoka statyti milijardus kainuojančias jėgaines, ar žinoma, kas pirks elektros energiją? Ir vieni, ir kiti atsakė, kad mielai parduotų elektros energiją Lietuvai.

Stenfordo (JAV) universiteto prof. Vorneris Nortas (D. Warner North) pranešime Lietuvos energetinio saugumo perspektyvos, uždarius IAE labai skeptiškai įvertino penkių atominių jėgainių statybą šiame regione. Jo manymu, pagrindinė problema, kurią pripažino ir Baltarusijos atstovas – specialistų trūkumas. Atominei energetikai reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Pavyzdžiui, JAV specialistai tokiuose strategiškai svarbiuose objektuose svarankiškai dirbti pradeda tik po maždaug dešimtį metų trunkančių stažuočių. Taigi tai viena aktualiausių problemų jau nekalbant apie statyboms reikalingas lėšas ir apie pagamintos elektros energijos realizavimą. Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos Energijos inžinerijos instituto direktorius Aleksandras Michalevičius akcentavo, kad specialistai iš Ignalinos mielai dirbtų būsimoje atominėje jėgainėje prie Gardino. Esama duomenų, kad konkuruoti dėl mūsų specialistų ketina ir Kaliningrado atominės jėgainės statytojai.

Ar tai nepanašu į ekonominį ir politinį chaosą, nepagrįstą skaičiavimais ir ekonomine logika?

Kokios šioje situacijoje gali būti ES ir NATO atsakomosios priemonės?

V. Ostaševičius. Konferencijos tikslas – įvardyti grėsmes, kurios siejamos su energijos trūkumu įvairiuose regionuose. Šiuo atžvilgiu pažymėtinas VDU mokslo prorektoriaus LMA n. e. prof. Juozo Augučio pranešimas, kuriame pateikta energetinio saugumo strategija. NATO atstovams jis paliko didelį įspūdį. Baigdamas konferenciją, NATO generalinio sekretoriaus vicepadėjėjas M. Stopfordas pareiškė, kad galbūt jie naudos šią medžiagą kurdami NATO įžvalgą dėl energetinio saugumo didinimo. Tuo labiau, kad tokios koncepcijos NATO struktūrose kol kas nebuvo. Pažymėtinas ir Anitos Ruine (Anita Rønne) iš Kopenhagos universiteto pranešimas, kuriame ji nagrinėjo energetinio saugumo teisės klausimus. A. Ruine yra knygų Energetinė teisė Europoje, Energetinis saugumas ir Energetikos ir natūralių resursų reguliavimas autorė. Šios žinios naudingos ir Lietuvai.Austrų mokslininko Edvardo Kristi (Edward Christie) tyrimų sritis – energijos pažeidžiamumas ir ES–Rusijos energetiniai ryšiai. Šiai problemai nagrinėti jis pasitelkia matematinius metodus, įvertindamas tokius kiekvienai šaliai svarbius rodiklius kaip turimi energijos ištekliai, importo galimybės, šalies rizikos reitingas, rinkos likvidumas, tiekėjų politinė rizika ir t. t. Mokslininko pasiūlyto matematinio modelio dėka galima įvertinti kiekvienos šalies energetinį pažeidžiamumą ir galimus ekonominius praradimus. Savo studijoje E. Kristi sprendžia energijos tiekimo šaltinių diversifikacijos ir tiekimo kelių diversifikacijos problemą. Jis teigia, kad dujotiekiai Nord Stream (Baltijos jūros dugnu) ir South Stream (Juodosios jūros dugnu) neigiamai paveiks Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos ir kt. valstybių energetinį saugumą ir yra ekonomiškai nepagrįsti.

Kokie planuojami tolesni veiksmai?

V. Ostaševičius. Toliau turėtų būti bandoma prof. Juozo Augučio pranešimo pagrindu sudaryti NATO strategiją energetinio saugumo klausimais. Įvardyti, kokie veiksniai lemia energetinį saugumą, kaip juos įvertinti, kaip po Ignalinos AE uždarymo arba kitų energetinį saugumą mažinančių veiksmų įvairiose valstybėse išvengti galimų socialinių problemų. Strategija bus derinama su 28 NATO šalimis. Tai jau nemenkas žingsnis į priekį. Kita tema – kaip diversifikuoti galimus šaltinius kritinėmis sąlygomis. Kaip elgtis, jei vėl nutiks kaip pernai sausio mėnesį, kai Pietų Europai buvo nutrauktas dujų tiekimas iš Rusijos per Ukrainą. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio bendradarbiavimo departamento generalinio direktoriaus Pavlo Sultanskio pranešime Europos energetinis saugumas: Ukraina kaip gamtinių dujų ir naftos tranzito į Europą patikimas partneris buvo paaiškinta, kodėl Rusija apkaltino Ukrainą vagiant dujas. Iš Rusijos į Ukrainą ateina tarpusavyje sujungti aštuoni vamzdynai. Kadangi dujos į Europą buvo paleistos tik vienu iš jų, dujoms tekant jos pasiskirstė visais tuščiais vamzdynais. Tai ir buvo pagrindinė priežastis.

NATO planuoja ir daugiau tokių seminarų, tačiau jų nesies tik su Baltijos regionu. Šis seminaras buvo kiek labiau specializuotas dėl jau minėtų priežasčių, susijusių su Ignalinos AE uždarymu.

Ar lietuviai sugebės pasinaudoti šia informacija, įgytomis kompetencijomis?

V. Ostaševičius. Sausio mėnesį Lietuvos mokslų akademijoje su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubu organizavome Energetinio saugumo konferenciją, kurioje dalyvavo įvairių sričių šalies specialistai. Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Ušpuras kalbėjo apie Ignalinos atominės jėgainės saugumą. Pagrindinė problema, kodėl reikalaujama uždaryti IAE – joje nėra apsauginio gaubto (angl. containment) kaip Europos jėgainėse. Tačiau pateikus reaktoriaus schemos skerspjūvį parodyta, kad tas gaubtas yra pačioje konstrukcijoje. Deja, apie tai specialusis derybininkas Aleksandras Abišala nebuvo informuotas. Todėl negalėjo įtikinti ES, kad atominė jėgainė saugi. Tai liudija, kad žinybos ne visuomet derina savo veiksmus, nesidalija informacija ir nežino bendro konteksto. Kita vertus, Lietuva, pirkdama dujas iš Rusijos, neišnaudoja savo užsakomų limitų, todėl susilaukia sankcijų. Tačiau labai nelengva apskaičiuoti, kiek reikės gamtinių dujų Lietuvai uždarius IAE. Situacija keičiasi, nes alternatyvios energijos šaltinių, tokių kaip saulės kolektoriai, geoterminiai šilumos siurbliai, daugėja. Tiesa, lėčiau nei norėtųsi. Štai Prancūzijoje gyventojai subsidijuojami, jeigu nutaria įsirengti saulės elementus ar kitus alternatyvios energijos šaltinius. Maža to, valstybė įsipareigoja iš jų nupirkti elektros energijos perteklių, nors Prancūzijoje veikia net 59 atominės jėgainės. Lietuvos Prezidentė teisingai pastebi, kad situaciją reikia keisti iš esmės. Saulės kolektorių, geoterminės energijos siurblių naudojama vis daugiau. Neįpirkdami siūlomų vietinėje rinkoje, žmonės kelis kartus pigiau jų įsigyja Kinijoje. O gal šią techniką pravartu gamintis patiems? Juk šilumos siurblys veikia šaldytuvo principu. Turime tokią įmonę, kuriai laikas apie tai pagalvoti. Šie gaminiai turėtų didžiulę paklausą.

Kokios energetinio saugumo perspektyvos Europoje? Kas nusvers – politika ar ekonomika?

V. Ostaševičius. Ekonominiai dalykai, be abejo, lemia politinius. Iškalbingas faktas, kad Nord Stream dujotiekis triskart brangiau kainuotų tiesiant jį jūros dugnu negu sausuma. Anksčiau ar vėliau ekonominė tikrovė privers planuotojus susimąstyti. Esama ir kitų ekologinių aspektų: po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Baltijos jūroje paskandinta apie 26 tūkst. tonų cheminio ginklo. Nemažai tokių konteinerių guli jūros dugne Suomių įlankoje. Ten, kur ir ketinama tiesti dujotiekį. Pernai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos organizuotoje Paskandinto cheminio ginklo konferencijoje minėta, kad konteineriai buvo mėtomi į Baltijos jūrą ne tik iš laivų, bet ir iš lėktuvų. Sūriame vandenyje tie konteineriai guli jau 90 metų. Tai didžiulė grėsmė ir pavojus žmonių saugumui. Kita vertus, švedams neramu, kad prie Gotlando salos bus statoma dujotiekio aptarnavimo platforma. Ji gali būti naudojama ir kitiems tikslams. Trečia, prie Greifsvaldo Vokietijoje paviršiun „išlįs“ tas nelemtas vamzdis iš Baltijos jūros. Juo bus transportuojamos labai suslėgtos dujos. Kas nutiks, jei įvyks sprogimas? Dujotiekio pažeidimo Baltijos dugne tikimybė taip pat didėlė. Taigi tokių klausimų labai daug ir jie itin svarbūs.

Ar galima tikėtis, kad LMA nariai ir toliau aktyviai darbuosis šioje energetinio saugumo srityje?

V. Ostaševičius. Be jokių abejonių. Kaip minėjau, LMA suformuotos dvi komisijos. Kita vertus, LMA nariai Technikos mokslų skyriuje – prof. J. Augutis ir prof. E. Ušpuras. Taip pat akademikas Jurgis Vilemas. Jų kompetencija ir patirtis dirbant su IAE, formuojant Lietuvos energetikos strategiją neįkainojamos. Pasak M. Stopfordo, jie gali LMA sukauptą kompetenciją perkelti į NATO strateginį lygmenį. To ir ketiname siekti ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei kitų regionų energetinio saugumo labui.

Kalbėjosi Rolandas Maskoliūnas

NATO Generalinio sekretoriaus vicepadėjėjas Maiklas Stopfordas (dešinėje) ir Lietuvos MA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Ostaševičius.