Lietuvos technikos biblioteka optimizavimo išvakarėse

Šalyje netyla diskusijos dėl valstybinės reikšmės bibliotekų ateities, o pretekstą davė į dienos į šviesą išvilktas viešai neskelbtas LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 04 28 raštas Nr. SR–07–03–3 Saulėlydžio komisijai Dėl mokslinių bibliotekų tinklo optimizavimo.

Jeigu kalbininkai remtųsi valdininkišku žodžio „optimizavimas“ supratimu, dvidešimttomio akademinio Lietuvių kalbos žodyno sudarytojai į Žodyno papildymų tomą galėtų įtraukti naują šio žodžio reikšmę – sunaikinimas. Mat iš Bibliotekų įstatyme įvardytų penkių valstybinės reikšmės bibliotekų siūloma atsisakyti trijų: Lietuvos medicinos bibliotekos, Lietuvos technikos bibliotekos (LTB) ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos. Tiesa, žodžio „sunaikinimas“ rašto tekste nėra, jį meistriškai pakeičia tokios miglą pučiančios sąvokos kaip „bibliotekų reorganizavimas“, „bibliotekų fondų konsolidavimas“, „mokslinių bibliotekų ir mokslo įstaigų optimizavimas“.

Kaip kitaip jeigu ne bibliotekos sunaikinimu reikia vadinti pasiūlymą Lietuvos MA bibliotekos kone keturių milijonų vienetų fondą išskirstyti į Vilniaus universiteto bibliotekos senuosius rūmus ir būsimą Informacijos ir komunikacijos centrą Saulėtekio miestelyje? Kaip pavadinti ne pirmus metus sklandančius pasiūlymus apie Lietuvos technikos bibliotekos ir Lietuvos medicinos bibliotekos perkėlimą į kitą vietą, sujungimą su kitų institucijų bibliotekų fondais ir pan.? Pagaliau kaip visa tai suderinti su valstybės nuostatomis kurti žinių ekonomiką ir žinių visuomenę, įgyvendinti Lisabonos strategiją? Išeitų, kad pasauliui skelbiame viena, o darome kita.

Galima suprasti, kad patiems optimizatoriams bibliotekų nereikia, nes į bibliotekas jie kelią pamiršo nuo studijų metų, o ir studentaudami bibliotekose per daug neužsibūdavo. Kone svarbiausias siūlomų opti-mizavimų veiksnys yra toks aki-vaizdus, kad tik būdamas visiškai aklas ir kurčias galėtum jo nepastebėti: visos trys minėtos bibliotekos yra nepaprastai patogiose ir prestižinėse vietose – Vilniaus senamiestyje arba Senamiesčio įtakos zonoje, visų trijų pastatai fundamentalios statybos. Lietuvos MA biblioteka įsikūrusi buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose V. Vrublevskio gatvėje, o Lietuvos medicinos biblioteka – pastate Kaštonų gatvėje g. 7. Lietuvos technikos bibliotekai nuo 1970 m. priskirtas Šv. Ignoto jėzuitų naujokyno pastatas Šv. Ignoto g. 6 (tada Giedrio g. 6),įspūdingo vėlyvojo renesanso ir baroko architektūrinio ansamblio dalis. Kitą dalį užima LR Krašto apsaugos ministerija ir kitos organizacijos. Bibliotekos darbuotojai dalyvavo tūkstančiuose talkų, pernešė dešimtis tonų šiukšlių, kol iškopė iki lubų užverstas patalpas, nes tik išvalytos patalpos buvo remontuojamos.

Žodžiu, visų trijų bibliotekų pastatai – gardus kąsnelis „prichvatizatoriams“, atleiskite, optimizatoriams. Tik buvę ne patys geriausi studentai, o dabar aukšti valdininkai pernelyg mažai skaito, todėl rašydami raštus veikiausiai nežinojo, kad Lietuvos MA bibliotekos fondų pagrindą sudaro Vrublevskių biblioteka. Vilniaus advokatas ir visuomenės veikėjas Tadas Vrublevskis savo biblioteką su jo nuosavybėje buvusiais Tiškevičių rūmais užrašė testamentu Vilniaus miestui su ta sąlyga, kad niekada ir jokiu pretekstu biblioteka nebus iškelta, o jos fondai išvežti ar išdalyti.

Visuomenei pasipiktinus rašto autoriai ėmė teisintis, kad skaitanti publika ne taip supratusi tą raštą. Ir apskritai juk ne publikai, o Saulėlydžio komisijai raštas skirtas – visai kitam adresatui. Lietuvos MA bibliotekos atžvilgiu jau lyg ir atsisakoma sąvokai optimizuoti teikti tą pačią prasmę kaip sunaikinti, bet taip lengvai šios autorystės atsikratyti rašto iniciatoriams nepavyks. Lietuvos technikos bibliotekai ir Lietuvos medicinos bibliotekai numatomoms pertvarkoms atsispirti gali būti sunkiau, nes jos tokio mecenato kaip Tadas Vrublevskis neturėjo, o bibliotekų pastatai puikūs ir labai jau traukia veiklių vyrų akį.

Manome būsiant teisinga, jeigu savo nuomonę apie siūlomas ar slapta rezgamas valstybinių bibliotekų „optimizacijas“ išsakys Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai ir skaitytojai. Tokia apskritojo stalo diskusija bibliotekoje vyko spalio 25 dieną. Štai ką apie šią biblioteką sako jos darbuotojai ir tie, kuriems ši biblioteka buvo ir yra reikalinga, aktuali, svarbi kasdienėje mokslinėje, verslo, švietėjiškoje, kultūrinėje ir kitokioje veikloje.

Norinčiųjų Technikos biblioteką „priglobti“ nestigo

Mūsų bibliotekai ne pirmą kartą kyla pavojus. Dar premjero Gedimino Vagnoriaus potvarkiu buvo nutarta biblioteką atiduoti jėzuitams, t. y. privatizuoti. Nepavykus būta Vilniaus miesto savivaldybės noro pasiimti bibliotekos pastatą. Taip pat siūlyta mūsų biblioteką padaryti Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka, bet universitetui pasistačius naują bibliotekos pastatą noras atvėso. Užtat atsirado kitas pretendentas į LTB priklausantį vėlyvojo renesanso ir baroko epochos pastatą – Krašto apsaugos ministerija, įsikūrusi bibliotekos kaimynystėje. Kone kasmet ministerijos vadovai labai mandagiai paklausia, kada žadame išsikelti, mat ministerija čia galėtų įkurdinti kai kuriuos savo padalinius. Tada patalpas, kuriose tie ministerijos padaliniai įsikūrę, bus galima privatizuoti.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos raštas Saulėlydžio komisijai Dėl mokslinių bibliotekų tinklo optimizavimo rodo, kad ramūs laikai mūsų bibliotekai dar neatėjo. Nors LTB yra specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, po nepriklausomybės atkūrimo ir pakeitus bibliotekos pavadinimą (iš respublikinės mokslinės techninės į Lietuvos technikos), tačiau niekada savęs neįvardijo moksline ir į šį statusą nepretenduoja, tačiau rašte kalbama ir apie mūsų bibliotekos „optimizavimą“.

LTB priklauso Patentinės informacijos centras (Lietuvos ir užsienio pramoninės nuosavybės dokumentų, oficialių leidinių ir literatūros depozitinė biblioteka), vykdantis tarptautinius dokumentų mainus su užsienio šalių nacionalinėmis patentų tarnybomis, taip pat su Valstybiniu patentų biuru bendradarbiaujantis su tarptautinėmis organizacijomis: Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO), Europos patentų tarnyba (EPO), Vidaus rinkos derinimo tarnyba (OHIM), užsienio šalių nacionalinėmis patentų tarnybomis ir kitomis institucijomis. Turime ir savo regioninius skyrius Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. Buvo ir dar trys skyriai, bet iš tikrųjų optimizuodami savo tinklą tuos skyrius perdavėme Šiaulių universitetui bei kitų miestų kolegijoms. Prieš 20 metų turėjome 240 darbuotojų, šiandien turime 125. Kitąmet numatome sumažinti dar 10 proc. darbuotojų. Neturėtume užsiimti vien „optimizavimu“, nes reikia ir dirbti, aptarnauti skaitytojus ir kitus bibliotekų paslaugų gavėjus.

Noriu pabrėžti, kad LTB nedubliuoja kitų šalies bibliotekų veiklos ir funkcijų. Esame turtingi savo fondais ir išskirtiniai dėl kai kurių paslaugų vartotojams. Per nepriklausomybės laikotarpį būdavo metų, kai už 1 mln. litų komplektuodavome techninės, ekonominės ir kitos literatūros. Vilniaus pedagoginio universiteto biblioteka kasmet gali skirti apie 250 tūkst. litų literatūrai komplektuoti. Turime geriausią iš įvairių šalies bibliotekų sukauptą literatūros fondą (išskyrus grožinę literatūrą).

Aukštųjų mokyklų bibliotekos, vykdydamos Europos Sąjungos projektą, turės galimybę įsigyti daugiau kaip 60 elektroninių mokslo duomenų bazių, nes šis projektas gavo finansavimą. Tikimės, kad kai kuriomis iš tų bazių galėsime naudotis ir mes.

Biblioteka kintančiame pasaulyje

ML. LTB buvo kurta laikais, kai Lietuvos pramonė turėjo didelį mastą, Lietuvoje dirbo 100 tūkst. inžinierių, kurie ir buvo šios bibliotekos svarbiausi skaitytojai. Šiandien savo valstybėje tokia pramone negalime pasigirti, o mėgindami atsakyti į klausimą, kur dabar yra tie mūsų 100 tūkst. inžinierių, kokius darbus dirba, tikriausiai gautume ne itin džiuginantį atsakymą. Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika, ūkis ir pramonė restruktūrizuojasi, valstybė gyvena visai kitais interesais ir prioritetais negu kad prieš 20 metų, tad gal šiuo metu reikia jau visai kitokio pobūdžio bibliotekų? Matyt, neatsitiktinai kai kur net ir gerą gražų žodį „biblioteka“ jau keičia tokios sąvokos kaip informacijos ir komunikacijos centrai. Ką apie visa tai mano LTB darbuotojai ir skaitytojai?

Sigita Vikšraitienė, LTB direktoriaus pavaduotoja.Vienas iš didžiausių priekaištų, kuriuos tenka išgirsti, esą LTB sukurta tam tikroms tikslinėms skaitytojų grupėms aptarnauti. Išties biblioteka buvo sukurta pramonėje dirbančių darbuotojų poreikiams tenkinti, bet nuo pat įkūrimo šia biblioteka naudojosi ir platesnė visuomenė. Daugelis biblioteką lankyti pradėję dar būdami studentai šiandien yra žinomi verslininkai, bendrovių vadovai ir savininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokytojai. Bet ir dabar mūsų biblioteka labai populiari tarp studentų.

Ko gero, esame viena iš didžiųjų šalies bibliotekų, kuri geranoriškai leidžia leidinius neštis į namus. Skaitytojams darbo sąlygos labai palankios, nes LTB nėra apsiribojusi aptarnauti vien tikslines skaitytojų grupes. Nors kaupiame specialiąją literatūrą, turime labai plačios tematikos fondus, kurie vertinami dizainerių, architektų, ekonomistų. Nuo senų laikų komplektuodavome brangius Vakarų šalių leidinius, kuriais noriai naudodavosi dailininkai, drabužių modeliuotojai, architektai, taigi ne vien pramonėje dirbę žmonės.

Česlova Gabnienė, LTB skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.

Kuo skiriamės nuo kitų bibliotekų? Panagrinėjome Vilniaus didžiųjų bibliotekų padėtį. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos skaitytojai spaudiniais gali naudotis tik vietoje, išskyrus personalinio abonemento, vaikų literatūros centro skaitytojus ir bibliotekos darbuotojus. Vilniaus universiteto biblioteka literatūrą į namus išduoda tik VU studentams ir darbuotojams. Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka kitų aukštųjų mokyklų studentams leidinių į namus neskolina, moksliniam, pedagoginiam ir kitam savojo universiteto personalui į namus leidinius išduoda. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje abonementu turi teisę naudotis tik Lietuvos MA tikrieji nariai ir MA įstaigų darbuotojai.

LTB priima visus, kurie nori būti mūsų skaitytojais, aptarnaujame Lietuvos ir užsienio šalių žmones. Turime vieną apribojimą – leidžiame naudotis biblioteka jaunimui nuo 16 metų. Tai susiję su tuo, kad nekomplektuojame šios tikslinės grupės literatūros. Darome išimtis: jeigu gabiems vaikams tikrai reikia mūsų fonduose saugomų leidinių, jie gali į mus kreiptis ir į jų prašymą tikrai bus atsižvelgta. Tokių gabių moksleivių turime.

Tad net būdama specialioji biblioteka LTB yra visiškai atvira visuomenei pradedant nuo akademikų ir baigiant studentais, vyresniųjų klasių moksleiviais. Pagal profesines grupes skaitytojai specialistai (tarp jų architektai, verslo ir socialinių mokslų atstovai) sudaro 60 proc. visų skaitytojų. Į nekvalifikuotų specialistų grupę (pagal Sintagmos parengtą profesijų klasifikatorių) patenka ir studentai, kaip dar neturintys kvalifikacijos.

Jonas Vėlyvis, LTB skaitytojas.

Jau 40 metų esu šios bibliotekos skaitytojas – dar nuo tada, kai LTB glaudėsi A. Vienuolio gatvėje. Pradėjęs rengti mokslinį darbą iš ekonomikos srities kreipiausi būtent į šią biblioteką. Panašus daugelio mano kartos skaitytojų kelias. Pažįstu daug žmonių, kurie nuo studijų laikų iki šiol yra LTB skaitytojai. Yra tekę daug metų vadovauti žurnalui Statyba ir architektūra, pagal to meto tvarką mūsų leidiniui tekdavo „šefuoti“ statybas. Ne vieną straipsnį buvome paskyrę LTB pastato Šv. Ignoto gatvėje remonto darbams. Didelį įspūdį darė tai, kaip darbuotojai džiaugdamiesi vargo, nes žinojo, kad Vilniuje bus puiki biblioteka, joje skaitytojams bus gera mokytis ir dirbti intelektinį darbą. Toks mano kaip daugiamečio skaitytojo prisiminimas.ML. Bet juk atkrinta ne vien išvažiavusieji iš Lietuvos, bet ir tie jauni žmonės, kurie nebeskaito knygų, tenkinasi tuo, ką jiems teikia kompiuteris. Gal jų gyvenimas virtualioje erdvėje ir reiškia, kad seno pavyzdžio bibliotekos jau nebeatliepia dalies jaunosios kartos poreikių?

Jonas Vėlyvis. Kartais girdime priekaištus bibliotekai, girdi, mažėja skaitytojų skaičius. Jeigu vien tokiais skaičiais remsimės, reikės uždaryti kone visas bibliotekas, nes mūsų žmonės važiuoja į užsienį, ten įsidarbina, o mums atvežama jų ten pagaminta produkcija. Biblioteka pirmiausia yra tautos ir valstybės aukštos kultūros požymis, šalies išsivystymo ir tautą ugdantis rodiklis. Kas į septynių pasaulio stebuklų sąrašą senovėje pateko? Be kitų stebėtinų dalykų ir Aleksandrijos biblioteka. Kas šiuo metu Europoje pastatė vieną moderniausių bibliotekų? Kaimynė Baltarusija Minske. Ar bent vieną panašaus užmojo biblioteką Lietuvoje turime? Ne.