MOKSLASplius.lt

Lietuvos technikos biblioteka optimizavimo išvakarėse

Prof. habil. dr. Gediminas Marčiukaitis, LTB skaitytojas.

Prieš penkias dienas teko lankytis Minske, mačiau ir naująją biblioteką. Baugu apie ją kalbėti, nes galiu būti apšauktas nepatriotiškai mąstančiu piliečiu.

J. Vėlyvis. LTB įaugusi į Vilniaus senamiestį ir jau yra to Senamiesčio dalis – biblioteka gyva yra čia, Šv. Ignoto gatvėje, o ne kur kitur. Jeigu LTB būtų perkelta į kitą vietą, kaip dabar kai kas bando siūlyti, nuo jos bus atskirta didžioji jos įprastinių skaitytojų ir renginių lankytojų dalis. Jeigu LTB taptų kurio nors universiteto biblioteka, tai daugeliui žmonių asocijuosis su jų vaikų ir vaikaičių reikalu į tą biblioteką eiti. O dabar yra susiklosčiusi LTB veiklos tradicija, žmonės įpratę lankyti ją Senamiestyje. Tai labai svarbu.Bibliotekos politikų darbo trūkumų neištaisys

G. Marčiukaitis. Vienu kitu įspūdžiu iš kelionės į Baltarusiją vis dėlto knieti pasidalyti. Susidarė įspūdis, kad baltarusiai daug daugiau dėmesio skiria naujoms bibliotekoms statyti, jų įrangai ir apskritai technikos taikomiesiems mokslams.

22 metus teko būti tuomečio VISI (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) prorektoriumi mokslo reikalams, teko stažuotis JAV ir kitose šalyse. Įsitikinau, ir mano nuomonė nesikeičia: aukštajai mokyklai biblioteka yra pagrindinė laboratorija, neatsižvelgiant į tai, ką studentas studijuoja – technikos, socialinius ar bet kuriuos kitus mokslus. Taip pat mokslo įstaigose didžiausias dėmesys turi tekti bibliotekoms. Visiškai nesuprantami siekiai kai kurias bibliotekas sujungti ar net panaikinti. Reikia siekti priešingo dalyko: statyti naujus informacijos ir komunikacijos centrus, bet kol jie nepastatyti, nereikėtų daug metų gerai dirbančių ir autoritetą pelniusių bibliotekų taip „optimizuoti“, kad jų neliktų.

Per bibliotekas šviečiama visuomenė. Juk dabar neturime statybos srities lietuviško mokslo žurnalo, visi straipsniai rašomi anglų kalba. Net rusinimo laikais mokslinius straipsnius spausdinome lietuvių kalba, o kaip yra dabar? Tik angliškai. Kaip gali būti ugdoma lietuviška šios srities terminija, iš kur bus įsisavinamos lietuviškos techninės sąvokos? Jeigu norėdamas įgyti mokslo laipsnį negaliu rašyti straipsnių lietuvių kalba iš savo mokslinių tyrinėjimų, kur nusiritome?

Net ir buvusios santvarkos laikais bent jau iš technikos mokslų srities LTB buvo galima rasti daug naujausios informacijos. Ir dabar sukaupta labai geros techninės literatūros, taip pat ir rusų kalba, bet dabartiniai studentai jau nemoka rusiškai. Blogiausia, kad ir jų anglų kalba – ištisas žargonas. Jaunimas kartais galvoja, kad Lietuvoje ligi šiol nieko nebuvo daroma, gyvenome dykynėje. Jeigu labiau kliautųsi kad ir LTB sukaupta informacija, įsitikintų, kad yra ne taip. Bet kai sugeba skaityti tik anglų kalba ir tai ne kažin kiek, gauna iškreiptą vaizdą.

Apibendrinu: kai bandoma kritikuoti bibliotekas, reikėtų turėti mintyje visos mūsų švietimo sistemos trūkumus, o pastarieji didžia dalimi priklauso nuo netikusių įstatymų, kurių kūrėjai yra politikai. Bibliotekos jų darbo trūkumų neištaisys.

ML. Būkime ne tik kritiški, bet ir savikritiški. Jeigu mokykla, šeima ir aukštoji mokykla jauniems žmonėms neįdiegė poreikio skaityti, jauni žmonės labiau kliaujasi informacija iš „Google“, o ne iš bibliotekų, dabar ir turime rezultatą, kurį vaizdingai išdėstė prof. G. Marčiukaitis.

G. Marčiukaitis. Taip, tai visos mūsų švietimo sistemos problema – ne vien bibliotekų.

„Laukiniai“ laikraščius skaito

Aldona Kupčiūnienė, daugiabučio namo 526 bendrijos Vilniuje pirmininkė, LTB skaitytoja.

Paprastas bibliotekos skaitytojo bilietas yra naudingas ne man vienai, bet ir didelei mūsų namo bendrijos žmonių grupei. Dauguma bendrijos narių nepajėgia patys nusipirkti daugelio jiems rūpimų leidinių, negali prieiti prie duomenų bazių, naudotis internetu, nes kaip bendrija interneto neturime. Jeigu ateinu į LTB dirbti, gautas žinias vėliau perduodu daugeliui žmonių. Iš mūsų bendrijos į šią biblioteką ateina ne vienas narys. Ir ne vien pasiskaito jam rūpimų leidinių – išmoksta naudotis duomenų bazėmis, susirasti informacijos. Nežinau, ar kitos bibliotekos to moko, o čia tokią paslaugą gauname.

Mūsų bendrijos namas renovuojamas, tad LTB gauname labai reikalingos informacijos ir literatūros. LTB turi teisinės informacijos paieškos sistemą LITLEX. Ar gali namų bendrijos įsigyti brangiai kainuojančią LITLEX, be kurios negalėtume gauti naujausios informacijos apie teisės aktus ir naujausius jų pakeitimus, kuriuos tik žinodamas žmogus nebūsi kvailinamas. Vienas valdžios atstovas tiesiai pasakė: „Laukiniai“ laikraščių neskaito – iš kur jūs visa tai žinote?“ Iš šios bibliotekos.

Mums labai svarbu, kad literatūros galime pasiimti namo, iš duomenų bazių galime įsirašyti reikalingos informacijos. Beveik niekur kitur Lietuvoje tokios informacijos nepavyktų gauti. Jeigu LTB fondai būtų išskaidyti į kelias bibliotekas, daugelis visuomeninių organizacijų ir skaitytojų liktų be nieko. Jeigu ateinu į biblioteką, nereiškia, kad esu vienetas. Per viešus susirinkimus bendrijos narius informuoju, vadinasi, tos žinios plinta.

Šiomis dienomis minime 70 metų, kai Lietuva atgavo savo sostinę Vilnių. Trečdalis šalies teritorijos ligi tol buvo atplėšta nuo Lietuvos, bet valstybė ne tik savo gyventojus sugebėjo pamaitinti, bet ir pastatyti daug naujų mokyklų, atidaryti bibliotekų. Ir lėšų užteko, nors Lietuvos galimybės buvo daug mažesnės už dabartines. Kodėl nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje nuolat trūksta pinigų bibliotekoms, kultūrai, kodėl norima mus padaryti „laukinius“, neskaitančius laikraščių, knygų, neprieinančius prie interneto? Ir ne tik pavienius skaitytojus, bet ir bendruomenes. Susidarė tokia padėtis, kad bendruomenės informacijos gali gauti tik bibliotekose. Tad ar ne valstybės pareiga bibliotekas palaikyti, o ne „optimizuoti“ taip, kaip kad supranta valdininkai.


Statistika ne visagalė

Danguolė Kliukienė, LTB mokslinė koordinatorė.


Palyginti su kitomis bibliotekomis tie mūsų kasmet registruojami 9 tūkst. skaitytojų nėra mažas skaičius. Žmonės dažniausiai ateina darbo ar dėl mokslo reikalų, kartais ir asmeninių poreikių vedini. Iš tų 9 tūkst. beveik tūkstantį sudaro aptarnaujamų organizacijų atstovai. Kitose bibliotekose nėra, kad lygia greta su individualiu informacijos vartotoju būtų registruojama organizacija kaip vienetas ir jai teikiama atrankinė informacija. Paaiškinsiu, ką tai reiškia. Parenkame informacinius dokumentus pagal suderintą tematiką, vykdome užklausas, teikiame kitas būtinas informacines paslaugas.

Įsivaizduokite, kad į tokią įmonę ar kito pobūdžio organizaciją jos atstovas iš bibliotekos atsineša 10 žurnalų ar dokumentų. Juos ten skaitys daug skaitytojų. Nors statistiškai jie neatsispindi, tačiau yra mūsų informacijos vartotojai. Toks bendradarbiavimas abipusiai naudingas. Aptarnaujamų organizacijų specialistai mus konsultuoja kaip ekspertai komplektuojant kai kurių temų leidinius, taip pat talkina rengiant bibliotekoje parodas ar kitus projektus.

LTB interneto svetainėje teikiamos elektroninės informacijos paslaugos, joje kasmet registruojame vidutiniškai 250 tūkst. lankytojų. Virtualūs paslaugų vartotojai užsisako leidinius, pasitikrina, ar tie leidiniai neišduoti, aktyviai naudojasi teminiais informacijos vartais (Interneto biblioteka), naujienų prenumerata ir kitomis paslaugomis. Tai vis į bendrąją statistiką nepatenkantys paslaugų gavėjai. Jeigu į visa tai įsigilinsime, skaičiai atgis, įgaus visai kitą prasmę ir pateiks tikresnį veiklos turinio vaizdą. Tada atkris kai kada metami kaltinimai mūsų bibliotekai, kad turime per mažai skaitytojų ar lankytojų. Be to, ši tendencija, kai fizinis lankytojas pereina į virtualaus vartotojo statusą, būdinga daugumai bibliotekų, ir ne tik Lietuvos.


Kartais duomenų bazės lieka „už borto“

ML. Ar LTB neatsilieka kad ir nuo aukštųjų mokyklų bibliotekų pagal įsigyjamas, perkamas ar prenumeruojamas duomenų bazes?

Audra Grušnienė, LTB Standartų ir verslo informacijos skyriaus vedėja.

Mūsų vartotojai yra nevisiškai tie, kuriems duomenų bazės būtų svarbiausias dalykas. Duomenų bazes prenumeruoja visos didžiosios Lietuvos bibliotekos, taip pat aukštųjų mokyklų bei kolegijų bibliotekos. Duomenų bazėmis daugiau naudojasi studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai. Todėl vartotojai turi puikią galimybę informacijos paieškai duomenų bazėse rinktis biblioteką, kuria patogiau naudotis.

ML. Bet direktorius K. Mackevičius įžangos žodyje tvirtino, kad bus pasispausta ir daugiau įsigyta naujų duomenų bazių.

K. Mackevičius. Noriu patikslinti. Kultūros ministerija neinicijavo jokio projekto dėl ES Struktūrinių fondų finansuojamų duomenų bazių įsigijimo ar prenumeratos. Švietimo ir mokslo ministerija tokį projektą inicijavo, skyrė lėšų, už kurias bus nupirkta nemažai naujų duomenų bazių. Su Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininke Emilija Banionyte sutarėme, kad tomis bazėmis galės naudotis ir mūsų biblioteka. Gal nepretenduosime į socialinių ir humanitarinių mokslų duomenų bazes, bet savo srities duomenų bazėmis naudosimės. Tada pagerės ir statistiniai rodikliai, kurie kai kam kliūva, kai reikia mūsų biblioteką paspausti.

Nekaltinu valdžios ir ministerijų, kad gal kiek vėluota užprenumeruoti vienas ar kitas duomenų bazes. Už EBSSOPublishing duomenų bazę dalį lėšų moka Kultūros ministerija, kitą – Švietimo ir mokslo ministerija, o dalį kainos dengia bibliotekos, taip pat ir LTB. Ačiū už paramą, nes be jos bibliotekos negalėtų susimokėti nė už vieną duomenų bazę. Tačiau nepamirškime, kad visi tarnaujame informacijos vartotojų interesams, o apie 40 proc. visų bibliotekų skaitytojų yra studentai.


Rima Mockapetrienė, LTB Spaudinių komplektavimo skyriaus vedėja.


Mūsų bibliotekos komplektuojamą leidinių tematikos pagrindą sudaro technikos ir ekonomikos mokslų leidiniai. Kitaip nei gamtos, socialinių ar medicinos mokslų, šių sričių dokumentai pasižymi tam tikra specifika, kuri ir lemia informacijos pateikimą. Duomenų bazėse labai operatyviai galima gauti pirminę vienos ar kitos srities informaciją. Praktika rodo, kad tolesniam darbui konkrečią medžiagą – brėžinius, grafikus, schemas, lenteles, modelius patogiau matyti spausdintame leidinyje.Pirmajai lietuviškai knygai – Martyno Mažvydo „Katekizmui“ skirtas dekoratyvinis akcentas bibliotekoje

Bendroje informacinėje struktūroje būdami šiek tiek išskirtiniai ne visada paprastai „įsipaišome“ į aukštųjų mokyklų komplektuojamas duomenų bazes, kurios atitinka jų studijų ar tyrimų profilį. Todėl renkamės iš bendro sąrašo tai, kas labiausiai atitinka mūsų bibliotekos skaitytojų poreikius. Aišku, jei pakaktų lėšų, mielu noru prenumeruotume daugiau savo srities pasaulyje žinomų duomenų bazių, bet tam šiandien reikėtų visų trijų Baltijos šalių bibliotekų konsorciumų finansinių išteklių.

K. Mackevičius. Mokslinių bibliotekų asociacijoje niekada nebuvo diskutuojama apie didžiausio LTB struktūrinio padalinio – Patentinės informacijos centro eksploatuojamas duomenų bazes. Šis Centras buvo įkurtas 1999 m. Patentų skyriaus pagrindu siekiant sustiprinti šalies pramoninės nuosavybės informacinę sistemą.

Bus daugiau

Diskusiją vedė ir parengė Gediminas Zemlickas

 



Nuotraukose:

Lietuvos technikos biblioteka įsikūrusi buvusiame Šv. Ignoto jėzuitų naujokyno pastate

Diskusiją pradeda Lietuvos technikos bibliotekos direktorius Kazys Mackevičius

Po senaisiais pastato skliautais – diskusija apie Lietuvos technikos bibliotekos ateitį

Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojos neslepia rūpesčio

Pirmajai lietuviškai knygai – Martyno Mažvydo „Katekizmui“ skirtas dekoratyvinis akcentas bibliotekoje