MOKSLASplius.lt

Bazilionų miestelis garsina Šiaulių kraštą ir Lietuvą

Tėvai bazilijonai tvirtina, kad niekur pasaulyje nėra paminklo jų ordinui, nors jo atšakos veikia kone visuose žemynuose. Gal reikėtų susidomėti Lietuvos rekordų fiksuotojai agentūrai Factum? Neabejotina, kad Bazilionų miestelio vardas dar kartą nuskambės visuose planetos kampeliuose, kur tik veikia Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino nariai.

Beje, kai sakoma Bazilionų miestelis, tai visų pirma reiškia Bazilionų vidurinė mokykla. Paminklas stovi priešais mokyklą, jo sukūrimo iniciatyva priklausė mokyklai, o ir mokiniai buvo labai aktyvūs paminklo kūrimo dalyviai. Mat kai buvo paskelbta, kad prie mokyklos bus statomas paminklas jų miesteliui vardą davusiems tėvams bazilijonams, sutarta, kad kiekvienas mokinys paminklo postamentui atneš po akmenį. Tempė po akmenį, kai kas atsivežė net iš kitų vietų. Kai kurie akmenys, pažymėti atnešusiojo ženklu, vardu ar simboliu, buvo išdėstyti į žiedą, supantį paminklo pagrindą. Kiekvienas savo akmenį atnešęs mokinys ir mokytojas jaučiasi paminklo kūrimo dalininku, o tvirtą pamatą įgavęs paminklas stovės ilgus dešimtmečius.


Išleido mokytojos Barboros Mejerytės knygą


Ąžuolą paminklui Bazilionuose dovanojo Šiaulių miškų urėdija, o paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo urėdijos ryšių su visuomene specialistė Loreta Mejerienė. Ji iš tos pačios giminės kaip ir Barbora Mejerytė (1898–1982). Šios iškilios moters vardu Bazilionuose pavadinta gatvė, sankryžoje su Vytauto gatve ir stovi Bazilionų vidurinės mokyklos pastatas. Pokario metais gyvendama Žalpeliuose 1945–1948 m. B. Mejerytė buvo Bazilionų progimnazijos mokytoja. Dėl sveikatos, o gal ir kitų priežasčių, turėjo apleisti mokytojos darbą. Viensėdžio tyloje Žalpeliuose dirbo vertėjos darbą. Mokėjo mažiausiai dešimt kalbų, išvertė Dž. Golsvorčio (J. Galsworthy), A. Diuma, V. Skoto (W. Scott), Č. Dikenso kūrinių. Ne visada viensėdžio tyla buvo šios nuostabios Šiaulių krašto šviesuolės palydovė.

Gimė Vanagiuose, netoli Kurtuvėnų, augo grafo Pliaterio girininko šeimoje su trimis seserimis ir trimis broliais. 1922–1936 m. dirbo Kražių gimnazijoje mokytoja. Aukštos kvalifikacijos pedagogė buvo vertinama kolegų, mylima mokinių. Švietimo ministerijos vizitatorius M. Račkauskas B. Mejerytės darbą apibūdino svariai: „Jūsų lotynistė tiesiog profesorė.“ Tai nebuvo perdėtas įvertinimas. Kražiuose atsiskleidė mokytojos visuomeniškumas ir plati kultūrinė veikla. Ji su mokiniais rinko tautosaką, mokė vaikus deklamuoti, vaidinti scenoje. Mokytoja rengė gegužines, vakarėlius, skaitė paskaitas, su mokiniais ir miestelio saviveiklininkais pastatė ne vieną vaidinimą. Vaidindavo ir aplinkinėse vietovėse. Spėjama, kad apie 1926 m. B. Mejerytė sukūrė ir Kražių gimnazijoje pastatė scenos veikalėlį Kražių skerdynės.

Kai kas B. Mejerytę lygina su M. Pečkauskaite – Šatrijos Ragana. Periodikoje tarpukariu skelbė straipsnius dailės, literatūros, mokymo ir auklėjimo temomis. 1928 m. Vyriausybė jos veiklą įvertino apdovanodama Nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejaus medaliu.

1939–1945 m. B. Mejerytė mokytojavo Šiaulių mergaičių gimnazijoje. Pokario metais niekas B. Mejerytės vardo negarsino, kukli mokytoja rėmė savo seseris, brolius, taip pat ir neturtingų šeimų mokinius, pirkdavo jiems vadovėlius, rašymo priemones, padėjo ir moraliai. Persišaldžiusi ir pasirgusi tyliai užgeso Žalpeliuose, palaidota Kurtuvėnų kapinėse.

Artėjant mokytojos B. Mejerytės 105-osioms gimimo metinėms 2003 m., Bazilionų vidurinė mokykla kreipėsi į B. Mejerytės gimines prašydama rankraščių, apylinkėse garsėjusių jos rankdarbių. Žmonės atsiliepė. Tarp kitų mokytojos darbų Bazilionų mokyklą pasiekė ir didelės apimties B. Mejerytės prozos kūrinys Jonė. Mokyklos direktorius R. Gorys pradėjo rūpintis, kad šis rankraštis taptų žinomas ir platesnei visuomenei. Tartasi su Šiaulių universiteto prorektoriumi prof. Donatu Jurgaičiu. Paprašyta literatūrologo Broniaus Prėskienio kūrinį įvertinti. Sprendimas buvo vienareikšmis: romaną reikia išspausdinti. Šios iniciatyvos ėmėsi Bazilionų mokykla.Skulptūros šventinimo momentas: t. Vikentijus Pelychas OSBM, t. Artemijus Novickyj OSBM, t. Ivanas Majkovičius OSBM, kun. Stanislovas Žukauskas ir t. Pavlo Jachimec OSBM

Barbora Mejerytė šį savo kūrinį pradėjo rašyti veikiausiai pokario metais, nes 1946 m. vasarą baigta romano pirmoji dalis. Iš viso yra trys romano dalys, kiekviena iš jų dar skirstoma į tris dalis. Romane vaizduojamas XIX a. antrosios pusės–XX a. pradžios gyvenimas. Atskleidžiamas paprastos mergaitės Jonės, našlaitės, gyvenimo kelias ir slapta meilė grafui, kuri baigėsi vedybomis su grafu ir gyvenimu dvaro rūmuose. Pasaką primenanti istorija, bet joje gausu gamtos vaizdų, senajam kaimui būdingų burtų, prietarų, etnografinių motyvų. Svajonės romanui būdinga istorija.

Autorė žinojo, kad rašo „į stalčių“, todėl nederino savo kūrinio prie pokario cenzūros reikalavimų ir ideologinių varžtų. Stengėsi rašyti taip, kaip galvoja, įtvirtinti kūrinyje jai pažįstamas senojo lietuviško kaimo realijas, atmieštas svajonėmis ir romantiniais polėkiais.

Štai būtent Bazilionų vidurinės mokyklos pastangomis 2007 m. B. Mejerytės prozos kūrinys Jonė buvo išspausdintas atskira knyga. Leidybą rėmė Šiaulių rajono savivaldybė, UAB Mobusta, Šiaulių miškų urėdija, Šiaulių Rotary ir Saulės Rotary klubai. Romanas Jonė leidžia apie Barborą Mejerytę kalbėti ne tik kaip apie mokytoją šviesuolę, bet ir kaip apie rašytoją.

Romanas Jonė bene pirmasis leidinys Lietuvoje, parengtas ir išleistas mokyklos iniciatyva. Knyga buvo pristatyta ir Vilniuje, Beatričės Grincevičiūtės muziejuje.

Kaip matome, Bazilionų vidurinė mokykla rūpinasi ne vien tėvų bazilijonų praeities ir dabarties darbų garsinimu.


Jau įvyko devynios konferencijos


Vargu ar rasis kita vidurinė mokykla Lietuvoje, kuri per devynerius metus būtų talkinusi rengiant tarptautines mokslines praktines konferencijas (jau įvyko penkios) pagelbėdama Lietuvių-ukrainiečių istorikų aso-ciacijai ir Šiaulių universitetui. Priminsime tas aštuonias asociacijos surengtas konferencijas. Juolab, kad tai reikšmingas Lietuvos ir Ukrainos mokslinių ryšių laidas, pasižymintis visai ne formaliu pobūdžiu.

Pradėjus veikti Lietuvių-ukrainiečių istorikų asociacijai, 2001 m. lapkričio 8–10 d. Šiaulių universitete buvo surengta pirmoji konferencija Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje. Mėgstantiems efektus pasakysime, kad tai buvo, bent taip tikino iš Romos (Vatikano) atvykęs prof. tėvas Porfirijus Pidručnyj OSBM, apskritai pirmoji pasaulyje tėvams bazilijonams skirta tarptautinė mokslinė konferencija. Iš Šiaulių universiteto konferencija persikėlė į Bazilionų vidurinę mokyklą, o baigiamoji konferencijos dalis buvo surengta Vilniuje Šv. Juozapato bazilijonų ordino vienuolyne. Dalyvavo Lietuvos ir tėvų bazilijonų istorikai.

Apie šios konferencijos baigiamąją dalį gan išsamiai rašė Mokslo Lietuva, pateikusi taip pat ir kitų publikacijų apie ukrainiečius. Už tas publikacijas savaitraštis susilaukė dėmesio iš Vatikano: gavo Šv. Bazilijaus ordino generalinės kurijos Romoje vyriausiojo administratoriaus tėvo Porfirijaus Pidručnyj OSBM padėką už Ordino ir ukrainistikos veiklos populiarinimą. Kol kas vienintelis Lietuvoje laikraštis, sulaukęs tokio įvertinimo.

2003 m. įvyko net trys konferencijos. Gegužės mėnesį Ukrainoje (Lvove, Krechive ir Dobromilyje) kalbėta apie Dobromilio reformą, kaip labai reikšmingą tolesnei Bazilijonų ordino veiklai. Ši trečioji konferencija, skirta Bazilionų miestelio mokyklos, įkurtos vienuolių bazilijonų, 230 metų sukakčiai, vyko Lietuvoje. Tų pačių metų lapkričio 30 d. konferencija surengta Voluinės Volodymyre.

2003 m. Šiaulių universiteto rektorius prof. Vincas Laurutis, prorektorius prof. habil. dr. Donatas Jurgaitis, tuometis prorektorius prof. Vaclovas Tričys ir kiti universiteto darbuotojai susitiko su Metropolito Josifo Veljamino Rutskio filosofijos-teologijos studijų bazilijonų instituto tuomečiu rektoriumi t. Martinu Chaburskiu OSBM о. Мартин Хабурсъкий,2004 m. lapkričio 11–13 d. Lietuvoje (Šiauliuose ir Vilniuje) vyko penktoji tarptautinė konferencija, skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino dvasinio įkvėpėjo Ivano Kuncevičiaus įstojimo į vienuolyną 400 metų jubiliejui paminėti.

2005 m. gegužės 12–14 d. Šiaulių universiteto dienos ir šeštoji mokslinė konferencija vyko Bazilijonų institute Briuchovičiuose ir Bučiačyje. Šiaulių universitetui tame renginyje atstovavo mokslo prorektorius prof. Vaclovas Tričys, Humanitarinio fakulteto dekanė prof. Genovaitė Kačiuškienė ir istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, dalyvavo Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus ir Mokslo Lietuvos vyriausiasis redaktorius.

Šeštoji konferencija Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: istorija ir švietėjiška veikla gegužės 14 d. buvo tęsiama Ternopolio srityje, Bučiačio mieste, Šv. Bazilijaus Didžiojo kolegijoje, kuri minėjo savo atkūrimo dešimtmetį. Konferencijoje nagrinėta graikų apeigų katalikų viduriniojo išsilavinimo mokymo įstaigų patirtis Ukrainoje, tėvų bazilijonų švietėjiškoji veikla. Paprastai tose konferencijose dalyvaudavo ir Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto istorikai, dažniausiai atvykdavę ir į Lietuvoje rengtas konferencijas.

Atstovai iš Lietuvos dalyvavo ir kituose Ukrainoje vykusiuose renginiuose, pavyzdžiui, ukrainiečių tautos šventėje – rašytojo, visuomenės ir kultūros veikėjo Ivano Franko 150-osioms gimimo metinėms skirtame renginyje. Apie įspūdingą tam įvykiui skirtą tarptautinį kongresą rašėme ir Mokslo Lietuvoje.

2007 m. liepos 27–28 d. aštuntoji tarptautinė mokslinė konferencija iš ciklo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas vyko Lavrive, Staro Sambire, ir buvo skirta Šv. Onufrijaus vienuolyno 800 metų sukakčiai paminėti.


Mokėsi lietuvių kalbos


To Šiaulių universiteto bendradarbiavimo su Briuchovičiuose veikiančiu bazilijonų institutu rezultatas – lietuvių kalbos kursai šiame institute. 2007 m. lapkričio 24–gruodžio 2 d. kursą vedė Šiaulių universiteto prof. Genovaitė Kačiuškienė, kuri dvejus metus lietuvių kalbos kursą yra skaičiusi ir Sorbonos universitete Paryžiuje. 2008 m. kovo 23 d. iki balandžio 4 d. G. Kačiuškienė skaitė lietuvių kalbos ir Lietuvos kultūros kurso antrąją dalį. Tai nebuvo privalomas lankyti kursas, bet šeši studentai panoro susipažinti su lietuvių kalba ir Lietuvos kultūra. Kokią motyvaciją jautė?

Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas priklauso Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijai Ukrainoje, tad visai įmanoma, kad institutą Briuchovičiuose baigę studentai, priėmę vienuolio įžadus, gali būti atsiųsti dirbti į Vilnių. Čia dirbančiam tėvui Pavlo Jachimecui OSBM rūpesčių pakanka, reguliariai teko lankytis ir Estijoje, kur aukodavo Mišias tos šalies graikų apeigų katalikams. Suprantama, rimtai norintys dirbti pastoracinį darbą Lietuvoje vienuoliai bazilijonai jaučia reikalą bent šiek tiek susipažinti su lietuvių kalba.

Be to, buvo kilęs sumanymas Bazilionų miestelyje organizuoti vasaros jaunimo stovyklą ukrainiečių ir Bazilionų vaikams. Stovyklai vadovautų, užsiėmimus ir pažintines išvykas vaikams rengtų Briuchovičių vienuoliai bazilijonai. Kad šis darbas būtų vaisingesnis, sumanyta lietuvių kalbos pamokyti ir norinčius vienuolius.

Gaila, kad šis gražus sumanymas liko neįgyvendintas, tačiau nereiškia, kad pamirštas. Pasakysime, kad tuo metu užkliuvo vizų gavimo reikalai ukrainiečiams, bet ne dėl Lietuvos kaltės. O kad tokia tarptautinė vasaros stovykla vaikams buvo geras sumanymas, abejonių nekyla.

Baigiamajame lietuvių kalbos užsiėmime studentai turėjo atsiskaityti už išklausytą kursą, dalyviai apdovanoti Šiaulių universiteto dovanėlėmis. Lietuviškai kalbėti neišmoko, bet vieną kitą žodį supranta – bent jau Garbė Jėzui Kristui lietuviškai pasako ne tik lankiusieji kursus, bet ir daugelis kitų studentų.

Besilankančiųjų 1994 m. įkurtajame ir visavertiškai pradėjusiame veiklą 2002 m. Bazilijonų institute Briuchovičiuose akį džiugino aukštyn ir į plotį augantys nauji instituto pastatai. Šiuo metu statyba jau užbaigta, baigiami ir vidaus įrengimo darbai. Tai už JAV ir Kanadoje gyvenančių tėvų bazilijonų lėšas pastatytas šios aukštosios mokyklos statinių kompleksas. Kiekvienam atvykėliui iš Lietuvos malonu išvysti Šiaulių universiteto mokslininkų veidus nuotraukose, kurios kabo Briuchovičiuose esančio Bazilijonų instituto stenduose: Šiaulių universiteto prorektorių Donato Jurgaičio ir Vaclovo Tričio, prof. Genovaitės Kačiuškienės ir, žinoma, dr. Aldonos Vasiliauskienės. Yra ir Bazilijonų vidurinės mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio nuotrauka. Tarsi būtų mažytė Lietuvos salelė Briuchovičiuose, nors tam bendradarbiavimui dar nėra nė dešimties metų.

Į kultūrologinę išvyką susipažinti su Ukraina buvo išvykusios dvi Šiaulių universiteto studentų grupės.Ukrainiečių kunigai: t. Pavlo (antras iš kairės), t. I. Majkovičius (ketvirtas iš dešinės) ir A. Vasiliauskien (penkta iš kairės) su Bazilionų vidurinės mokyklos pedagogais


Bendradarbiavimo gijos


Kitas Ukrainos bazilijonų ryšių su Lietuva pavyzdys – bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos garbės konsulatu Lvove ir 1992 m. ten įsteigtąja lietuvių draugija Medeina (pirmininkas Vytautas Naruševičius). Konsulatas buvo įsteigtas 1999 m., jam vadovauja Vitalijus Antonovas, kuris yra ir didelės naftos pramonės įmonės vadovas. Kasmet Vasario 16-ąją, per Lietuvos nepriklausomybės dieną, Lvovo lietuvių bendruomenė pažymi tą iškilią datą. Didžiausias dėmesys telkiamas į kultūrologinį ir mokslinį tos lietuviams iškilios datos minėjimo pobūdį. Tuose renginiuose dalyvauja ir Bazilijonų instituto Briuchovičiuose dėstytojai ir studentai.

Tėvas Artemijus (Michailas Novickis) pažymi ir Lietuvos garbės konsulato atsakingosios sekretorės Beatričės Beliavciv geranoriškumą ir pagalbą Lvovo srities gyventojams, taip pat Bazilijonų institutui. Ponios Beatričės dėmesingumu ir pagalba ne kartą įsitikino delegacijos iš Lietuvos nariai, kai tekdavo lankytis Lvove.

Lietuvių draugija Medeina niekada nepamiršta į savo renginius pakviesti Bazilijonų instituto dėstytojų ir studentų. Paskutinis, kuriame dalyvavo tėvas Artemijus, buvo 11-asis Lvovo lietuvių dainų ir šokių festivalis. Vienuoliai bazilijonai labai aktyviai dalyvauja dainoms skirtoje festivalio dalyje. Giedojimo ir dainavimo srityje bazilijonų vienuolių nurungti, ko gero, niekam nepavyktų, nes giedojimo programa sudaro reikšmingą vietą jų studijų programoje, taip pat ir vidurinio išsilavinimo teikimo grandyje. O štai šokančių vienuolių bazilijonų neišvysime – jų regula to neleidžia.

Bus daugiau


Gediminas Zemlickas



Nuotraukose:

IX tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos vienuolių bazilijonų kultūrinės veiklos Padubysyje 260-mečiui, dalyviai prie pašventinto koplytstulpio.

Svečių pristatymas. Kalba konferencijos organizatorė Aldona Vasiliauskienė. Pirmoje eilėje sėdi (iš dešinės į kairę) gyd. Ivanas Darošas, t. Artemijus Novickyj OSBM, prof. Volodymyras Andriuška, t. Ivanas Majkovičius. Antroje eilėje: Leonora Zapereckienė, LR Seimo narė Rima Baškienė, prof. Vytenis Rimkus ir Šiaulių universiteto prorektorius Donatas Jurgaitis.

Du bazilioniečiai garsinantys savo kraštą – menotyrininkas prof. Vytenis Rimkus ir filosofas Romualdas Ozolas prie „degančio krūmo“.

Skulptūros šventinimo momentas: t. Vikentijus Pelychas OSBM, t. Artemijus Novickyj OSBM, t. Ivanas Majkovičius OSBM, kun. Stanislovas Žukauskas ir t. Pavlo Jachimec OSBM.

Ukrainiečių kunigai: t. Pavlo (antras iš kairės), t. I. Majkovičius (ketvirtas iš dešinės) ir A. Vasiliauskien (penkta iš kairės) su Bazilionų vidurinės mokyklos pedagogais