Ar įmanoma Lietuvos energetinė nepriklausomybė (2)

Norite pasakyti, kad be naujos atominės elektrinės Lietuva neišsivers?

Atominė energetika yra gan geras energetinio saugumo garantas, nes ši energijos rūšis yra ilgalaikė. Nepaisant didelių statybos kaštų, šiuo metu atominės elektrinės yra pigiausios elektros energijos gamintojos ir todėl labai pageidautinos. Kyla klausimas, ar reikia tokių didžiulių jėgainių Lietuvos energijos poreikiams patenkinti, o gal yra kitų alternatyvų? Danija ir Šveicarija išsiverčia be atominių jėgainių, Ispanija pradeda plačiai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Turimais duomenimis Lietuva, panaudodama atsinaujinančius šaltinius – biokurą, vėją, komunalines atliekas, statydama naujas hidroelektrines ir hidroakumuliacines elektrines galėtų patenkinti 70–80 proc. dabartinių energijos poreikių. Likusioji dalis galėtų būti tenkinama kitaip: reikėtų pastatyti keliolika mažų atominių jėgainių, gaminti elektrą iš dujų arba naftos, pirkti elektrą iš užsienio, taupyti. Galimi ir kiti būdai: įsisavinant protingus tinklus, didinant šviesos ir kitų elektrą naudojančių buitinių prietaisų našumą ir pan. Mažas atomines elektrines galima būtų palaipsniui įvesti į elektros energijos gamybą didinant bendrą generavimo pajėgumą pagal numatomus poreikius. Šios elektrinės tinkamesnės Lietuvai dėl mažesnės kainos, ir užtikrintų energijos tiekimą sutrikus vienam ar kitam energijos gamybos šaltiniui, pavyzdžiui, pučiant nestipriam vėjui, užpildant hidroakumuliacinės elektrinės viršutinį baseiną, vykdant jėgainių remonto darbus ir t. t.

Atominėse elektrinėse gaminama elektra pigiausia, bent jau palyginti su kitomis šiandien naudojamomis energijos rūšimis.

Kol kas pigiausia. Galimas dalykas, dar ilgai bus pigiausia, jeigu yra pastatyta ir veikia branduolinė jėgainė. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad IAE darbas bus sustabdytas ir į susiklosčiusią padėtį žvelgti iš ilgalaikiškumo pozicijų. Naujos branduolinės elektrinės statybos kaštai – mažiausiai 15–16 mlrd. litų. Paskolos palūkanos maždaug dešimties metų statybos laikotarpiui kainą padvigubins. Taip pat numatoma, kad branduolinis kuras brangs, nes lengvai iškasamo urano ištekliai išseks per trisdešimt metų, jei ne greičiau. Kinijai daug branduolinio kuro prireiks per ateinančius 20 metų beveik šimtui naujų atominių elektrinių, Indija ir JAV ketina pasistatyti maždaug po 30 naujų atominių jėgainių.

Minėtini ir kiti veiksniai, kurie gali turėti įtakos statybos darbams, jei būtų pasirinkta statyti didelę atominę jėgainę. Vienas jų – finansavimo stabilumas, kitas – būtina tilpti į reikiamų agregatų statybos grafiką.

Lietuva atsidūrė sunkioje ekonominėje padėtyje, tad bus sunku užtikrinti reikiamą finansavimą arba susitarti su bankais, kurie rizikuotų ir skirtų lėšų statybos darbams. O jei ir skirtų, reikėtų mokėti dideles palūkanas.

Atominių reaktorių ar panašių įrenginių gamintojai planuoja savo darbus ne vieniems metams. Šiuo metu tiekėjai turi labai daug užsakymų. Lietuvai pateikus užsakymą vieniems ar dvejiems metams gali kilti sunkumų dėl naujai atominei elektrinei reikalingų agregatų pristatymo laiku, nes tas, kuris statys 20 ar 30 atominių elektrinių, visada turės pirmumo teisę prieš statantį vieną elektrinę. Galimas dalykas, net ir labai norėdami, užsakymų vykdytojai gali tiesiog nespėti dirbti pagal grafiką.

Bet juk tiems reikalams imamos paskolos.

Paskolą bus sunku gauti, nes Lietuva pagal Moody indeksą nukrito į aukštos rizikos šalių gretas, neigiamai įvertinta. Nei Lietuva, nei jos Baltijos partnerės tokių pinigų neturi. Reikalai su investicijomis dar gali pablogėti, jeigu Rusija pradės 1200 MW galios atominės elektrinės statybą Karaliaučiaus krašte netoli Lietuvos sienos, o baltarusiai – netoli Vilniaus. Nesu finansinių reikalų žinovas, bet Vašingtone pažįstu žmonių, kurie vertindami didelių investicijų galimybes, nemato geros perspektyvos Lietuvai, nes kapitalo susigrąžinimo galimybės abejotinos.

Kai Baltijos valstybės gyveno didelio ekonominio pakilimo laikais, Lietuvai buvo svarbu Latviją ir Estiją pritraukti prie bendro naujos atominės elektrinės statybos projekto su konkrečiais finansiniais įsipareigojimais. Bet to nebuvo padaryta. Todėl buvo prarasta glaudaus bendradarbiavimo perspektyva.

Vadinasi, dabar mes priklausomi nuo kaimynų noro Lietuvos pasienyje statyti savo atomines elektrines?

Tai didina naujos atominės elektrinės statybos riziką. Tikiuosi, Rusija ir Baltarusija nori aprūpinti savo regiono gyventojus reikiama energija ateityje, bet nesiekia politinio šantažo. Gal norima Lietuvą įbauginti, kad ji nestatytų savo naujos atominės elektrinės? O jei taip, ir toliau Rusija kontroliuotų Lietuvos energetiką. Ar vienaip, ar kitaip susidariusią padėtį bus sunku išrišti.

Lygiai taip pat ir kaimynams teks galvoti, kur pasiskolinti milijardus dolerių naujų atominių elektrinių statybai.

Rusijai tokios išlaidos – lašas jūroje. Jei Rusija savo valstybės rezervų fonde turi 400 mlrd. JAV dolerių, tai 10 mlrd. iš rezervo paimti atominės elektrinės statybai kaip nors sugebės.

Optimizmą sieja su technologine naujove

Matau, ir tą optimizmą sieju su technologinėmis naujovėmis: atsinaujinantieji energijos šaltiniai ir mažų atominių jėgainių statyba. Pastarosios leis mažoms valstybėms ir jų regionams apsirūpinti elektros ir šilumos energija.

Šiuo metu JAV ta kryptimi dirba trys įmonės. Jos bendradarbiauja su garsiausiomis JAV valstybinėmis branduolinės energijos tyrimų laboratorijomis. Iš vienos įmonės gaunu tam tikros informacijos, pavyzdžiui, 2014 m. ji žada pradėti gaminti mažus atominius reaktorius – 1,5 m skersmens ir 2,5 m aukščio. Branduolinio kuro darinys yra kelių sluoksnių „sukepta“ urano hidrido keramika prisodrinta 12% U235. Šio reaktoriaus veikla automatiškai kontroliuojama vandenilio slėgiu: didėjant slėgiui didėja jėgainės galia ir priešingai. Tačiau pasiekus 550 laipsnių temperatūrą, reakcija sulėtėja.

Tai išbaigtas ir hermetiškai uždarytas branduolinis reaktorius, prie kurio pakanka prijungti vamzdžius su išgarinimo agregatu. Šis įrenginys – cilindro formos reaktorius, įleidžiamas į po žeme paruoštą patalpą ir, prijungus prie garo generatoriaus, paliekamas veikti. Veikimo trukmė maždaug 5–7 metai. Išeikvojus branduolinio kuro resursą, įrenginys pakeičiamas nauju. Senasis grąžinamas gamintojui, tad nereikia rūpintis atliekomis. Tokios jėgainės galia – 27 MWe (elekt-ros energijos) arba 70MWs (šiluminės energijos). JAV tokios jėgainės gaminamos energijos užtektų 22 tūkst. šeimų poreikiams tenkinti.

Reikėtų paminėti, kad kitos įmonės gamina ir didesnius reaktorius – 45MWe ir 125 MWe pajėgumo. Šie labiau panašūs į kasetinio tipo suslėgto vandens reaktorius.

Kiek viena tokia branduolinė jėgainė kainuotų?

Pirmosios įmonės darbuotojai kalba apie maždaug 30 ir 50 mln. JAV dolerių – priklauso nuo to, ar reaktorius gamins šilumą ar elektrą. Galutinė visos jėgainės kaina galėtų padvigubėti, jeigu būtų statoma visiškai nauja. Kitų gamintojų reaktoriai būtų dar mažiausiai dvigubai brangesni. Lietuvos energetikos ministerijai reikėtų atkreipti dėmesį į tokias naujas galimybes. Gal nereikėtų statyti milžiniškų agregatų ir rūpintis atliekų sauga – pakaktų įsigyti palaipsniui, atsižvelgiant į poreikius.

Ar būtina tokias branduolines jėgaines lokalizuoti vienoje vietoje, o gal jos galėtų veikti įvairiose kad ir miesto ar priemiesčio vietose?

Mažos jėgainės galėtų būti įvairiuose rajonuose – tai jų privalumas. Galima apsieiti be daugelio kilometrų aukštos įtampos tinklų, didelių transformatorių ir t. t.

Ar reikėtų specialios šaldymo įrangos?

Pats reaktorius turi uždarą vidinę vandenilio spaudimu valdomą šaldymo sistemą. Atšaldyti garo kondensatorių galima oru arba vandeniu. Naudojant vandenį našumas didesnis. Kondensuojant garą prarandama nedaug vandens. Nepaisant to, reikia turėti pakankamai vandens atsargų.

Bene pats didžiausias tokių jėgainių privalumas tas, kad reaktorius yra po žeme, todėl išoriškai nepažeidžiamas. Jam nustojus veikti, jėgainei nelieka branduolinių atliekų. Atlikus darbus reaktorius išvežamas ir pakeičiamas nauju, todėl vartotojui nereikia rūpintis kuro atliekomis.

Gal su tokiomis branduolinėmis jėgainėmis ir galėtų būti sietina energetikos ateitis?

Neseniai pasirodė Masačūsetso technologijos instituto (MIT) atstovo straipsnis Niujorko ekonomikos dienraštyje The Wall Street Journal. Autorius tvirtina, kad atominėje energetikoje kyla revoliucija, panaši į informacinėse technologijose įvykusią pradėjus naudoti kompiuterius. Nuo didžiulių matmenų, vos tilpusių į kelis kambarius skaičiavimo mašinų, informacinės technologijos perėjo į ant darbo stalo telpančius galingus kompiuterius. Panaši nuomonė dėl branduolinės energetikos išsakyta ir Washington Post dienraštyje.

Kitas aspektas. Ignalinos AE davė daug naudos Lietuvai, bet kiek kainuos jos uždarymas ir tolesnis išlaikymas? Pasak energetiko V. Ševaldino, IAE padėtis nesikeis 25 metus. Nors nieko negamins, joje dirbs 2000 darbuotojų, ji taps elektros vartotoja. Kita didžiulė problema – branduolinio kuro atsargos, kurias gal šimtmečius reikės laikyti specialiose saugyklose.

Gal Amerikos kompanijas pavyktų sudominti mažas atomines jėgaines gaminti ir Lietuvoje, čia statyti savo įmonių padalinius?

Jeigu valstybė galvoja apie savo ateitį, ji privalo rūpintis vienokio ar kitokio lygio gamybos įsisavinimu. Lietuvoje atominės energijos žinovų dar yra, visai galimas dalykas, kad vieną iš mažųjų reaktorių įmonių pavyktų sudominti veikla Lietuvoje. Jeigu ir ne gaminti, tai bent instaliuoti tokias sistemas Europoje galėtų ir Lietuva.

Tuo labiau, kad Lietuva turi darbo su branduoline energetika patirtį.

Visiškai teisingai. Be to, Lietuva turi ir stiprią branduolinio mokslo bazę, kurią šiems tikslams būtų galima panaudoti.

Kiek laiko reikėtų tokiai branduolinei jėgainei pastatyti?

Mažo reaktoriaus statybos procesas užtruktų maždaug dvejus metus, Jį atgabenus, įmontuoti į parengtą patalpą galima gana greitai. Gal tik ilgiau truktų pastatyti elektros gamybos turbinas ir kitus jėgainei reikalingus įrenginius.

Jei toks perspektyvus dalykas, keista, kad tik trys kompanijos imasi tokios gamybos.

Be abejo, pasaulyje yra ir daugiau įmonių, tyrinėjančių, o gal net konstruojančių panašias jėgaines. Remiantis World Nuclear Association duomenimis, net 13 įmonių dirba mažų reaktorių plėtros srityje. Maži reaktoriai perspektyvūs ir finansiškai naudingi mažose šalyse. Todėl Lietuvai labai svarbu susipažinti su naujausiomis technologijomis, įvertinti jų poreikį.

Baigdamas norėčiau paminėti svarbius prioritetus, į kuriuos būtina atsižvelgti bandant užtikrinti Lietuvos energetikos ateitį.

1. Energetinis saugumas. Reikėtų mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, užtikrinti pakankamą bet kokio kuro kiekį ir kainų stabilumą įdiegiamos sistemos gyvavimo laikotarpiu.

2. Ekonominė nauda. Reikėtų mažinti finansų išplaukas į užsienį perkant kurą ir/arba energiją. Pinigai liktų, o jų apyvarta valstybės viduje skatintų ekonominį judrumą.

3. Socialinė nauda. Atsinaujinančių energetinių šaltinių masinis panaudojimas sukuria naujas darbo vietas, didinamas gyventojų užimtumas, kuriamos naujos infrastruktūros atsinaujinančių šaltinių grandininei veiklai paremti, atsiranda galimybė ekonomikai atsigauti. Kyla gyvenimo lygis ir gyventojų pasitikėjimas ateitimi. Plečiama pritaikomojo mokslo bazė, mažėja protų nutekėjimas.

4. Pozityvus eksporto ir importo balansas. Sumažinus iškastinio kuro importą, pagerėtų eksporto ir importo finansiniai rodikliai, mažėtų valstybės įsiskolinimas. Pakilus finansinių institucijų Lietuvos įvertinimo indeksams, sumažėtų užsienio skolininkams mokamų palūkanų dydis, atsirastų daugiau norinčiųjų investuoti Lietuvoje.

5. Aplinkosaugos nauda. Atsinaujinantys energijos šaltiniai neteršia gamtos nuodingomis dujomis ir sunkiųjų metalų iškritiniais. Pašalinami sąvartynai, prasmingai panaudojamos komunalinės atliekos, valomi miškai, nekaupiamos radiacinių medžiagų atliekos. Tačiau sprendžiant valstybės ateitį, svarbu informuoti gyventojus, ką numatoma daryti, kaip vienokie ar kitokie veiksmai veiktų jų gyvenimą ir gerovę. Būtina aptarti alternatyvas ir kviesti visuomenę pasisakyti dėl siūlymų priimtinumo.

Dėkoju Mokslo Lietuvai už galimybę pasidalyti mintimis su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir visais jūsų skaitytojais.

Dr. Stasys Bačkaitis

Miškas ne tik sveikatos, bet ir atsinaujinančios energijos šaltinis