MOKSLASplius.lt

Sukaktuvinė tarptautinė knygotyros konferencija

Spalio 22–23 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje vyko 18-oji tarptautinė knygotyros konferencija Knygos ir kitų medijų mokslas: tyrimai, mokslininkai, komunikacija. Tradiciškai šį renginį organizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas ir – pirmą kartą – Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius. Kaip pažymėta konferencijos metu, atsigręžti į Lietuvos knygotyros praeitį, raidos orientyrus, pasiekimus ir santykius su kitais mokslais paskatino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktis ir Vilniaus universiteto įkūrimo 430-osios metinės.

Konferencijoje aptartų klausimų kompleksas išties problemiškas. Pranešėjų dėmesio centre buvusi senosios rankraštinės ir spausdintinės knygos istorijos, knygos mokslo kūrėjų bei jų koncepcijų ir taikomųjų tyrimų problematika neretai gvildenama modernaus ir permainingo XXI a. aktualijų kontekste krypstant į tradicinės ir skaitmeninės knygos santykio, tradicinės knygos ir jos mokslo ateities svarstymus. Pastarieji tampa būsimų Vilniaus knygotyros konferencijų tematiką diktuojančiais orientyrais.

Konferencijos pranešėjai ir klausytojai per dvi dienas turėjo galimybę susipažinti su 35 pranešimais, kurių autoriai atstovavo Baltarusijai, Estijai, Jungtinei Karalystei, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Prancūzijai, Rusijai, Slovėnijai, Suomijai ir Švedijai. Kai kurie Lietuvoje lankėsi pirmą kartą.

Renginį atidarė ir jo dalyvius pasveikino konferencijos rengimo komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto prof. Domas Kaunas ir Komunikacijos fakulteto dekanas doc. Andrius Vaišnys. Toliau sekė trys plenariniai pranešimai, prikaustę auditorijos dėmesį. Pirmojo pranešėjas – Londono universiteto prof. Simonas Eliotas – pasisakė gana intriguojančiu klausimu: ar knygos istorija turi ateitį? Po šio pranešimo klausytojai galėjo atsikvėpti lengviau, mat pranešėjas priėjo išvados, kad knygos stiprioji pusė esanti jos materialumas, todėl nėra pagrindo nerimauti dėl jos išnykimo. Pasak profesoriaus, ateityje knygos istorija dėl plataus jos objekto išaugs į komunikacijos ir informacijos istoriją. Pozityviai nuteikė ir Liublijanos universiteto prof. Mihos Kovačio pranešime išsakytos mintys. Pranešėjas konstatavo, kad tradicinė knyga ir toliau lieka civilizacijos stuburas ir turi daug privalumų prieš sparčiai besivystančias technologijas. Su Lietuvos knygotyros raidos etapais auditoriją supažindino Vilniaus universiteto doc. Aušra Navickienė.

Konferencijoje darbas vyko keturiose sekcijose. Pirmą kartą Lietuvos knygotyros istorijoje veikė rankraštinės knygos sekcija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių šalių rankraštinė knyga, vadovaujama Vilniaus universiteto doc. Almos Braziūnienės ir Rusijos valstybinei bibliotekai atstovaujančios dr. Tatjanos A. Isačenko. Joje iš viso perskaityti septyni pranešimai, aprėpiantys rankraštinės knygos tyrimų būklės ir perspektyvų, galimų tyrimo būdų ir rankraščių kolekcijų rekonstrukcijos klausimus. Antroji sekcija skirta Spausdintinės knygos istorijai. Jai vadovavo prof. D. Kaunas ir Talino universiteto profesorė Tiiu Reimo. Sekcijoje perskaityti devyni pranešimai skirti teoriniams ir metodologiniams knygos istorijos, asmeninių bibliotekų, skaitymo, knygų platinimo ir bibliotekų istorijos problematikai nušviesti. Trečiajai sekcijai Knygos mokslo kūrėjai ir koncepcijos vadovavo doc. A. Navickienė ir Vroclavo universiteto prof. Krzysztofas Migońis. Joje perskaityti devyni pranešimai, kuriuose atskleista knygotyros ir bibliografijos teorinės minties raida, knyginininkystės tyrimų aprėptis, tyrėjai, problematika. Gvildenamų klausimų įvairove pasižymėjo ketvirtojoje sekcijoje Knygos ir kitų medijų taikomieji tyrimai perskaityti septyni pranešimai. Sekcijai vadovavo Vilniaus universiteto doc. Jurgita Rudžionienė ir Talino universiteto doc. Aile Mőldre. Aptartas knygotyros santykis su kitais mokslais, Baltijos šalių knygos ryšiai, šiuolaikinė universitetinė leidyba naujų pokyčių kontekste, spaudos statistikos ir standartizavimo klausimai, pristatyti dokumentinės mokslo komunikacijos tyrimų rezultatai.

Tardamas baigiamąjį žodį, prof. D. Kaunas padėkojo pranešėjams ir klausytojams už darbingą atmosferą ir vylėsi, kad kiekvienas jų per dvi dienas išgirdo bent vieną jam įdomų pranešimą. Prie profesoriaus kalbos prisijungė konferencijoje dalyvavę skirtingoms šalims atstovaujantys pranešėjai. Visi pritarė tokio renginio svarbai ir dėkojo rengimo komitetui už suteiktą galimybę jame dalyvauti.

Išvados ir įžvalgos kėlė dalyvių diskusijas. Numatyta konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu parengtus mokslinius straipsnius publikuoti Vilniaus universiteto tęstinio mokslo darbų leidinio Knygotyra 2010 m. 54-tame tome.

Konferencijos organizacinis komitetas savo ir pranešėjų vardu už materialinę paramą padėkojo Šiaurės, Baltijos šalių ir Rusijos knygos, bibliotekų ir skaitymo istorijos tyrėjų tinklui (HIBOLIRE) ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai.


Doktorantė Inga Liepaitė

VU KF, Knygotyros ir dokumentotyros institutas