Lietuvos technikos biblioteka optimizavimo išvakarėse
Pradžia Nr. 19
Lietuvos technikos bibliotekoje spalio 25 dieną surengta diskusija, kurioje be bibliotekos darbuotojų dalyvavo ir skaitytojai. Visus jaudina šios ir kitų specialiųjų Lietuvos bibliotekų likimas, išgirdę „bibliotekų veiklos optimizavimas“ gyvenimo vėtyti ir mėtyti diskusijos dalyviai įtaria gresiantį blogiausią iš galimų variantų – bibliotekų palaipsnį marinimą ir uždarymą. Politikai ir valdininkai paprastai žino atsakymus į visus klausimus, todėl dažnai ir priskaldo malkų. Kol to nespėjo padaryti su bibliotekomis, turi progos įsiklausyti į vox populi – tautos balsą. Gali atrodyti, kad šiuo atveju tai balsas tyruose, kuris nieko nelemia, nebent iššaukia aidą. Norėtųsi priminti, kad tai vis dėlto specialistų, tam tikrų sričių žinovų balsai. Beje, nė vienas iš kalbėtojų nepasakė, kad specialiosios bibliotekos jau nebereikalingos, yra atgyvena ir pats laikas jų atsisakyti. Kad turi keistis, tobulinti savo veiklos formas ir metodus – niekas neprieštaravo. Tad gal į tai ir turi būti orientuojama ta paslaptinga sąvoka – optimizavimas.
Prieš pertvarką – viso bibliotekų tinklo peržiūra Petras Zurlys, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas.
Jeigu būtų uždaryta bent viena iš didžiųjų Lietuvos bibliotekų, tai jau būtų precedentas uždarinėti ir kitas. Nelikus stabdžių galėtų būti naikinama kiekviena biblioteka. Užteko kultūros ministrui mestelėti istorinę frazę „Skaitykite senas knygas“ ir ką padarė savivaldybės: nebeskyrė šiems metams pinigų viešosioms bibliotekoms, savivaldybės tarsi tik ir būtų laukusios tokio signalo. Jeigu sulauktume ir tolesnių panašių valdžios žingsnių, – pakaktų tik signalų, – ir bibliotekų griūtis neišvengiama. Turėtume skaudžių padarinių šalies mokslui ir kultūrai.
Mokslo Lietuva. Ar viskas turi likti kaip iki šiol buvo? P. Zurlys. Sutinku, kad Lietuvoje bibliotekų tinklas gali būti peržiūrimas, bet prieš tai turėtų būti atlikta išsami studija – ne tik akademinių, bet visų šalies bibliotekų, viso tinklo peržiūra. Jeigu būtų nuspręsta, kad Lietuvos valstybei užtenka tam tikrų bibliotekų, būtų galima kalbėti apie bibliotekų jungimą ar kitokius struktūrinius veiksmus. Kol kas tokia studija neatlikta, analizės ir iš to kylančių sprendimų nepadaryta, todėl klaidinga imtis bet kokių žingsnių, tuo labiau tų, kurie būtų negrįžtami.
Savo unikaliais fondais Lietuvos technikos biblioteka yra ir ateityje galėtų būti techninės literatūros valstybėje depozito biblioteka. Aukštųjų mokyklų bibliotekos paprastai kaupia naujausią paskutinių metų literatūrą, ilgesnį laiką nesaugo senosios, o LTB kaupia ir senąją technikos, ekonomikos ir kitų sričių literatūrą. Mokslui, kultūrai tai ypač vertinga. Teisingai šioje diskusijoje pastebėta, kad ir sena išmintis nepaprastai vertinga.
Lietuvoje būtina turėti bent vieną technikos biblioteką, nemanau, kad tai per brangu valstybei. Galvokime pirmiausia apie naudą, kurią valstybei ir jos žmonėms ši biblioteka teikia.
M. L. Gresiančių pertvarkų įbaiminti bibliotekininkai bijo, kad jų biblioteka nebūtų lyginama su archyvu, kur kaupiami seni dalykai, bet štai gerbiamasis Petras Zurlys sako, kad valstybėje svarbu turėti depozito bibliotekas, kuriose būtų kaupiama ir sena literatūra. Kuo mums ši biblioteka svarbi Gediminas Marčiukaitis, VGTU profesorius, LTB skaitytojas.
Kaip galiu imtis išradybinės veiklos, jeigu nesu susipažinęs su man rūpimoje srityje jau padarytais darbais? Depozito bibliotekos būtinos. Išradyba Lietuvoje nusmukdyta, pagal patentų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų esame vienoje iš paskutinių vietų Europoje. O dar pasigirsta siūlymų uždaryti kai kurias gerai dirbančias bibliotekas. Man tai visiškai nesuprantama.
Genė Ona Sruogienė, LTB skaitytoja.
Esu baigusi Vilniaus universitetą, Maskvos patentžinystės institutą, šiuo metu esu Lietuvos ir Europos prekių ženklų, patentų ir dizaino patentinė patikėtinė, todėl nuolat dirbu su patentų išradimų aprašais ir šioje bibliotekoje randu pačios reikalingiausios informacijos. Tekdavo lankytis LTB, kai ji dar veikė A. Vienuolio gatvėje, vėliau jai persikėlus į Kalvarijų g. 3 (tada F. Dzeržinskio g. 3), o ir dabar esu nuolatinė LTB fondų vartotoja. Galiu pasakyti, kad šioje bibliotekoje studentai, mokslininkai, išradėjai ir intelektinės nuosavybės kūrėjai randa būtiniausios ir išsamiausios informacijos apie tai, kas jau sukurta pasaulyje. Žmonija daug ką išrado, o tam, kad galėtume greitai rasti duomenis apie konkrečius išradimus, rūpimus kūrėjus, būtina tiksliai sudaryti paieškos reglamentą. Bibliotekoje yra išradimų klasifikatoriai, dalykinės rodyklės, kita informacija, taip pat pagalbinė literatūra, kurios gali prireikti naudojant patentinę literatūrą. Svarbiausia tai, kad bibliotekoje sukauptas didžiulis informacijos kiekis, dirba patyrę darbuotojai, bet kuriam lankytojui suteikiama kvalifikuota pagalba.
Tekdavo į LTB atsivesti studentus, kad jie susipažintų su technikos lygiu pasaulyje. LTB jie atlikdavo praktinius darbus naudodamiesi klasifikatoriais, studijuodavo išradimų aprašų sudarymo specifiką. Kokia padėtis šiandien? Lietuva „bombarduojama“ patentais iš užsienio, o Lietuvos išradėjų veikla tik pradeda įsibėgėti – į Valstybinį patentų biurą per metus pateikiama tik apie 100 paraiškų išradimų patentams gauti.
Lietuvos žmonės vis dėlto pradeda išradinėti, patentuoti, taigi ir patentinę literatūrą būtina analizuoti, naudoti ir kurti pažangesnius techninius sprendimus. Nestabdykime šios veiklos. Lietuvos technikos bibliotekoje mūsų specialistai gauna būtinos informacijos. Pavyzdžiui, garbaus amžiaus profesorius Karolis Jankevičius, buvęs Mokslo ir gyvenimo žurnalo redaktorius, Botanikos instituto direktorius, Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas. Jo mokslinės veiklos sritys – aplinkos apsauga, gėlųjų vandenų ir grunto mikrobiologija, Lietuvos gamtos apsaugos istorija. Per pastaruosius 10 metų profesorius kartu su VšĮ Grunto valymo technologijos autorių kolektyvu Valstybiniam patentų biurui pateikė 16 išradimų paraiškų patentams gauti. Gavo 16 Lietuvos patentų. Profesorius, turėdamas tokį žinių bagažą, noriai naudojasi LTB fondais, lankosi bibliotekoje, nagrinėja įvairius patentus, kad dar kartą įsitikintų, jog sukūrė pranašesnį sprendimą ir kad mūsų mokslininkų išradimai būtų kaip reikiant įforminti. Labai svarbu išsaugoti LTB patentų fondus, kurie yra didžiulis turtas. Neįsivaizduoju, kas būtų toliau su mūsų šalies išradyba, jeigu tuos fondus prarastume.
Sujungti – dar nereiškia patobulinti Česlovas Šliažas, architektas, LTB skaitytojas.
Dabar sunkmetis, jungti įvairias institucijas ar įstaigas atrodo labai racionalus sprendimas. Buvau kviečiamas dirbti į Vilniaus miesto savivaldybę dar prie mero Artūro Zuoko. Buvo svarstoma, kaip reikėtų centralizuoti Vilniaus miesto ligonines. Tokiu būdu norima siekti ekonominio efekto. Tiesa, tuo metu panašios „optimizacijos“ interesai buvo ne dėl sunkmečio, o dėl grobuoniškų paskatų.
Prieš įsitraukdamas į šios problemos sprendimą, ėmiau nagrinėti Zalcburgo miesto Austrijoje patirtį. Mieste veikia penkios ligoninės. Paaiškėjo įdomus dalykas: maža ligoninė patogi lankytojui, nes savo architektūrinėmis erdvėmis yra jauki, kaip architektas pasakysiu – humaniška, ir joje galima suteikti pakankamai kvalifikuotas medicinos paslaugas. Jeigu vieną ar kitą ligoninę panaikintume, tarkime, Trakų ligoninę, ją iš naujo atkurti būtų beveik neįmanoma. Austrų patirtis mane įtikino, kad siekis centralizuoti ligonines pats savaime nėra argumentas. Tas pats galioja ir bibliotekoms: jų centralizavimas tikrai nėra tinkamiausias variantas. Panaikintos bibliotekos niekas nebeatkurs – dėl to galime būti ramūs.
Kitas pavyzdys. Teko priklausyti visuomeninei grupei, kuri bandė projektuoti Vilniaus senamiesčio detalųjį planą. Vėliau jo teko atsisakyti, išnyko ir ta grupė, tačiau tokios visuomeninės grupės dar veikia Žvėryne ir kituose Vilniaus rajonuose. Įsitikinome, kad valdžia visada tendencinga, ji nuolat „spaudžia“, todėl miestuose ir naikinamos viešosios erdvės. Pavyzdys – Lietuvos kino teatras. Biblioteka taip pat viešosios erdvės pavyzdys, edukacijos ir kultūros centras. Gal kas norėtų, kad LTB būtų aktyvesnė, panėšėtų į Mokytojų namus Vilniuje ar panašiai. Tačiau naikinti biblioteką – visiškai nesuvokiamas dalykas.
LTB antipodas – Krašto apsaugos ministerija, kuri užima ir dalį buvusio Šv. Ignoto jėzuitų naujokyno pastato. Visiškai Senamiesčiui nenaudinga ministerija, nes jos užimami pastatai ir teritorija uždari, lankytojams neprieinami. Tai svetimkūnis kultūrinėje ir istorinėje aplinkoje, Senamiesčiui priešiškas organizmas. Krašto apsaugos ministeriją reikėtų iškelti iš Senamiesčio, nes šioje miesto dalyje kaip tik turėtų būti daugiau kultūros institucijų. Kartu augtų ir tokių kultūrai vertingų teritorijų kokybė. Kaip rodo pasaulinė patirtis, smulki infrastruktūra senamiestyje turi išlikti!
Trečias aspektas. 14 metų dirbau Vilniaus Gedimino technikos universitete, per tą laiką Architektūros fakultetas iš Saulėtekio buvo atkeltas į Senamiestį. Įsikūrė puikiame architektūriniame ansamblyje tarp Pylimo ir Trakų gatvių. Šio fakulteto studentai netoli esančioje LTB išties gali gauti daug jiems naudingos literatūros, kitos bibliotekos šiuo požiūriu negalėtų lygintis su LTB.
Senamiestyje yra daug dailininkų, dizainerių dirbtuvių, ir visiškai natūralu, kad jie naudojasi LTB paslaugomis. Įsivaizduokime, kad reikėtų važiuoti į biblioteką studentų miestelyje – tektų sugaišti ne vieną valandą. Dalį lankytojų biblioteka prarastų.
Taigi keistai taupydami tautą darome beraštę. Jau ir taip žmones reikia skatinti daugiau skaityti, o valstybės vyrai daro priešingai uždarinėdami ar siūlydami perkelti bibliotekas iš centro į miesto pakraščius. Labai klaidingas sprendimas, nuleidžiantis sostinės kultūros kartelę. Pagaliau ir finansiniai rodikliai smuktelėtų. Nukelsime į pakraščius bibliotekas, parduosime esamus pastatus – ir ką turėsime? Biurus, bankų pastatus?
