MOKSLASplius.lt

Lietuvos technikos biblioteka optimizavimo išvakarėse


Kazys Mackevičius, LTB direktorius.


Būsimasis Vilniaus universiteto bibliotekos Informacijos ir komunikacijos centras, kuris vis nepradedamas statyti Saulėtekio studentų miestelyje, neįstengtų sutalpinti LTB fondų. Turime beveik 1 mln. knygų ir periodikos fondą, 43 mln. patentinių ir kitokių dokumentų. Nė viena Vilniaus biblioteka šiuo metu nepajėgi priimti tokio didžiulio fondo. Vilniaus universitetas iš savo fakultetų bibliotekų kels literatūrą į Saulėtekio miestelį, kitos Vilniaus bibliotekos taip pat neturi laisvų plotų. Ką darytume su LTB fondais, jeigu biblioteka būtų uždaroma? Degintume knygas ir periodiką? O juk buvo metų, kai geriausią technikos ir ekonomikos tematikos literatūrą komplektavome tam skirdami net po 1 mln. litų.


Patentinė informacija bibliotekoje

Arvydas Kažukauskas, LTB direktoriaus pavaduotojas patentiniams reikalams.


Patentiniai dokumentai LTB komplektuojami nuo pirmosios bibliotekos įkūrimo dienos, t. y. nuo 1957 metų. Šių metų pradžioje bendras šių specialiųjų dokumentų skaičius siekė 40 milijonų. Tokio rinkinio Lietuvoje nė vienas universitetas ir nė viena institucija neturi sukaupusi. Daugiau kaip 60 proc. šių dokumentų saugomi kompaktiniuose diskeliuose. Tarybiniais metais daug patentinės ir kitos informacijos sukaupta įmonėse, tačiau iš pradžių neliko didžiųjų įmonės bibliotekų, vėliau pačių įmonių ir jų fondų.

Patentinių dokumentų rinkinių be LTB yra kai kuriose šalies bibliotekose, bet ten komplektavimas taip pat vykdomas per mūsų biblioteką, tiksliau per bibliotekos patentinės informacijos centrą. Padedame sukomplektuoti dalį dokumentų Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų bibliotekoms, taip pat kelioms specializuotoms mokslinėms bibliotekoms.

Po nepriklausomybės atkūrimo Valstybinio patentų biuro dėka ir mūsų pačių iniciatyva užmegzti glaudūs ryšiai su užsienio šalių patentų tarnybomis, su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, Europos patentų tarnyba, su kuriomis imta keistis patentiniais dokumentais, pradėti pildyti fondai ir pašalintos anksčiau atsiradusios spragos. Bibliotekai šis pasikeitimas informacija nedaug kainuoja, faktiškai tik pašto išlaidas.


ML. Kokia informacija buvo keičiamasi su užsienio šalių patentų tarnybomis?

A. Kažukauskas. Siuntėme Valstybinio patentų biuro oficialius biuletenius, o gaudavome tų šalių oficialius biuletenius, patentinius dokumentus. Per 50 LTB gyvavimo metų sukurtas filialų tinklas Lietuvoje. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos patentų organizaciją LTB su savo keliais filialais oficialiai pripažinti patentinės informacijos centrais Lietuvoje, įsiliejo į Europos patentinių bibliotekų ir patentinės informacijos centrų tinklą PATLIB (angl. PATent LIBrary – patentų biblioteka. Europoje šiuo metu yra 330 PATLIB centrų 35 Europos patentų organizacijos šalyse narėse. Tad Europos šalyse Lietuva tikrai nebūtų pagirta, jeigu imtų mažėti PATLIP centrų, nes nuo šio tinklo priklauso ir Europos Sąjungos konkurencingumas, turįs įtakos inovacijų plėtrai.


Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje situacija radikaliai pasikeitė naujų technologijų dėka. Anksčiau patentinio dokumento neįmanoma buvo perskaityti nenuėjus į bibliotekas, o dabar visą reikiamą informaciją galima gauti iš savo darbo vietos.


Klausimas iš auditorijos: ar nuotoliniu būdu galima perskaityti tik tų patentų ir kitos patentinės informacijos pavadinimus?

A. Kažukauskas. Ne tik pavadinimą, bet ir visą turinį galima skaityti. Europos patentų tarnyba prieš dvejus metus paskelbė patentinės informacijos politikos reformavimo dokumentą, kuriame numatoma panaikinti visas kliūtis prieigai prie patentinės informacijos siekiant skatinti technologijų inovacijas, plėtrą ir tyrimus Europoje.


Pastaba iš auditorijos: ar galima skaityti tik pirmą patentinio dokumento puslapį, o už kitus prieiga mokama?

A. Kažukauskas. Dauguma informacijos turi laisvą prieigą, nebent tai kažkoks ypatingas dokumentas, turintis ypač daug puslapių ir prieiga prie jo negalima. Arba tai gali būti susiję su standartais, Standartizacijos departamento informacija.


Audra Grušnienė, LTB Standartų ir verslo informacijos skyriaus vedėja.


Bent trumpai apie kitus dokumentus, kurie saugomi mūsų bibliotekos fonduose. Sukauptas labai didelis ir šiuo metu vienintelis toks išlikęs Rusijos ir NVS šalių normatyvinių dokumentų fondas. Galima pasakyti, kad pusę šio fondo sudaro depozitinė informacija (GOST’ai, Rusijos ir NVS šalių standartai ir techninės sąlygos). Iš šio fondo dažnai skolinami dokumentai ne tik individualioms įmonėms, bet ir tokioms kaip Ignalinos AE, Mažeikių Nafta (Orlen-Lietuva), Lietuvos geležinkeliai.

Lietuvos standartizacijos departamentas turi savo biblioteką, bet labai mažą skaityklą ir todėl skaitytojai mieliau eina į LTB, nes čia randa visus Lietuvos standartus, taip pat Lietuvos standarto statusą turinčius ir į lietuvių kalbą išverstus tarptautinius standartus ISO, IEC, EN. Visi trys regioniniai skyriai taip pat turi po vieną šių standartų egzempliorių, o tai labai patogu tų regionų verslininkams. Tenka girdėti, kad mūsų skyriuje susipažinę su standartu, jie lengviau nusprendžia, ar verta jį įsigyti Standartizacijos departamente. Kadangi standartai nekopijuojami ir yra brangūs, todėl ir studentams patogiau naudotis mūsų fondu.


Esame bendro nuopolio dalis

Bronislovas Spruogis, VGTU profesorius, habil. dr., LTB skaitytojas.


Šios bibliotekos skaitytojas esu nuo 1958 metų. Atvažiavau į Vilnių iš Kiaukliškių kaimo (Ukmergės rajone) baigęs 7 klases, įstojau į technikumą ir nuo pirmo kurso tapau šios bibliotekos skaitytoju, kai man dar nebuvo nė 16 metų.

17 metų teko dirbti su karo laivyno užsakymais, tad kiekvieną darbą įpratau pradėti nuo padėties analizės. Manau, kad tai, kas norima padaryti su mūsų bibliotekomis, ištisos priežasčių grandinės pasekmė. Kokia LTB padėtis šiandien ir kodėl? Priežastis, manau, ir ta, kad nepriklausomybės metais Lietuvos ekonomika, ūkis, praktiškai visas valstybės gyvenimas atsidūrė vadybininkų rankose. Nesunku suprasti čia diskutuojančių kolegų susirūpinimą – ir pats vadovauju nuosavai ekspertizių įmonei. Diskutuoja Lietuvos technikos bibliotekos skaitytojai: Genė Ona Sruogienė, Jonas Velyvis, prof. Gediminas Marčiukaitis, prof. Bronislovas Sruogis

Šiek tiek apie sunkumus, su kuriais nuolat susiduria tiek mūsų pramonė ir ūkis, tiek bibliotekos. 41-erius metus dėstydamas studentams pastebėjau tokį dalyką, apie kurį buvo užsiminęs ir prof. Gediminas Marčiukaitis: šiandien Lietuvoje labai smuko mokslo lygis, dėstymo kokybė aukštosiose mokyklose.

Pats turiu daugiau kaip 200 patentų iš mechanikos ir įvairių mechanizmų kūrimo ir tobulinimo sričių. Pirmasis mano išradimas 1975 m. užpatentuotas JAV, Anglijoje ir tuometėje VFR. Vėliau patentą gavau dirbdamas su karo laivyno užsakymais. LTB buvo galima gauti reikiamos informacijos. Visi žinojome: norint pateikti paraišką patentui gauti, tekdavo atlikti paiešką ne mažiau kaip iš 7–8 šalių. Ir ne bet kokių, o patentinėje veikloje pirmaujančių. Antraip į tavo paraišką niekas net dėmesio nekreipdavo.

Kokia mūsų politikos nesėkmių priežastis? Kūrybingi žmonės nėjo į politiką. Žmogus turintis kūrybinius ir inovacinių gebėjimų visada ras darbą, kuris jam teiktų malonumą ir dvasinį pasitenkinimą.

Tai, kas norima padaryti iš mūsų bibliotekų, kitų kultūros ir mokslo institucijų – siekis atimti iš mūsų intelekto židinius. Uždaryti LTB, vadinasi, sunaikinti Lietuvos technikos mokslų Meką.

Panašaus degradavimo tendencijų pastebima ir kitose valstybėse, ypač posovietinėse šalyse, tad mes jokia išimtis. Palaikau ryšius su Maskvoje gyvenančiais Rusijos mokslininkais, kurie taip pat teigia, kad dabar Rusijoje leidžiamų matematikos ir technikos mokslų knygų lygis, palyginti su 1960, 1970 ar vėlesniais metais, smarkiai kritęs. Rusijoje taip pat jaučiamas didžiulis mokslo nuosmukis, yra apie ką pagalvoti.

Mūsų valstybėje vykdomas techninės pažangos žlugdymas pasireiškia ir per siekį sunaikinti LTB. Bijau, kad išgyvename katastrofą. Nuo to, kas mus valdo, priklauso mūsų mokslo, kultūros ir mūsų pačių būvis.

Dabar šis tas apie patentus. Nustojau patentuoti naujus darbus, nes reikia nemažai mokėti, o šiuo metu aukštoji mokykla tokių lėšų neturi.


ML. Supratau, kad gauti patentą finansiškai neapsimoka, nes tik santykinai maža dalis jų nuperkami, atsiperka, o mokestis didelis?

Bronislovas Spruogis. Paskutiniame patente kartu su bendraautoriais sukritikavome užsienio vamzdynų roboto išradėjus. Už šį išradimą (daugiau nei 200) 2006 m. gavau Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) didįjį aukso medalį ir sertifikatą iš Šveicarijos, Lietuvoje pirmą tokį apdovanojimą.


Kitąmet prestižiniame Anglijos žurnale Double Site bus išspausdinti mano su kolegomis pateikti straipsniai. Žurnalo redaktorius rašo: „Jūsų labai geri straipsniai, mes jums atskirą žurnalo numerį galime išleisti…“ Taip yra dėl to, kad atiduodame know how už dyką – su formulėmis, schemomis. O kaip straipsnius rašo užsienio mokslininkai? Jais remdamasis nieko nesukursi.

Ypač jaunesni dėstytojai kartais pernelyg pasitiki internetu, girdi, ten yra visa reikiama informacija. Bet iš interneto toli gražu ne viską gali gauti. Šiandieniame pasaulyje geros idėjos, know how, net mintys slepiamos. Buvome visai kitaip auklėjami ir mokomi. Savo kvalifikaciją kėliau Maskvos N. Baumano aukštojoje technikos mokykloje, tobulinausi Magdeburge, Drezdene, Stokholme ir mačiau, kuo skiriasi socialistinės sistemos ir rinkos visuomenės šalių mokslas. Buvome mokomi taip savo mintis reikšti, straipsnius rašyti, kad kiekvienas klausytojas ar skaitytojas tas mintis suprastų. Šiandien mūsų know how žinios baigiamos išpumpuoti. Man tenka projektuoti, kolegos gamina vieną ar kitą mechanizmą. Matome, koks niekalas mums brukamas iš kitų kraštų. Kartais dėl nežinojimo atsiduriame kvailių vietoje. Štai pavyzdys.

Du vienos aukštosios mokyklos kolegos nuvažiavo į Kiniją. Mato išrikiuotas stakles, nudažytas skirtinga spalva, nors visos lyg ir vienodos, išskyrus kainą: vienos kainuoja 2 tūkst. dolerių, kitos – 500. Kuo skiriasi? Pasirodo, vienos staklės skirtos per parą dirbti valandą ar dvi, o kitos – trims pamainoms. Skirtingos medžiagos panaudotos ir guoliai ne tokie patys. Perpardavinėtojai tas stakles Kinijoje nuperka pigiai, o Lietuvoje parduoda už 20 tūkstančių. Žmonės mulkinami. Kodėl didieji prekybos centrai gali teikti didžiules nuolaidas ar rengti akcijas? Todėl, kad prekių kainos užkeltos kartais 5–6 kartus, nors neatitinka kokybės reikalavimų, o per akcijas 10–20 proc. kainos nuleidžiamos.

Kuo mažiau mūsų pirkėjai bus išprusę, neturės techninės nuovokos, tuo perpardavinėtojams ar kai kuriems negarbingiems prekybininkams bus geriau. Štai pasikviečia mane į įmonę – reikia suprojektuoti keltuvą. Paprašau nupiešti, kokio keltuvo jiems reikia. Vadybininkas nemoka rankose pieštuko laikyti, ką jis man nupieš. Kai bendrovėms vadovauja ne inžinieriai, o vadybininkai, tokią padėtį ir turime.


Nejau nereikia taikomųjų mokslų?

Gediminas Marčiukaitis, profesorius, LTB skaitytojas.


Bibliotekas ir techninę mintį žlugdo tie, kuriems Lietuvoje nereikia ir taikomųjų mokslų. Japonija po Antrojo pasaulinio karo veikė priešingai: visas lėšas skyrė taikomiesiems mokslams, taip pat veikė ir vokiečiai: juk ne filosofiją, ne menus, bet taikomuosius mokslus plėtojo. Žinoma, atsiprašau filosofų, visų humanitarų ir menininkų. Tik praėjus keliems dešimtmečiams, kai jų šalys atsistojo ant kojų, japonai ir vokiečiai ėmė skirti didžiules lėšas fundamentiniams tyrimams, humanitariniams mokslams ir kitoms sritims. Tų valstybių ūkis ant kojų atsistojo taikomųjų mokslų dėka.

O kas daroma Lietuvoje? Statyba, medicina – ne mokslas, mechanika ir elektrotechnika juk taip pat ne mokslas! Tokios nuostatos įsitvirtino. Jeigu ginantis disertaciją padarytas išradimas būdavo labiausiai vertinamas, dabar išeitų, kad jis nieko vertas – tiesiog nėra tokių reikalavimų. Tai lygiai toks pat valdininkų barbarizmo pasireiškimas kaip ir mėginimas spręsti LTB ir kitų bibliotekų ateitį.

Bus daugiau


Diskusiją vedė ir parengė Gediminas Zemlickas

 



Nuotraukose: 

Šalia Šv. Ignoto bažnyčios veikė Jėzuitų naujokyno vienuolynas, kurio pastate dabar veikia Lietuvos technikos biblioteka

Diskutuoja Lietuvos technikos bibliotekos skaitytojai: Genė Ona Sruogienė, Jonas Vėlyvis, prof. Gediminas Marčiukaitis, prof. Bronislovas Spruogis, Lietuvos bibliotekininkų sąjungos pirmininkas Petras Zurlys ir skaitytoja Aldona Kupčiūnienė

Diskutuoja Lietuvos technikos bibliotekos skaitytojai: Genė Ona Sruogienė, Jonas Velyvis, prof. Gediminas Marčiukaitis, prof. Bronislovas Sruogis